Poezija
06 30. Joninių šventės paparčio žiedas
Sveikiname „Lietuvos aido“ vyr. redaktorių A.Pilvelį, iškovojusį RAŠYTOJO VARDĄ. Sėkmės tolimesniame darbe.
Miško Aidas
***
Miško Aidas
Kiek prisimenu, nuo mažens paparčio žiedo ieškodavom miške ar parko papėdėj, kur augdavo tikrieji paparčiai, o kur to nebūdavo - iškelto aukštai ant karties, degančio, dervuoto seno rato apšviestoje aplinkoje.
Tikrasis paparčio žiedas spindėdavo tarp paparčių žolėse mažo vabalėlio fosforuotoje nugaroje. Vabalėlis judėdavo ir jo sugauti negalėdavom.
Tarpe mūsų yra patyrusių tokią sėkmę, tiksliau, nesėkmę, kad ko labai ieškai, nelabai greitai surandi, arba randi, ko tikrai tuo momentu neieškai. Suradus neieškomą daiktą, kurį senai galbūt pamiršai, irgi apsidžiaugi. Apsidžiaugi, kad „radai“, nors ne tą, kurio ieškojai. Turėtas senas daiktą mums irgi džiaugsmas, nes jis gali priminti mūsų gyvenimo istoriją, pergyventas džiaugsmo ar liūdesio valandėles, o gal ir pusę mūsų gyvenimo.
Žodžiu „ieškom“ niekada nenusisvilsim. Yra patarlė: „Kas ieško, tai ir suras!“
Todėl ir palinkėkime visiems, kas Joninių naktį rado ar nerado tą žiedą, ieškoti toliau kantriai ir galbūt net aukotis. Ir surasim tikrai.
Lauksiu prie klevo
Aš ieškojau Tavęs (Po Joninių nakties)
Aš ieškojau ir šiandien Tavęs akimis ir širdimi,
Kažkur gi Tu dingai paslapčia.
Kaip ir buvai atsiradusi čia -
Į pajūrio kambarį prikelt žmogų su viltimi...
Tą viltį įdėjai į žodžius rašytus.
Nešioju juos krūtinėj prie savo širdies.
Tyliai iš kambario Tu išslinkai,
Palikdama popierius ženklų pripaišytus.
Viliuosi aš džiaugsmo matyti Tave
Ir mėlynas žvaigždes akyse.
Sakei, kad žemaitė esi
Iš tolimo krašto Pasaulio pakrašty.
Tu apie mirtį kalbėjai,
Progos tam tikrai aš turėjau.
Į širdį man tvirtą viltį įdėjai -
Gyventi iš naujo pradėjau.
O jei man likimas ir lemtų
Sulaukti ir matyti Tave,
Bijau, kad širdis nesustotų,
Pripildyta laimės ir džiaugsmo - ar ji išgyventų?
Jei sykį Tu atslinkai,
Atlikusi didžią kelionę,
Sugrįžk ten, kur buvai
Girdėjai trenksmus, jutai nemalonę.
Tikiu ir meldžiu aš Dievo galybės.
Gal laisvės žvaigždutę išvydęs
Nežūsiu beginklėj kovoj
Laisvas, nenugalėtas priešo rūstybės?
O Laisvės aš trokštu nevienas šioj žemėj.
Jų yra milijonai...
Tikslas - žūti ir kovoti
Ne dėl savęs, o vargstančiam žmogui.
Tad laukiu ant Tėviškės slenksčio
Prie kelio, prie pražilusio klevo,
Trispalvių šilkų šlamesy
Skambant šventajai giesmei širdy.
Su Dievu ir ilgesy Laisvės aidas.
Atgal
