Poezija
10 28. Kviečiu tikėti
Raimonda Taškūnaitė
Atskris baltas balandis
šviesiais gyvenimo sparnais,
nes žmogaus širdyje daug skausmo,
kuris suspindi vakaro sapnais.
Sukurkime džiaugsmo erdves,
kad vilties paukščiai sučiulbėtų,
nes liūdesys pavasario širdyje
kaip vienatvės lietus pasilieka.
Širdies malda kaip baltas angelas,
kuris palaimina žmogus žodžius,
suteikia daug stiprybės,
kad pasiliktų kelyje šviesu.
Ruduo papuošia parką
pageltusiais klevais,
nes laukia vilties žingsniai
su spindinčiais žmonių veidais.
Draugams padės užmigti baltos gulbės,
kaip saulės spinduliai spindės baltais sparnais,
nes nakties danguje suspindi vilties žvaigždės,
kuriose daug gyvenimo prasmės.
Likimų knygoje palikite vilčių mintis,
svajones ir šviesų tikėjimą,
nes kasdienybėje širdies malda
suspindi kaip palaimintas žiedas.
Po truputėli skleisis meilė,
nes reikalingas nuostabus širdies lietus,
kuris kaip baltas rožės žiedas
paliks pasitikėjimo šviesius žodžius.
