Poezija
05 03. Pavasario grožis
Birutė Silevičienė
Pavasaris, pavasaris jau įsisupęs bėgsme,
Ievužės – nuotakos kiku.
Pakrantėj jaunikaičio laukia
Ir obelys žiedeliais nuotakos apdengtos.
O vyšnios baltas šakeles saulutei kelia.
Alyvų kekės žemėn svyra,
Jazminų krūmai šypsos, šypsos,
Kokia nepakartojama, Gimtine,
Žibuoklių akimis pražydus...
Atgimkime naujai mintimis,
Širdies ugnelėmis uždekime jausmus.
Gerumo skraistę tieskime aplink –
Naujom svajom pavasarį sutikime.
Visiems užteks saulutės šilumos,
Gaivaus lietučio lašo.
Nepagailėkim gero žodžio
Sustojusiam ant gyvenimo slenksčio...
Draugei Irenai
Pavasario vėjas gaivus
Pažadina gamtą iš miego.
Saulutės šypsnis švelnus –
Pažvelgia į širdį kiekvieno.
Išėjai iš gyvenimo – nelauktai –
Pačiame savo jaunystės gražume.
Skausmas, netektis užgulė šeimą,
Tik prisiminimus gražius palikai.
Nepamiršiu Tavo šypsnio ir žvilgsnio
Gerųjų, protingų akių.
Rodos, girdžiu žodžius ištartus –
Klasėje tarpe draugų.
Žvelgiu Tavo foto, akmenyje patalpintą:
Gerumo kupinu veidu šypsaisi
Ir minutei susimąsčiusi svajoji:
„Jaunyste, jaunyste, graži ir žiauri“.
Jaunyste, jaunyste, kam nuosprendį
Žiaurų, skaudų, klastingą neši –
Mirties geluonį – žinomą nuosprendį
Per anksti jai palieki.
Buvom draugės, Irena,
Aš gyvenimą pratęsiau Tavo...
Užmaršties dulkėm nusėsti neleisiu
Ant šešėlio sustingusio veido...
Nepalik...
Tavo lūpos – sodrios tyrojo šaltinio rasos.
Jose meilė, ilgesys ir džiaugsmas
Tenegęsta, tegul spindi, tegul girdis
Tyrojo šaltinio šnabždesys...
Atsigerkim iš versmės šaltinio
Tyrai meilei pakelkim taurę,
Iš akių Dangaus mėlynės
Gausime gyvenime stiprybės.
Tegul bėga gražios dienos,
Keičiasi metų laikai.
Nepraeiki keliu Tu vienas,
Juk kas dieną laukdavo beržai.
Ir tu nenutolki – nepalik manęs klajoti,
Nepalik beržų žaliųjų
Ir upelio skubančio tolyn...
Nepalik gimtinės, nepalik laukų.
Nepalik manęs obelims pražydus,
Nenueik su krintančiu lapu.
Nepalik, kai bėga ašaros veidu
Ir manoje širdyje labai graudu.
Atgal
