Poezija
07 25. Skaisčiau matau aš saulę
Prof.habil.dr.Danielius Gužas
Dabar aš vėl skaisčiau matau saulę,
Kurios šviesa krinta iš dangaus.
Jaučiu širdyje suradęs laimę,
Malonaus, skaistaus miškuos mamos.
Gimtinės miškai, laukai spalvingi
Man primena šviesias spalvas.
Kada aš dar mažas bėgiojau,
Nemunėlio pievose mačiau gėles.
Nėra ko slėpti
Man nėra ko slėpti, kas aš esu,
Gal geras, gal blogas dėl savo jausmų.
Širdį tik vieną savyje turiu,
Kiek leidžia man jėgos kitiems Ją skiriu.
Mokėkit skaityti kas joj įrašyta,
Ir vargas, ir skausmas dėl laisvės kovų.
Gyvenimo džiaugsmą čia susikūriau,
Todėl aš šiandien čia dar esu.
Nenoriu primesti kitiems kito vargų ir džiaugsmų,
Kas jo nemato ir nesupranta.
Dar pagyventi, paaugti ir gal sustiprėti linkiu,
Istoriją rašo ne vienas žmogus.
Ne tas yr didvyris, kurs skausmą dalina kitiems,
O džiaugsmą pasilieka tik sau.
Mes gimę šitam pasauly,
Kad kurtume gyvenimo laisvę visiems.
Žinau, kad pasenęs ir negražus aš esu,
Tačiau turiu širdį aš jauną.
Turiu širdį pavargusią pilną jausmų,
Ji plaka krūtinėj mano karštoj,
Kaip sako dainoj, ir dar nesutema.
Širdies jausmų nesulaikysi,
Blogį slėpti ir naikinti.
Širdžiai yra skirta vieta,
Plaka ji grožiu žmogaus apgaubta.
Jums suprantamas mano likimas,
Buvau jaunas ir gal gražus vaikinas.
Šiandien liko man viltis viena,
Širdis plaka krūtinėj jauna.
Jauna, ne išvaizda gražia,
Jauna, sužibusia daina.
Ji skleidžias, liejas per kraštus,
Kad kas išgirstų jos garsus.
Tik širdis viena, liko man jauna.
Atgal
