Poezija
03 18. Po Nojaus vartais
Algirdas Pilvelis
Padanges nagais išdraskyk,
žvaigždžių pribyrėjusiom panagėm
iškasyk.
***
Laidokit orą –
senatvė pavargo
kvėpuoti.
***
Šėlsta žeberklai
sūriai žvynais kraujuojančioj
jūros žaizdoj.
***
Subiro į uoslę
pjuvenų kvapas
miško sapnų pakutenti.
***
Miglų prakaitu
permerktas, perdvelktas
artojo rytas
vagom nubėgo.
***
Grūdas, dalgio pasmaugtas,
tūkstantį kartų numiręs,
progresuojančiom matricom
dar daugiau kartų atgimsta.
***
Plaukia bažnyčių stogais
tikėjimo kelias,
švenčiausiomis pėdomis,
debesy sudrėkintomis, braukia.
***
Išskaidyk miegą,
Hirosimos ugneles
permesk per dangų.
***
Rytas, ištrūkęs
iš minkšto rūko glėbio,
atsako galva.
***
Noriu vairo
net sode, nukritusiam
po Nojaus ratais.
***
Perpjautas ženklas
sugalvotu veidrodžiu
gal vien tik spindi.
***
Kai kas nutinka,
kad būtų lengviau poruot
jausmus mėsiškus.
***
Tauri figūra.
Galbūt tu išsvajotas
dangaus šviesulys.
***
O kita pažintis
su mirštančiu pasauliu
pakerės plevėsas.
***
Tą mergaitę
pasaulis pametė
po ašarų kojom.
***
Ašarų erdvė
pragręžta meilės vėlėm
nubundant mirtims.
***
Skaidrumas žino,
ką vėtra didina,
padalyja po lygiai.
***
Švinui smilkiniai
padalijami po lygiai
žvaigždynams lyjant.
***
Stiklo varnėnas.
Varnalėša įplėšta
žvyrkelio žvilgsniu.
***
Senolės sodas –
miršta žiedai krūtinėj,
barškančioj tyliai.
***
Sniegynus iškelk,
viršuje paskleisk rūku.
Pabudus pasiversk.
***
Ne visi skrido
tik žemyn –į prietemas
ieškot branduolio.
***
Sapnavai –miršti
vidurdieny Palangoj,
bažnyčios bokšte.
***
Gražiausia meilė
nugrimzta nepažvelgus
į mėnesieną.
***
Užverstas saulėm
neilstantis kelias
linguoja sapne.
***
Lieka kaip miegas,
du trikampiai beldžiasi
lyg gervių pulkai.
***
Greitai ištirpsta,
matyt, ir tau nelemta
gilintis tylon.
***
Dangaus žvakelė
mirusiems greičiams budint
muzikas trenkia.
***
Uždainuot tyliau
už tylą ne tik žvaigždynai –
ir toliai moka.
***
Sukarinta erdvė
šmėkščioja lakioja
varnos sparnu ilgiausiu.
***
Meilė stiprėja,
gyvenimas sutrupa
snaigėms sukantis.
***
Traukinys –dangus,
o ką pasakys vargui,
gali nesulaukt.
***
Meiliausia troba
varnalėšos šešėly
jį pasistvėrus.
***
Moters akmenys
pervėrė naktį –neskink
ūkų ašarų.
***
Nuskink žvaigždutę,
kai toliuose pabusim
pravėrę akis.
***
Ką audžia žuvys
iš lietaus siūlų ilgų –
žvaigždynams tariu.
***
Numatyk Saulės,
besiblaškančios Visatoj,
man bus daug lengviau.
***
Tiek nedaug reikia –
tik po akim maišelio
melsvo užtenka.
***
Vis laužė pirštus
ir mėtė ant kalvišų,
girdė akordus
krauju violetiniu.
Hirosimos tanaku
pasibaigė vakar.
***
GRABOMANIJA
Kalbėjimas apie mirtį,
kabėjimas mirtyje,
auros gerinimas,
auros akustika.
***
Paklojo širdį
pakelės jonvabalis
pasišviest audroj.
***
Linijų tinklas
išsijojo Visatą,
skaidrėja meilė.
***
Spindulių tinklas.
Ir stebulės sukdamosi
ima suklysta.
***
Kojom žegnojaus,
aiški atrodei sapne –
pagausiu tave.
***
Varvanti mintis
į protą, vėl atsakau
tik lūpom, žodžiais.
***
Pažaidę žaibais
iškėlėm šešias žvakes
to veido tylai.
***
Blaškos tik vėjai,
mus suvedę, išskyrę
ir net viską ištrynę.
***
Balčiau už pūgas
kalbėjo ausys meilei,
prarastai šiąnakt.
***
Išvirkščią dangų
bado išvirkščio varpo
išvirkšti dūžiai.
***
Meilė dangum
tebus tik kokią
porą savaičių.
***
Oro duobės
neatsako už paukštelio
sudužimą.
***
Kaukė bežadė.
Šuo gėrė tylą
iš upės, padegtos žodžių.
