Poezija
05 09. Pristatyta pirmoji Aldonos Liutkevičienės eilių knyga
Ona Striškienė, Paįstrys, Panevėžio r.
Paskutinį balandžio šeštadienį (26 d.) Dembavos bendruomenės namuose vyko pirmosios mokytojos Aldonos Vaitkevičiūtės-Liutkevičienės poezijos knygos „Nuo aukšto gyvenimo skardžio" pristatymas. Knygos pristatymo popietę vedė kolegės iš Dembavos progimnazijos, mokytojos Lolita Vyšniauskienė ir Ligita Palionienė.
Pirmiausia buvo paprašyta autorės pakalbėti apie vaikystę jaunystę. A. Liutkevičienė prisiminė tėviškę Niaukonių kaime, Smilgių seniūnijoje, Panevėžio rajone, supusią aplinką, ten sutiktus žmones. Ji tikras kaimo vaikas, eilės įkvėptos gimtojo kaimo gėrio ir grožio, nuostabių, nebepakartojamų prisiminimų. A.Liutkevičienė daug vietos savo kūryboje skiria darbštiems, sąžiningiems, doriems tėvams, kurie ją ir brolį Antaną mokė gražaus bendravimo su kaimynais, artimaisiais, pažįstamais ir nepažįstamais žmonėmis.
Poezijos popietėje kalba knygos autorė Aldona Liutkevičienė. Vidos Nuobarienės foto
Apie kartu praleistus metus kalbėjo ir tam gyvenimo laikotarpiui paskirtas eiles skaitė, bendraklasiai, draugai. O kaip įtaigiai draugės skaitė jos eilėraščius, kad jauteisi lyg teatre sėdėdamas. Tarp eilių skaitymo skambėjo dukros Vaidos, anūkų dainuojamos dainos. Kaip jie puikiai ir nuoširdžiai dainavo, kad jauteisi esąs tikrame koncerte. Kuomet pradėta kalbėti apie dabartį – ėjimą link brandos, jos kūrybos teko perskaityti ir man, kaip eiles rašančiai kolegei. Eilėraščiuose sudėti kasdieniški rūpesčiai, užplūstantys jausmai ir apmąstymai. Autorė rašo tai ką jaučia, ką išgyvena, manau, kad ir neparašysi to, ko pats nepatyrei. Draugei skambinant pianinu, kolektyvo „Svaja“, kuriame dabar tebešoka, šokėjas smagiai ją pašokdino. Prie šiltos popietės atmosferos sukūrimo labai prisidėjo Dembavos kultūros centro darbuotoja Dainora Venslovienė ir Vida Nuobarienė.
Su pirmosios, tikėkimės, jog nepaskutinės knygos gimimu, sveikino Smilgių krašto žmonės, bendraklasiai, bendradarbiai, giminės, draugai. A.Liutkevičienė tebedirba su mokiniais, buvo ir tebėra gyvenimo sūkuryje. Ji išaugino sūnų ir dukrą, padėjo augti keturiems anūkams, mielai ir dabar artimai tebebendraujančiais. A.Liutkevičienė tebešoka liaudiškų šokių „Svaja“ kolektyve, nuo jaunystės pamėgusi eiles ir dainas. Ji daug laiko ir energijos įdėjo, kad būtų įkurta Panevėžio rajono rašančiųjų draugija „Polėkis“. Taipogi nepraleidžia galimybės ir pakeliauti.
Tikimės, jog greit pasirodys ir sekanti knyga, nes autorė turi nepublikuotų eilių, kur nemažai yra skirtų vaikams. A.Liutkevičienė kruopščiai ir kūrybingai jau trisdešimt devintuosius metus dirba mokykloje, ji pradinių klasių mokytoja.
Atgal
