Poezija
06 20. Ar savo angelą turiu?
Birutė Silevičienė
Alfredas Naktinis – inžinierius, pedagogas, eilių ir dainų tekstų autorius, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos, Lietuvos mokytojų literatų „Spindulio“ draugijos, Biržų literatų klubo „Versmė“ narys. Jo kūryba nuoširdi, romantiška, kupina optimizmo: apie šalies grožį, istorinę krašto praeitį.
Mėgsta vaidybą, muziką. Daugeliui A. Naktinio eilėraščių parašyta muzika, jo dainas atlieka kraštiečiai - gimtojo Biržų krašto meno saviveiklininkai.
„Lietuvos aido” skaitytojams pateikiu keletą A.Naktinio eilėraščių iš jubiliejinio almanacho „Vingis”:
Dievo galybė
Dingsta mūsų mintys
Laiko sūkury,
Sukasi planetos,
Saulė vidury.
Dieviška galybė
Suka jas ratu,
Kosmoso platybe
Neša mus kartu.
Žemei motinėlei
Nubrėžti takai,
Žvaigždės seserėlės
Šviečia iš aukštai.
Skriejame su Saule
Amžinu taku,
Erdvę begalinę
Kertame laiku.
Mūs gimtoji Žemė
Sukasi ratu,
Kosmoso platybėm
Aš su ja skrendu.
Gero vėjo linki
Mūsų visata,
Lekiam amžinybėj
Mes kartu su ja.
Našta
Aš skęstu be ribų laike,
Lekiu visatos spirale,
Kasdien tolyn tolyn su ja,
Kur veda kelias – nežinia.
Jau nuodėmių sunki našta
Apraizgė kūną, nešiu ją.
Numest norėčiau – negaliu...
Ar savo angelą turiu?
Aukščiausias ar dangun pakvies –
Našta sunkiausia ant peties?
Užmigsiu gal giliam sapne
Be laiko nuovokos jame.
Prigimtis
Kai į kitą žvelgi,
Pamatai, koks esi –
Su blogais ir gerais
Prigimties atspindžiais.
Ta didžiulė jėga –
Tai likimo galia,
Įsiskverbus giliai
Drasko širdį dygliais.
Metų neskaičiuojam
Kiek metų, neskaičiuoji,
Kol sveikas gyveni.
Pavasariai kartojas,
Senatvė dar toli.
Reikėtų prisiminti,
Kad mes tiktai svečiai.
Liūdna gaidelė sako:
Nebūsi čia ilgai.
Kas rytą teka saulė,
Apšviečia ji takus.
Nežinome nė vienas,
Ką lemia mums dangus.
Sustok bent valandėlę,
Skubėki pamažu,
Apsidairyk aplinkui –
Gyventi taip gražu.
Atgal