***
Dvasia ateina
ir pasilieka amžiams.
***
Viename karste keturios sielos,
mamos rankom suguldytos, dingsta.
***
Šviesink mirštantį dangų.
Lūpų tyla ir ugnys
priverčia akis užsimerkt.
***
Ilgesio dalgis
geria žolę
birželio šešėliuos.
***
Dangus krypteli
link antro sprogimo.
***
Nyksta praeitis
greičiau, negu gimsta
nenumatyta meilė.
***
Susiuvau garus
vien tik ledo srovele,
kad saulė gimtų.
***
Besiblaškantis
stiprėjantis nerimas
retina gyslas.
***
Sumuštos šviesos
beria spindulio kruopas
į vėjo šaukštus.
***
Priviliosime
gelstančiu Saulės kvapu
žalumos mirtį.
***
Išgėrus vėją
sudreba dienos ilgis,
lyg būčiau gylis.
***
Prasiskolinęs
ankstyvo žiedo tirpsmas
atmokės dūriu
***
Sugrąžink save
į sukritusį juoką,
jei sparnas neplyš.
***
Paseno musė,
nesulaukusi skrydžio
bąlančių lubų.
***
Mes pradingome
greičiau už šviesos mirtį,
nes esam rūkas.
***
Užgeso žievės
drebančiame kamiene,
įbrėžtos žodžiu.
***
Pribėrei nakties
į boružėlės sparnus,
lyg tamsa skristų.
***
Tarsi debesys,
išmesti iš bedugnės,
saiką turėtų.
***
Speige pabandžiau
mintimis užklijuoti
šerkšnotas akis.
***
Apkabinusi
vėją šalčiausiu žvilgsniu
drebini sielą.
***
Vienišiausiasis,
apkabintas tik vėjo
skliautuotas dangus.
***
Taškuotu delnu
tik boružės raudonį
moku iškelti.
***
Sutrūnijusios
vakarinės sagutės
prisiūtos kvapu.
***
Prisuk man naktį,
įsukusią kometas
į tamsią mintį.
***
Kometų mirtys
sušlavė tamsą kampan
besienio skliauto.
***
Jau surūkytos
dar neprikimštos pypkės –
dūmas iš nieko.
***
Sugraužėm greitį
trupančiais pirštų ratais.
Gal vėjas skuba?
***
Šukės skaidrumą
išsigryninęs dūžis
didžiuojas mirksniu.
***
Judinu gatvę
savo trapiu žingsneliu,
aš –judėjimas.
***
Pritrupės vėjo
į tavo vyzdžio tamsą,
jei nemirksėsi.
***
Gęstantis dagtis
užbaigė nakties kvapą
degėsių juoku.
***
Neramūs vyriai
skraidina girgždėjimą
pro šalį tylai.
***
Užmerkiu dangų,
gal nebesnigs kometom
į nuogas pusnis.
***
Kerpėtas vėjas
išūžė olų tylą
lašų sraigteliais.
***
Tyla chaosas,
stygom ilgom Visata
neria pro ausis.
***
Tiesos rūkalų
neteko parūkyti
net pirmoj raidėj.
***
Kažkas Mėnuly
pamiršo prasmę, išaustą
to seno arklio.
***
Oželio grožis –
troleibusas per gatvę
lekia kibirkštyse.
***
Atiduok arkliui
dantis, žolėm dažytus,
ir vyno mintis.
***
Sušlaviau plunksnas
besparnėm savo dienom
saulei klaidinti.
***
Miško sąnariuos
paslėpsiu šlamėjimą
linkstančios spalvos.
***
Pritrūko nakties
mano tirpstančiam vyzdžiui –
tamsa trumpiausia.
***
Išaušo dulkė
peršokus savo būtį
lašų trapume.
***
Koks striukas rūkas
apipylė ilgumas
auštančios plunksnos.
***
Jau apipyliau
savo buvimą naktim
gal tamsuma – aš.
***
Raidė pragydo
dar nespėjus pražiodyt
būsimos lemties.
***
Spindulio straublį
sugėrė stiklo veidas,
sunėręs rankas.
***
Supinti pirštai
niekad nežydėjusios
delniuko šakos.
***
Išsižios smiltis,
pasiilgusi rasos
nešamų žingsnių.
***
Jau toks atvirkščias
aitvaro lukšto dūžis
į mano pečius.
***
Sutrupės delnas,
dar nepalietus stiklo
mažiausiu šalčiu.
***
Neskauda nakties
mano giliausiai tamsai
paslėptai delne.
***
Per lygios dulkės
nuplikino manąjį
bemintį stogą.
***
Atvėriau bėgius
iš po miglų dangtelio
traukdamas orą.
***
Jau paskutinis
šio ašigalio dūris
į ieties širdį.
***
Nuoširdus dūris
tik savadarbio arklo
į bangos sūrį.
***
Gal pardurt naktį
dar neišrasta spalva
po sapno trūkiu.
***
Pragaran traukia
neišrastos aimanos,
pramanų lūžiai.
***
Dangus sulūžo
praplėšus vaivorykštę
žaibuotom jūrom.
