Poezija
06 09. Ir stos prie vyro vyras
Prof. Danielius Gužas
Ir stos prie vyro vyras,
Gimęs čia lietuvis ir iš Sibiro sugrįžęs.
Lietuvis, kurs nuo priešo pasitraukė,
Ir ten Lietuvos laisvės laukė.
Laukė su skauduliu širdy,
Kovojo prieš okupanto blogybę.
Kuri sunaikinti mus norėjo,
Didvyrių krauju laistė tėviškės laukus.
Ir štai sukilo Lietuva,
Sustojo Baltijos kelyje.
Ginklą vyrai slėpė savyje,
Širdim kovojo Lietuva.
Sušaudyt širdį Lietuvos,
Norėjo priešas mus tautos.
Žuvę už laisvę sutemoj,
Apgynė bokštą laisvės Lietuvoj.
Laisvė
„Laisvė“ žodis saldus visiems,
Kurie už ją kovėsi, skyrė kitiems.
Dabar kovotojai nereikalingi laisviems,
Jie sukūrė savąją laisvę kitiems.
Jų laisvė – turto troškimas,
Proto ir valios jų išraiška.
Nemato, nejaučia, kad tauta kankinas,
Kur gi žadėta jų širdies šiluma.
Prisiminkim pirmuosius tautos signatarus,
Jie turtų nekrovė, nepirko dvarų.
Tautos žmonių neišnaudojo,
Dirbo Lietuvai iš visų jėgų.
Darbu ir protu Tėvynę mylėkim,
Mylėki laisvę visa jėga.
Skirkim, kas bloga, gėriu tikėkim.
Kiekvieno mūsų yra pareiga.
Atgal
