Poezija

06 23. Nepasiduokim

Mes neįvertinam, kiek daug lietuviškų prasmingų gražių žodžių.

Tik Tu atrask juos, surikiuok ir mintį, tarsi orą, trauksi godžiai.

Tuščiažodžiavimą palik Tu šone.

Rašyki tai, kas teikia Tau malonę.

Išmesk velniop žargonus ,,bajavikų“.

Ir pagalvok, kokie kėslai ten tyko.

Ir ko gi mokomės iš jų, brolyti, -

Kaip keiktis ir snukius kam nors daužyti.

O paskui stebimės, iš kur tiek bjaurasties, lyg iš dangaus iškritę.

Ir stebimės – koksai jaunimas šiais laikais, iš kur jie išsiritę.

Tai ,,bajavikų“ pamokų pratybos.

Tai juk lengviau nei mokytis tikybos...

Bet apie tai gana, nepasiduokim.

Pušyno gaiviu oru pakvėpuokim.

Atraskim žodžių, teikiančių ramybę

Ir meilės pažadų ištikimybę.

Atsipeikėk

Ne visi patriotiškai moka kalbėti.

Būna atvejų – geriau patylėti.

Susikaupus, pastovėt rimtyje,

Kol subręsta mintis tavyje.

O paskui pasakyt, ką galvoji.

Ar Tu vertas tos Žemės po kojų?

Kuri rengia Tave ir maitina,

Galiausiai priims numarinus.

Kol gyvas -terši ją ir spardai,

Pamiršdamas tikrą jos vardą.

Sprogdini, maitini chemikalais

Tarytum užkeiktas vandalas.

Ar suspėsi padaryt ką nors gero?

Juk matai -sveikata jau išklero.

Atsipeikėk, paskubėk ir darbuokis.

Atsimink, ką geriausiai nutuoki.

Pastatyk, parašyk, ar sukurki

Šedevrą mintyse tik regėtą.

O darbštuolių gretas Tu suburki,

Kad svajas įgyvendint padėtų.

Atgal