Poezija
04 15. Būk pasveikintas, gyvenime
Danielius Gužas
Daug vargo esam patyrę,
bet pamirštam jį tarp žmonių,
širdimi ir siela dvasingų,
juk esame Dievo vaikai.
Kur bebūtum, kur bekeliautum
ir kitą pasaulį regėtum,
žmonių, kaip mūsų krašte
surasti vargu ar galėtum.
Dorų žmonių daug yra.
Širdis, jausmai turi atspėti
ką iki namų palydėti,
protu suvokti naujai.
Keliauja žmogus per pasaulį,
saulė jam šviečia visur.
Kur benueisi, kur nukeliausi,
geriausias kraštas – Lietuvoj.
Lietuvą - mūs brangią tėvynę
daug priešų mynė ir trypė,
įvairiaspalvio svieto dienoj
ji pabudo, ir prisikėlė.
Gyvuoki per amžius, Tėvyne,
ne veltui lietuviai tave apgynė:
nors kaulai ištirpę didvyrių,
dvasia gyva širdyje.
Atsistokim, ne klūpokim,
tik prieš Dievą galvas lenkim.
Būkim dėkingi Atpirkėjui
būkime Dievo vaikai.
Atgal
