Poezija
08 08. Sodas
Regina Jakučiūnaitė - Kubertavičienė
Lietuvos kaimo rašytojų sąjunga
Lyg vaiduoklis
Per rūką
Plaukia
Mūsų
Sodas...
Šviesioj
Pavasario
Nakty
Laiko
Kvepiančią
Burę
Baltą
Šakų
Pirštai
Aukštai
Iškelti.
Ak, naktie,
Tu pritvinkus
Lakštingalų
Trelių
Ir griežlės
Skausmingos
Maldos!
Jau pavargę
Sapnai
Užsnūdo
Ant išblyškusios
Tavo
Kaktos
Tik blakstienos
Dar jaukiai
Virpa,
O mėnulis
Piršteliais
Švelniais
Jas paglostys,
Įspindęs
Į langą
Ir užklos
Obelų
Žiedais.
Baltas sodas
Lyg laivas
Plaukia
Ilgesingoj
Gegužės
Nakty,
Virš
Skausmingai
Tuščių
Palaukių
Tebežydi
Manoj
Širdy...
Aukštaitijos tarpumiškiuose
Kas ten
Krūpčioja?
Tai skaudžiai
Raudanti
Žemė,
Povelėna
Slepianti
Žydinčius
Sodus…
Į laukus
Tarsi
Nutrūkę
Žirgeliai –
Bėga
Berželiai!
Linksmai
Erdvę
Semia
Liaunomis
Šakomis…
Prie
Vieškelio
Kūpso
Bakūžė,
Valkčiu
Aptrauktomis
Akimis,
Žvalgosi:
Bene pamatys
Iš darbų
Grįžtančius
Su daina
Vyrus,
Gal išgirs
Linksmą
Puodų
Tarškėjimą,
Kūdikių
Juoką?
Ne…
Tik vėjas
Pašoko,
Pakėlęs
Skvernus,
Nukūrė
Per
Plynus
Laukus…
Griežlė
Griežle,
Griežle,
Drauguže
Mano
Ko tu
Raudi
Tylioj
Nakty?
Jau išplaukę
Rugiai
Palaukėj,
Mano
Vartai
Seniai
Užkelti.
Baigia
Rūko
Drobulė
Nuslysti
Nuo gležnučių
Siaurų
Pečių.
Jau vėlu
Dar kartą
Suklysti -
Tad į
Kelią
Vėl
Išeinu.
Tik skardus
Ilgesingas
Balsas
Mane
Lydi
Žvaigždėtoj
Nakty.
Tau viršūnę
Sunku
Pasiekti,
Bet
Sparnai
Aukštai
Pakelti.
Atėjai
Iš manosios
Vaikystės:
Netikėtai
Rugiuos
Pamačiau.
Sustabdyta
Skvarbaus
Tavo
Žvilgsnio,
Nedrįsau
Aš prieiti
Arčiau.
Ir dabar
Vėl abi
Klajojam
Mėnesienos
Blausioj
Nakty...
Bėgu,
Klumpu,
Aušra
Nušvito,
Ir sparnai
Skrydžiui
Vėl pakelti...
Mano kaimas – mediniai
Laižo
Šiltus
Papievius
Lengvutis
Šėmas
Rūkas.
Volungė
Beržo
Vygėje
Tyliai
Vaikus
Savo
Supa.
Girgžda
Svirtis
Prie
Šulinio,
Tyliai
Niūniuoja
Mama...
Mano
Kaimas –
Mediniai.
Tarp
Miškų
Pasiklydęs,
Pasiliks
Tik dainų
Daina.
Atgal
