Poezija
06 30. Kančia ir laisvės troškimas
Prof. Danielius Gužas
Kova – gyvenimo pradžia,
Kova prieš blogį mūsų.
Kovot, laimėt ir nugalėt,
Melu, apgaule netikėt.
Kova – suprasti priešo pinkles,
Žodžių melas yr jų ginklas.
Tai Jų voratinklis supintas,
Jis laukia grobio mūsų namuos.
Kova – sutraukyti grandines,
Žodžiu, darbu, laisvės troškimu širdy.
Neleisti priešui tinklo panaudoti,
Atpažinti jį ir saulės spinduly.
Kova – tai mūsų gyvenimas,
Nes blogis – piktžolė nesėta.
Užauga ji blogoj ir derlingoj žemėj,
Jei žemė mūsų neravėta.
Kova – tai gėrio supratimas,
Jėgų ir valios sutelkimas.
Prieš laisvėj sutiktas blogybes,
Mūsų įstatymais nesutramdytas.
Kova – mūsų valia,
Išreikšta supančioj mus aplinkoj.
Kova jaust širdieskartą,
Kuri užaugo geros valios išraiškoj.
Kova – tai gėrio supratimas,
Ir supratimas laisvės blogio nesavu.
Kova – tai piktžolių rovimas,
Kad jos neužaugtų su gėriu.
Skausmai – tai mūsų idealas,
Išgyventos istorijos lopšy.
Gražus, teisingas žmonių gyvenimas,
Laisvės troškimas jų visų širdį.
Prof. D.Gužas Kalniškės mūšio paminėjime
Sužydėkit sodai, dar sužaliuokit rūtos
Sužydėkit sodai, dar sužaliuokit rūtos,
Prisiminkim senovę, kur protėvių būta.
Noris priminti, kurie dabar gyvena,
Saugokim praeitį mūsų neseną.
Yr ko didžiuotis, yr ką sakyti,
Bučiūnų kaimą noris matyti.
Kaip viskas buvo, kaip prasidėjo,
Kaimo sodybos jau išretėjo.
Dar susirinkim į kaimą Bičiūnų,
Surenkim gegužinę, kaip seniau būta.
Dar padainuokim giesmę stiprybių,
Dar gal sušokim polką, suktinį.
Čia kas gimė, ar augo jaunystėj,
Trumpam sugrįžkit savo gimtinėn.
Čia Jūs pajusit jausmą vaikystės,
Motiną, tėvą kai būsit pražilęs.
Atgal
