Poezija
08 10. Žvilgsnis
Birutė Silevičienė
Kaip norėčiau sulaikyti
Šitą mielą, švelnų žvilgsnį,
Kad siela mano suprastų,
Širdis meile ir protu gyvuotų.
Aš princese nebuvau,
Karaliene tapti nesvajojau,
Bet išsaugojau visus jausmus –
Panašius į meilę.
Jam vienam žvilgsnius dovanoju,
Nieko man daugiau nereikia...
Tikrą meilę išpažįstu,
Ir kitokių aš nenoriu.
Žiūrite! Aš netirpstu, nealpstu –
Vis širdimi džiaugiuosi!
Meilės šviesa tegu tęsiasi –
Čia jaunystė mano spindi,
Gal 18-ieji vėl sugrįžo?!
Džiaugsmu akys spindi,
Tegu laužas liepsnoja, meilė negęsta,
Tegu mūsų draugystėje būna šviesu.
Mūsų meilę visada saugo Dievas,
Ir žvaigždutės mėlynėj Dangaus.
Protas pagarbą visada išlaiko,
Patikėk, akys žvilgsnį išsaugo,
Nes meilė tvirta kaip granitas
Gyvenimo kelyje švies ir spindės...
Aš saugau Tavo protingas mintis,
Ir visą gyvenimą Tave mylėsiu.
Tikėsiu, svajosiu ir lauksiu,
Mano mielas Žmogau!
Mintys geriant arbatą...
Ko, žvaigždele, nuliūdai,
Tankiau mirksėt pradėjai?!
Juk šviesti Jums žemėje
Jėgų nemažiau liko.
Jūs paklausykite Šaulio,
Jis Jūsų įkvėpėjas:
Jums duota jėga ir protas –
Ugnis Jus maitina.
Oras duos Ugniai jėgų,
Ji viską sušildys.
Nesušals, neužges,
Tas, kuris drąsus.
Kiekvienam sava žvaigždė
Kelią apšviečia.
Jeigu tiki kas ja –
Svajonė neištirpsta.
Visos žvaigždės į Jus žiūri...
Ir Jūs į jas žiūrit.
Jei kažkas šviečia Jums,
Tai liūdėt - neverta!
Danguje, savo keliu –
Visos žvaigždės eina.
Su jomis ir Vandenis –
Žaizdas nuplauna.
Kam sielos sunkumai –
Vanduo atgaivina,
O jei Vandenis sušąla –
Ugnis šilumą siunčia...
Kaip žemė visiems toliams šviečia,
Protu suvokia, tik savo išrinktiems –
Sielas sušildo.
Kas sušilo, kas sušalo –
Šaulys ir Dievas viską žino,
O kas kam gali padėti –
Nusprendžia Dievas!
Atgal
