Poezija
03 21. Turėkim gyvenime viltį
Prof.habil.dr. Danielius Gužas
Kaip gera žiūrėti į saulę,
regėti rytmečio rasotus takus,
kur žvilgsnis benukryptų,
jis gyvas, šviesus ir gaivus.
Motulės sielvarto užliūliuotas
Nemunėlio pakrantėje stoviu.
Atsibuskime, kelkimės gyvi dar likę,
apverkę kapą žuvusio ir mylimo žmogaus.
Šaukiu aš tautą ištvermingą,
patyrusią vargo, didžiulių skriaudų:
šaukiu prisikelti į žygį garbingą
daryti darbus ne tik dėl savęs.
Mano tauta, tai visas gyvenimas:
tėviškės laukai, arimai ir pievos,
kur ąžuolai, miškai auga,
ir žiedai kur krenta nuo šakų.
Visi turėkim gyvenime viltį:
laimingas esi, jei tu ją turi.
Viltis uždega gyvenimui,
nieks užgesint jos negalės.
Gyvenimas dega, ne smilksta,
liepsnoja ugnis į šalis.
Jei laimės, jei džiaugsmo dar stinga
sudeginkim blogio šaknis.
Sudegus vilčiai, išsiskirs šiluma,
vargu ar ji mus dar šildys,
vargu, ar stiprins dvasios jėga?
Gėris ateina, jei ko netekai.
Gėrio jėga mumyse nerimsta,
vis veržias ji iš širdies.
Gyvenimas nesustingsta,
kai verda kraujas širdies.
Atgal
