Poezija
07 25. Dėl tavęs...
Liudmila Cerenia
Tau aš skiriu eilėraščius savo,
Ir norėčiau, kad tu išgirstum,
Kaip meilės muzika juos užpildau,
Ir mano sielos dalis kiekvienoj eilutėj.
Visur tavąjį vaizdą regiu prieš akis,
Jame tiek šviesos, švelnumo, gerumo,
Pas tave skrendu viltimi ir svajone,
Noriu pamatyti bruožus mielus.
Spinduliuojantis žvilgsnis karštas, mįslingas,
Dieną naktį man švyti,
Neatremiamas, aistringas, galingas,
Puoselėsiu, saugosiu atminty.
O tavo balsas skrieja gražia daina,
Taip stebuklingai man skamba,
Jis paukšteliu kelia į debesis,
O širdis skubėdama daužos nakty...
Aš tave išsivešiu...
Aš tave išsivešiu į ūkanotą tolumą –
Juk aš tave myliu, kerėtoja,
Tu amžiams išsklaidysi liūdesį mano,
Aš visas dainas savo tau išdainuosiu,
Aš tave išsivešiu į bekraštę tolumą,
Ir meilę švelnią tau dovanosiu,
Karštąją širdį įsupsiu į šydą,
Širdį dosnaus ir neramaus,
Išsivešiu tave aš, kur pilna gėlių,
Dėl mielosios aš viskam, visada pasiruošęs!
Mes būsime dviese tarp žydinčių pievų,
Mūs taurę meilės pripilsim...
Aš išsivešiu tave į į tolumą šviesią,
Kur gyvenimo kelias plaukia linija ilga,
Kur tik mylinčių širdyse ugnis dega,
Ten, kur ilgos naktys ir vieni mes.
Tu mano mūza
Tu mano įkvėpimo mūza,
Iš pasakų man atsirandi.
Tylos laike dovanoji
Dieviškumo akimirkas.
Tu kaip dukra Zevso Kalliono
Lenkdamasis virš lapo rašai man,
Neužduodu tau klausimų,
Tik stebiu iš šalies.
Gyveni sieloj, svajonėse nakties,
Ištikimoji drauge mano,
Ir kasdieniuose laukimuos
Ir be tavęs gyvenimo man nėra,
Gyvenk, dek, šviesk, negesk,
Nešk meilę su viltim,
Surenk aistros šventę,
Kad nebūtų liūdesio, skausmo.
Mėnulio pilnatis
Dangus - mėlynai juodas aksomas,
Ant jo išbersiu žvaigždes,
Ir dega, ir kibirkščiuoja,
Ir blizga degančia ugnim.
O mėnulis tarp jų – karalaitis,
Ką mums pranašauja meilė,
Nesimiega pilnaty
Mūsų mylinčioms širdims.
Ir mūsų akyse žaidžia
Paslaptingas mėnulio spindulėlis.
Į pasaką naktinę įtraukia,
Į grožio karalystę paslaptingą...
Žvaigždės taip pat apšviečia
Kelią į nematomą tolį,
Laimę gyvenime pranašauja,
Kur nežinomas liūdesys.
Kaip akimirka, naktis pasitrauks
Ir spindulys nušvis rytui,
Atmesdamas visas abejones,
Juos išsklaidys tuštumoj.
Ach, tos vestuvės
Kokia ši diena nuostabi,
Ir laimė liejas per kraštus,
Jaunikis su nuotaka taip žavūs,
Meile liepsnojančia kibirkščiuoja.
O tu dėl jų grok, maestro,
Grok aistringai, linksmai,
Tegu liejasi meilės daina bekraštė,
Ir dėl giminių ir dėl draugų.
Ak, šios vestuvės, įsimylėjėlių diena,
Kur šokiai, juokas, bokalų skambesys,
Jaunavedžių apsuptyje
Ir – „kartu“ šauksmas iš visų pusių.
Tegu gyvenimo kelias jums būna ilgas,
Nerandantis užtvarų niekur,
Meilė tegu amžinai tęsiasi,
Sieloje žydi, kaip puošnus sodas.
Iš rusų k. vertė Birutė Silevičienė
Atgal
