Poezija
10 07. Gyvenimo akimirkos...
Valentina Jekateriničeva-Fatejeva
Kompiuteris
Aš laimingas – turiu kompiuterį!
Jis mano mintis ir jausmus sumaišė.
Su juo pamiršau valgį ir miegą, -
Muša mūsų širdys į sapną.
Beširdis kompiuteri, tu draugas.
Sako, aš atpratau nuo rankų,
Tapau visiškai užvestu stabu, -
Apverčiau kartą stiklinę...
Aš išprotėjau, aš apkurtau ir apakau.
Aš – žaidėjas ir nereikia man duonos.
Tu – narkotikas, prarasta ramybė,
Per ilgai tęsiasi mano pagyros.
Aš pamiršau pavasarį ir meilę,
Ir atiduosiu tau viską – gyvenimą ir kraują.
Aš tavo robotas ir vergas iš sielos,
Ir nelaisvėje tavo ilgame žaidime!
„Mergaitė dainavo šventovės chore...“
A.Blok
Interpretacija
Mergaitė dainavo po šventovės skliautu,
Dieviškai balsas skambėjo.
Spindulys brovėsi į dainuojančią ryžtingai, -
Išsigelbėjimo ieškojo kiekvienas!
Dainavo apie laimę ir valią,
Kad į jūrą išplaukė laivai,
Su jais viltis į geresnę dalią,
Į krantą tolimos žemės.
Tylus džiaugsmas švietėsi žvilgsnyje,
Spindulys tik žaidė ant peties,
Žmonės pamiršo savo vargą,
Rado ramybę spindulyje.
Žmonės pavargo, bet tikėjo aistra,
Maldose spindėjo jų žvilgsnis.
Žinojo tik vaikas – visa tai be tikslo,
Niekas negrįš atgal.
Man liūdna
Man liūdna – mano dukra bręsta,
O mintyse troškimas sulaikyt,
Prisiminimai puoselėti
Ir grąžina padėką.
Kai mažytė lopšyje
Ir ant mano augo rankų,
O lapai auksu degė
Ir aš buvau jauna.
Dukra laikėsi už mano sijono,
O vasara, žiemos – priekyje,
Ir man su vaikais gyvenimas jaukus,
Maldavau – Laike, palauk!
Aš sulaikyti norėjau vaikystę,
Ir savo jaunystės tvaiką pratęsti,
Bet vaikai išaugo. Palikimu
Aš anūką ėmiau branginti.
Mano vaikai, mano kūriniai,
Kaip švelniai aš myliu tave,
Tu geriausias eilėraštis, -
Tavimi gyva mano siela!
* * *
Šeimos ratas –
Viso gyvenimo ratas,
Šaltinis džiaugsmo, išsiskyrimo.
Mano tokia nuomonė –
Mes deriname pažiūras.
Rytas
Pabudau. Saulė dosniai šviečia,
Beržo lapeliai juda,
Nerūpestingai su jais žaidžia vėjas.
Jie jaudinasi, virpa.
Per garbinga gyventi, gamta mėgautis,
Vertinti, kas mums duota Likimo,
Ir ryte, naujai gimstant, -
Dieną užpildyti nemirtingu grožiu.
Su nuostaba naują rytą sutikti,
Padėkoti išeinančiai dienai.
Kokia laimė gyventi pasauly,
Juk aš – viso tik Dievo šešėlis!
***
Ach, gimimo dienos! Mes metus prisimename –
Jie mus džiugina laiku, ir mus nuliūdina.
Draugas draugui laimės ir sveikatos vis linki,
Ir taip tikėdamiesi pratęsti trumpas gyvenimo valandas!
Ir mirties valandą, kada suprasim, kad viskas veltui,
Kelią į gyvenimą išrinkome (ne)tikrą arba veltui,
Kaip visi mes mėgome gyventi linksmai ir aistringai,
Savo troškimuose ir svajonėse keliaujant virš debesų, -
Kada liūdėdama širdis vaitoja, verkia,
Kad nemokėjome gyvenimu gėrėtis mes pilnai,
Kad buvo galima įdomiau gyventi, kitaip, -
Taip tik gyvenimą išgėrėme iki lašelio, iki dugno.
Iš rusų k. vertė Birutė Silevičienė
Atgal
