Poezija
12 14. In ir Jang
Liudmila Olifson-Cerenia
Rytas – vakaras,
Vėl aušra,
Skuba laikas,
Įgavęs greitį...
Gyvenimas sudėlioja
Dienas ir naktis,
Ir neša
Tai šviesą, tai debesis.
Mėnuo danguje
Tarsi atlAsas,
Spindulį vilčių
Mums lieja...
Pasaulis priešingybė,
Dievas – vienas,
Mums laisvę davė
Viešpats...
Atsirinkti tiesą
Arba melą,
Nori – gailestį,
Galima – pyktį...
In ir Jang yra
Šviesa ir tamsa,
Yra meilikavimas,
Ir užsispyrimas...
Juodai balta
Spalva ir In ir Jang,
Dėkingumas
Ir yda.
Kas viename,
Yra ir antrame,
Būtų jis Angelas
Ar Išvarytasis...
Įkūnytas
Dvipradis,
Vidurys –
Idealas...
Vienam be kito
Jiems – niekaip
Atsitraukimai
Ir išpuoliai.
Yra pradžia
Ir pabaiga.
Tai sumąstė
Pasaulio Kūrėjas.
Rudas ruduo
O, moteris-ruduo,
Išsipusčius, elegantiška,
Būni kaprizinga,
Klastinga ir miela!..
Spalvomis esi dosni
Rūbus keisdama,
Vėjas tik sujaukia viską,
Apdarus nuplėšdamas.
Ach, rudens rudumas,
Akys stebinčios,
Tu džiugini labai
Šypsena plačia.
Tai niūriu žvilgsniu žvelgi,
Tai lieji ašaras staiga,
Tai valso sūkury,
Tai dainas dainuoji...
Myliu, rudeni, tave
Už lietų ir rūkus,
Už šviesų nušvitimą
Alavinių debesų,
Už lapų šnaresį,
Ir jų spalvotą krytį,
Laužų didingą degimą
Saulėlydį.
Atgal
