Poezija
10 18. Alfredas Naktinis ir jo kūryba
Birutė Silevičienė
Spalio 13 dieną Tautinių bendrijų namuose literatūrinis susivienijimas „Vingis“ pristatė Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos nario poeto Alfredo Naktinio eilėraščių knygelę vaikams „Šuniukas dainininkas“.
Literatūrinio susivienijimo „Gildija“ narį Alfredą Naktinį pristatė šių eilučių autorė. Man buvo malonu pakalbėti apie Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos, kurioje abu esame jau 20 metų, narį. Abu gerai žinome vienas kito kūrybą. Naujoji 42 eilėraščiųknygelė vaikams „Šuniukas dainininkas“ gausiai iliustruota piešiniais. Ji patraukia ne tik eilėraštukais – vyresnio amžiaus vaikučiai gali lavinti rankeles ją spalvindami.
Knygelę iliustravo Biržų „Atžalyno“ vidurinės mokyklos moksleiviai, dailės mokytoja metodininkė Rima Briedienė, redagavo autoriaus žmona Gertrūda Naktinienė, maketavo sūnus Rimvydas.
Eilėraščius rašo ir jų sūnus bei dukra.
Miela ir gera grįžti į vaikystę, skaitant A.Naktinio knygelę, kur kiekvienas gyvulėlis ar vabalėlis turi savo vaidmenį: rūpestį, džiaugsmą ar liūdesį, sprendžia savas problemas.
Gražiai į knygelės iliustracijos meną įtraukti 5-9 klasių moksleiviai. Tai nuoširdus mokytojos metodininkės Rimos Briedienės bendravimas su vaikais ir autoriumi A.Naktiniu džiugina ne tik vaikučius, bet ir suaugusiuosius.
Iš kairės: Birutė Silevičienė, Onutė Kulbokienė, Alfredas Naktinis
Skaitytojams iš šios knygelės parinkau eilėraštuką apie vasarą:
Vasaros atodūsiai
Oras šąla, vėjas siaučia,
Vis ilgėja vakarai.
Rudenėlį žemė jaučia –
Kurgi, vasara, dingai?
Kvapnios gėlės nužydėjo,
Metė jau gandrai lizdus.
Į kelionę jie skubėjo,
Ilgus stiprino sparnus.
Greit prabėgo vasarėlė
Su skardžiais, linksmais juokais.
Medžių lapai parausvėjo,
Gervės išskrenda pulkais.
Autorius A.Naktinis renginyje papasakojo apie savo kūrybą. O ji – graži, turininga, kaip ir autoriaus eilėraščiai ir dainos Biržų žemei, kur prabėgo vaikystė, mokslo metai, kur teko kasdien kulniuoti po 5 kilometrus pirmyn ir atgal, ruošti pamokas, padėti tėvams ūkio darbuose. Vėliau – studijos ir savarankiškas gyvenimo kelias, šeima. Bet namai, gimtasis sodžius ir vaikystės brydės šaukia aplankyti tą kaimą, namą, mokyklą. Ten šaltinio versmės gaivios trykšta, ten vanduo ir duona sotina po kelionės, nes tyras oras – atgaiva širdžiai ir sielai.
A.Naktinis išleido savo eilėraščių, virtusių dainomis, kompaktinę plokštelę „Biržiečių dainos“. „Šuniukas dainininkas“ - jau 12-oji knygelė. Poetas pristatė ir naują rašomą savo knygą „Vieną dieną“. Ten vaizduojami vienos dienos įvykiai, kur pamąstymai proza įsipina į poeziją. Labai įdomu buvo klausyti įvykių eigos, tad paprašiau autoriaus, kad leistų dar paskaityti namuose ir šiek tiek parašyti laikraštyje „Lietuvos aidas“:
Vieną dieną
Prieš metus sostinės meras išleido potvarkį, leidžiantį visiems pensinio amžiaus piliečiams paskirtą valandą nemokamai lankytis sąraše pažymėtuose restoranuose. Nors aš nesu tokių priemonių mėgėjas, paskambinus draugui, sutikau apsilankyti Muziejaus gatvėje esančiame restorane. Pensininkų susirinko begalės, todėl teko pastovėti, kol ateis mūsų eilė sėstis prie stalo.
Renginio dalyviai po knygos pristatymo
Stebiu atėjusiuosius:
Ar gatvėj būtum, teatre –
Aplink žmonių gausybė.
Mes perfiltruojame visus –
Per savo akių prizmę.
Vienus palaikome gerais,
Kitus piktais, nedorais.
Vis lygindami su savim,
Lyg būtum etalonais.
Jau garsiai kalbasi šalia,
Viena ausim paklausom.
Pro šalį einančias damas,
Mielu žvilgsniu paglostom.
Aplankiusių šį restoraną vyrų buvo tik keli vienetai, daugiausia atėjo gražiosios lyties atstovės, pasipuošusios senoviškais apdarais, su languotomis suknelėmis arba moderniškais tam amžiui mažai pritinkančiais rūbais, pirktais „Humanos“ parduotuvėje už kelis litus. Jos daugumoje atėjusios su draugėmis, turi ką pasišnekėti, viena pasakoja kitai:
Aš neturiu gerų draugų,
Pati sau viena gyvenu.
Mano daiktai – mano draugai,
Su jais trumpėja vakarai.
Geriausias draugas man yra
Vaizdai žaliajam ekrane.
Kai tik į juos aš pažiūriu,
Man daros miela ir smagu.
Dar draugais kelios knygos bus,
Kai pasklaidysiu jų lapus.
Albumą storą pavartau,
Draugus lentynoj pastatau.
Turėdama daiktų brangių,
Gilios senatvės nejaučiu.
Man šie daiktai – mieli draugai,
Be jų gyvent būtų blogai.
Renginys artėjo į pabaigą. Visi dėkojo autoriui už dovanotas knygas, paskaitytas mintis iš būsimos 13 knygos. Ilgai spragsėjo foto aparatai, sveikinimo akimirkas fiksavo tiek renginio dalyviai, tiek Tautinių bendrijų namų direktorė, mielai patalpinusi informaciją internetiniame puslapyje.
Dar ilgai bendravome prie kavos puodelio, dainavome dainas, romansus rusų ir lietuvių kalbomis.
Sėdėjau ir žiūrėjau į mūsų „Gildijos“ narius džiaugdamasi, kad esame tokie artimi, pareigingi, nuoširdūs ir supratingi. Mus jungia žodis. Jis skirtas Tėvynei, jos žemei, žmonėms. Kaip galima nepasidžiaugti ir nepaminėti Vladislavos Kursevičienės, Tatjanos Kaziūnienės, Liudmilos Olifson-Cerenia, Annos Jeremčuk, Onutės Kulbokienės ir kitų narių?
Sėkmės visiems gyvenime ir kūryboje! Iki naujų susitikimų!
Atgal
