Poezija
08 19. Massimo Acciai gyvenimo ir kūrybos atspindžiai
Aleksej Karpov
Alpinistas, dainų autorius
Massimo Acciai gimė Florencijoje 1975 m. balandžio 9 d. 2001 m. baigė Florencijos universiteto Menų fakultetą, apgynė disertaciją „Bendrystė mokslinėje fantastikoje“. Labai seniai domėjosi moksline fantastika: kūrė ir skelbė pasakojimus žurnaluose italų ir esperanto kalbomis, dalyvavo įvairiuose literatūros konkursuose.
2003 m. kartu su Frančesko Feliči įkūrė kultūros žurnalą (www.segretidipulcinella.it).
2007-2008 m. bendradarbiavo su siciliečiu muzikantu Pola Filippi, kitais menininkais, parašė apie 140 tekstus dainoms, išskiriant Metjų Nikodemą. 2009 m. jo pirmoji elektroninė knyga, išleista Faligi, esperanto ir italų kalbomis, „La sola absolvita/L‘unico assolto“. Ta pati leidykla išleido ir fantastikos romaną „Visada į rytus“ ir esė „Metaforos literatūros soduose“ kaip Lorenzo Spurio bendraautoris, 2011 m. Artimiausiu metu bus išleistas pasakojimų rinkinys knygoje „Un fiorentino a Sappada“.
Nuo 2006 m. – literatūros žurnalo „Zony Broka“ redaktorius, taip pat muzikantas ir atlikėjas grupėje „Poetikanten“.
Massimo Acciai šį mėnesį lankėsi Vilniuje, susitiko su Užupyje gyvenančiais draugais ir pažįstamais. Jis paliko man pluoštelį savo minčių esperanto kalba, aš jas išverčiau į rusų k.
Kviečiu susipažinti su jo mintimis ir pagalvoti apie ateitį.
Nostalgija
Aš girdžiu jūrą
ir tai, rodosi, kalbu
tiktai aš
iš tolimos epochos.
Širdis
sugrįžta į paprastumą,
ką jūs galite pavadinti
nostalgija.
Po 550 000 metų
Aš žiūrėsiu
savajame laike
į tą patį mėlyną dangų,
lietus
plauna akmenis
gyvenimo lašai
sustabdyti vėjuje,
Reti Miestai
absurdiški jų likučiai
sumaišyti
pasimetė tyloje
Rytinė meistrė
rasa –
draugė
Vienos ląstelės organizme
pavertimas
į jūrinį kraują,
begalybės mažytę detalę
kosminės paslapties.
Nuostabioji Italija
Kartais jūs suprantate, kad tarp sienų
ne tiek kalbų, peizažas arba žmonės,
kad daugiau Italija, nesiskiria nuo Italijos
tai, ką apsimetate tikėdami Italija;
bet tai tiesa, kad jūs išvažiuojate, jūs paliekate savo namą.
Tai ne skelbimas skelbime, beraštis meniu
arba kažkoks pokštas truputį šonu
arba į ateitį, kuri ėmė keisti jūsų svogūną.
Tai kaip mes matome kitas malonias vietas
verčia jus šypsotis, arba gėdytis, bet jūs
nesate kvailys
ženklu arba plakatu po ramiu dangumi
ir dar jums įdomu, bet kas privers jus
daryti
tai, kurie ieško utopijos, tai, kurie ieško
tarpplanetinių pasaulių,
ir tai realybė, kuria visi dar moka
svajoti.
XXII amžiaus žmogus
Jeigu kada iš XXII amžiaus žmogus
pateiks sprendimą apie mane
pasakys, kad aš buvau barbaru ir primityviai
gyvenau primityviuose ir barbariškuose laikuose.
Nepasireiškia kai kurie sprendimai
apatinėje dalyje mano žodžių
-Jeigu jie atsiranda, kažkuriuose genuose –
tai sprendžia apie manyje liūdintį protą.
Žmogus iš XXII amžiaus
galės matyti žymiai platesnius horizontus;
apimantį kosmosą,
padidės beveik neaprėpiamos tolumos
Jėga pavers energiją žvaigždės,
Keliaus minčių greičiu,
Taip pat bus nugalėtas vėžys
ir galės pratęsti savo gyvenimą tūkstantmečiui.
Jo ląstelėse nėra paslapties.
Žmogus iš ateities
nesupras judėjimo mano širdies
nors jie bus panašūs į jo paties:
sakys, kad aš buvau barbaras ir primityviai
gyvenau primityviuose ir barbariškuose laikuose.
Iš rusų k. vertė Birutė Silevičienė
Atgal
