Poezija
12 20. Žaidimas
Algirdas Kavaliauskas
Pažaiskim linksmus ir laimingus
Kaip po rungtynių sunkių
Arba vėl imkime dalintis
Akimirkom rungtynių nebaigtų.
Visas gyvenimas – tokios rungtynės,
Tikriausias Kretos labirintas.
Tai kurgi ras ramybę, išeitį
Širdis, ilgai tramdyta ir kankinta.
Kol žemė atiduos mus praeičiai –
Gal ir sukils didžiulis graudulys.
Į meilę – savo žaizdą maudžiančią
Vis tiek neuždaryk, sūnau, duris.
Nuo skausmo neišpasakyto,
Rodos, košmariškam sapne –
Šviesūs pavasariai liko
Tavojoj širdy – kape.
Kelias
Austėjai, Tomui
Tėvų palikta pieva ir sodas –
Vešlūs medžiai, užaugo atolas,
O vaikiškose lovelėse ilgi gyvenimai miega –
Gražutėliai, švarutėliai kaip žiemos sniegas šviežias.
Atokaitoj po sodus, atolus dvi mano širdutės laksto,
Basomis kojytėmis lietučio balutes taško.
Viena skaidriu žvilgsniu, silpnybių neatrasta,
Kita – apsupta muzikos garsų, blogybių neapgyventa.
Jos jautrios, atidžios, jos viską supranta ir girdi:
Keliaukite pasirinktu keliu, tik nešiukšlinkite –
Jūsų kelias eina per mano širdį.
*
Mes skaitėme daug knygų –
Mūsų gyvenimą skaito vaikai.
Ten lieka visų žvilgsniai,
Ką akys palietė – nieks neatims,
Ant laimės aukuro sudėkime tai.
Ištirpdykime pyktį ir ore nesijaus kartėlio
Su vaiko skriaudomis, vyresniųjų apgaule.
Danguj skaisčiau ims šviesti saulė.
Dėlionę sunkią, sudėtingą,
Dėlioji išmaniai, sėkmingai.
Gerai įsižiūrėk, vaikine, ar matai,
Mūsų akyse kaip okeane plaukia tavo laivai.
Apsišarvavęs meile nuveski juos į uostą saugų;
Būk atidus, nepalik silpnų –
Ir pajėgsi sulaikyti žaibus virš nekaltų galvų.
Galiu
Gimtinės vartai plačiai atkelti.
Laukimo upė sielose gilėja.
Atsakymus surasime visi –
Kas nori, tai tikrai pajėgia.
Aplinkui susirinkę apvogti ir apsivogę.
Kiekvienas savo tiesą gina.
Tie ginčai lyg kokie nuodai
Į mano skverbėsi likimą.
Seklyčioj staklėmis motutės išausti
Atgyja raštai – pasakų pilaitė...
Jei norite paklausti, klauskite dabar –
Nes aš galiu jau ir išeiti...
Atgal
