Poezija
07 29. Sanatorijai „Pušyno kelias“
Valentina Jekateriničeva
Tarp kalvų, kotedžų, sniego,
Laive „Pušynas“ už stiklo
Griežtų pušų rikiuotėje šviečiasi dangus,
Ir saulė dosniai spindi gintarais.
Aš nesu pažįstama su kapitonu.
Šypsantis, rimtas ar tylus?
Ir man nepasisekė su romanu, –
Praradimų, užtvarų kely nemažai.
Dievaitės neša man vaistus,
O mis gražuolės maistą ir arbatą.
Viena kitai nežymiai nusišypsom,
Jūsų likimas ir darbas neveltui!
Man brangieji jūreiviai,
Jauku laive su jumis...
Širdys ir rankos auksinės
Atneša žemėje gėrį žmonėms.
Reikalai tvarkomi sumaniai,
Ir aš tariu: „Ačiū jums!“
Naujai šypsotis man nelinksma:
„Mano darbas, nėra už ką, madam!“
Aš laivui laimės linkiu,
Plauk į tolį mėlynų kalvų, -
Tesaugo Dievas jus nuo bėdų:
Jūsų sanatorija visus priimti pasiruošus!
Vizitas
Skiriu stomatologei Reginai Kačkuvienei
Man nutiko nemalonumas –
Aš suradau skylutę dantyje.
Manęs negelbėjo jos valymas,
Tinginiaudama pas gydytoją nuėjau.
Man pasisekė – registratūroje
Aš gavau talonėlį
Ir galvojau apie procedūrą.
Laiminga diena pasitaikė!
Stebukladarė ir meistrė!
Moka teisingai dirbti,
Užgydė mano dantį, -
Aš nusišypsojau, atsigavau.
Ačiū gydytojai Reginai!
Pamiršau kelią pas ją,
Dantis saugau nuo tos dienos,
Šypsniu džiuginu savu!
Iš rusų k. vertė Birutė Silevičienė
Atgal
