Poezija
08 26. „Pavasario prisilietimas”
Birutė Silevičienė
Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė, poetė, pedagogė, dailininkė, geroji Mama, puikioji Močiutė – anūkėlių džiaugsmas, literatų vedlė poezijos keliu, almanachų leidėja ir sudarytoja, ir t.t. Valentina Jekateriničeva-Fatejeva gyvena literatūroje ir yra laiminga, kai į pasaulio šviesą išleidžia savo poetinius žodžius, padovanoja naują knygą. Ką tik iš spaudos išėjo jos naujoji knyga rusų kalba „Pavasario prisilietimas“. „Lietuvos aido“ skaitytojams iš šios knygos į lietuvių kalbą išverčiau jos siužetinę poemą „Pavasario prisilietimas“
1.Pasimatymas
Vienas siužetas... Darbo pabaiga.
Kviečia mane: „Jis laukia tavęs!“
Visad skubėjo, vien rūpesčiai,
Staiga nėra reikalų, ir laukia manęs.
Rankose laikraštis: eilutės, skaičiai...
Aš griežtai pažvelgiau į langą.
„Graži! Pasimatymai, žaidimai,-
Atsiduso viršininkas, - kaip kine!“
Atsakydama aš sunkiai kvėpuoju:
„O paskaitos? Man į institutą.
Vyriškiams aš nepatinku,
Nors pikta, ką čia padarysi?“
Išėjau iš banko svajodama:
„Jeigu paskaitas praleisti!“
Bet aš siurprizais netikiu:
Išdidžiai noriu išvyti...
2.Jausmų patikrinimas
-Sveikas! – Į akis pažvelgiau rūsčiai...
-Aš nelaukiau... Kodėl atėjai?
-Ačiū! Pastovėsiu truputį.
-Kiti planai. Tu gali eiti...
Man nusišypsojo pamatęs,
Ryžtingo atkirčio nelaukė,
Nustebęs, beveik neįsižeidęs,
Kažką neaiškiai pašnabždėjo...
Į autobusą, pravažiuojantį
Įšoko beveik staiga!
Atsiranda mums būtinybė
Priimti žaibiškus sprendimus.
Aš patenkinta?Juk laukė vyriškis,
Tik jį oriai atstūmiau...
Tegu kenčia, suras priežastį,
Aš nelaukiau ir nekviečiau!
3.Išdidumas
Aš save griežtai pasmerkiau,
Juk džiugu, įsižiebus meilei.
Per greitai draugą atstūmiau,
Nuoskauda mintyse ir kraujyje...
Taip, vadinasi, manęs veltui laukė?
Juk buvo jam tai svarbu,
Kad mergina džiaugsmingai sutiks,
Pakvietus ją į kiną.
Į namus išdidi grįžau,
Vėliau mokslas... Vakaras, miegas...
Sielos pokalbis tęsėsi,
O sapnuose tik jis!
Žiauriai pasielgiau su draugu
Ir kur esmė? Nesuprantu...
Aš nusprendžiau juo patikėti:
„Ar kantrybės jam užteks?“
4.Poelgis
Aš su draugu ilgai nesusitikau,
O jis nutilo laike.
Laukiau aš, pasimetus spėlionėse,
Ir pasimatymui valanda atėjo...
Mes šiltą rudenį klajojome,
Draugas pasiūlė man ištekėti.
Mes šio akimirksnio laukėme,
Troškome nuotykio!
Valandas ir mėnesius pametėme,
Ir nedrįsome skambinti.
Mes seniai troškome susitikti
Ir gyvenimą pakeisti svajojom.
Vyriškis žygdarbį atliko.
Į CMB pakvietė, pavadino žmona.
Man buvo kvaila atsisakyti...
Ruduo pakvipo Pavasariu...
5.Vestuvės
Giminaičiai buvo vestuvėse,
Ir penkios draugės iš Ukrainos.
Visi mums dėmesį rodė,
Tik man vienai – širdies draugas.
Iš akių nepaleido ir vis bijojo:
Nuotaką gali pagrobti.
Nepasitraukė, man šypsojos,-
Nepaprasta buvo išskirti!
Akimirkai atitrūko, ir kaimynė
Man pasakė: „Tu pas mus užeik!
Nuotakas vagia, kartais pagrobia,
Pas mus rasi slėptuvę!“
Aš paskui kaimynę lengvabūdiškai
Nuėjau, atsisėdau kuriam laikui,
Staiga susigriebiau: „Tikriausiai, ieško?“
Kokios gi vestuvės be žaidimų?
Tave suras, tu nebijoki,
Tegu tik išpirką jaunikis duos.
Ateis – tylėk, už užuolaidų slėpkis,
Tavo jaunikis kuklus, švelnus, tylus...
Man neilgai teko laukti,
Jaunikis įsiveržė per langą.
Kaimynė vėl nepasimetė:
Prašo išmaldos, tarsi kine.
Grąžino pinigus ir nuotaką,
Vestuvių įkaršty šokiai, juokas,
Skambėjo poezija, dainavo dainas...
Sėkmė visus svaigino!
Visi kartu skaitė telegramas,
Iš širdies sveikino kiekvienas.
Ir staiga tapo ankšta užstalėj,
Visi vėl šokti ėjo.
Giminaitė Šura apsiverkė:
Jai po poros dienų gimdyti,
Reikia vestuvėse pasisaugoti,
O kaip norėjos šokti!
Užstalėje dainos, kalbos, nuotykiai...
Vėliau skambėjo muzika.
Kėlė nerimą minutės:
Šaukė užstalėj „kartu!“
6.Šeima
Vėliau vaikučiai gimė:
Sūnus, ir dukra po metų.
Mes artimai susidraugavom,
Ir reikėjo reikalų nepražiopsot!
Laukia lopšeliai, darželiai, mokykla.Vis dėlto
Mes surandam laiko čiuožyklai:
Visi labai mėgome pačiūžas, -
Stengėsi dukra ir sūnus!
Juos vežiojome į Elektrėnus,
Vėliau į mūsų ledo rūmus.
Vaikai užsitarnavo apdovanojimus,-
Pagaliau sportininkais tapo!
Viskas praeity: mokykla, branda,
Prieky – mokslas, gyvenimas.
Vėliau šalyje vyko skilimas,
Kas nesusitaikė – išsiskirstė.
7. Išvyko vyras, juk nėra darbo,
Jis be jo gyvent negalėjo.
Likome mes, ir visus rūpesčius –
Man pačiai teko nešti.
Vyras padėjo pinigais, reikalais,
Ir vestuves vaikams kėliau.
Mes tapome močiute ir seneliu, –
Didžiavomės savo džiaugsmu!
Senėjom mes, vaikai suaugo,
Ir anūkai taip pat paaugo.
Nebėra tiktai senelio pasauly,
Žole takai užaugo.
Juk taip pasaulyje nulemta:
Gimimas, gyvenimas ir mirtis laukia visų,
Bet yra laimė: šeima ir vaikai –
Viskas eina sava vaga...
8.Epilogas
Žaibiškai bėgo metai,
40-asis laukia pavasaris...
Likimo pūgos praūžė,
O širdis mena ir be sapno...
Jaudina jaunystės metai:
Ten, už kampo, jis laukia manęs...
Aš pašnabždėsiu kitus žodžius:
„Tu myli?Aš tave myliu!“
P.S. Štai posūkis ir senas skveras,
Vėjas pažemę šluoja...
Man vėl norisi tikėti:
„Manęs ten seniai kažkas laukia...“
Atgal