***
Išrastas spyglys
dar neatrado žvaigždės
savajam aukščiui.
***
Aušra dar juoda,
kol neatrasta žvaigždė
kometų jūroj.
***
Nuoplėšos šuolis
tik į draiskanų gijas
supylė žaibus.
***
Gal supilk mane
į pavasario sulą,
kad aš toks žalias.
***
Prilijo tiltų
į neįžengtus takus
kol tyli putos.
***
Žydintis gūsis
sutalpino pumpuro
tūrį pašiauštoj pakrantėj.
***
Putotos kekės
neišrado alyvų
atnešto kvapo.
***
Gatvinės kekės
užpildė tarpupirščius
ozono tirpsmu.
***
Praskrido žaibas
pro mano trenktą mintį
lyg būčiau dūris.
***
Suraikiau skliautą
į smulkiausius žaibukus,
kad tik prašvistų.
***
Apuoko juokas
išjudino šešėlius
ūkanų uoste.
***
Cunamis – Hirosima
tai ne Dievo pirštas.
Nieko negalima pakeisti.
Strėlė prieš cunamį
nuoga ir bejėgė.
***
Vėl mėnesiena
Prasiverš pro pilnatį
Jaunystės kryžiais.
***
Spengia jaunystė
Kokia šios begalybės
paskirtis švyti.
***
Mes jau numirę.
O kam beliko šėlti,
tų nematysi.
***
Mus pavys mirtis.
Katakombų skliautai
gal ką nors
pasakys.
***
Pasakom parakui -
puošmenos vėliau
pabus ant lūpų išverstų.
***
Tada viskas visur
tviskėjo visai kitaip
negu šimtai procentų.
***
Dienos metu
purslai švyti
beveik draugiškai
kaip žydinčios sakuros.
***
Cunamis nieko nekainuoja -
mąsto žuvys
nieko keisti nenorinčios.
***
Cunamio programa
nusileido iš dugno
nepanorus sužeist.
***
Kokia cunamio
širdis spalvinga –
vien duženos
tinklų dugne,
Hirosimos siaubo
kadaise nuleistų.
***
Mes dar tik mokomės
iš Hirosimos ir cunamių
nors nesame japonai.
***
Į vieną lėkštę
susėdome su mailium,
geltonuojančiu Jūrom.
***
Mes patys esam
be pinigų ir dirbam
prie Geltonosios jūros
Palauk, kol nurims žuvys.
***
Mėnulio geltoniu
perdažyti visi horizontai.
Stebisi pasaulis.
***
Save pasistatęs
imi žaisti purslus:
šachmatų lentoje
ėjimus išdėstai.
***
Vakar jūra skambino
kito pasaulio meilėms
sakūrų žiedlapėliais karstuose.
***
Cunamis gūra.
Pasipila sakūros
Bloškia jūrų purslai.
***
Bejausmi cunami,
Japonijai dabar bus aiškiau,
kas sukūrė sakuras.
***
Išvirkščias žvilgsnis
aprengė horizontą
vien vyzdžio spalva.
***
Ilgesiu lyja
ilgiausios dienos lašas,
pavirtęs brūkšniu.
***
Sutrupa anglys,
sukurdamos naktį
iš tamsos būties.
***
Medžio pabaiga
rievėje įrašyta
debesies ranka.
Kol už to lango
jaukiu stiliumi blukom,
rūkas užgulė.
***
Lietaus daugtaškiai
ir žaibo daugtaškiai
vienoj skylėj.
***
Išbluko meilė,
iššoko širdys temstant,
miego per maža.
***
Berankis sapnas,
lipnus mėnulis vysta
moterų širdy.
***
Už meilės laikiaus.
Kokia laki moteris
leidžias obuolin.
***
Šlama miražai,
devintoji klaidžiausia
meilė atšalo.
***
Beprasmė meilė
prabyla. Purvams švilpk.
Ji tikrai graži.
***
Bet vis karoliais
gundei, pradžios tuštumą
įžangai čiulbėjom.
***
Aukštyn skendome,
man priminei žuvytę –
vergo svajonė.
***
Prisimink varną.
Ant palangės skrydžio
pelenus išbėrė.
***
Nakties lūpose
mažiau oro, tik žvaigždės
sukas nulyje.
***
Nušvito juoku
šį pasaulį pagimdžius
sutinus tamsa.
***
Patvino oras
žaliais skėrių sparneliais,
lyg šakos bristų.
***
Atbuloj drėgmėj
debesim brenda šaka,
kai užsimerkiu.
***
Atbulas rytas
atnešė žvaigždę dantim –
išalko šviesos.
***
Priberk tamsumų
į šį nesibaigiantį
šimtmečių rytą.
***
Ugnies užsitepk,
jei išalkai aštrumo,
antraip užgesim.
***
Ridenu orą
tuo nematančiu žvilgsniu,
kuris irgi rieda.
***
Atpigintas tu
kaip akcijinis lietus
lig sauso ryto.
***
Bankrutavusį
samanų spalvos rytą
vieversiai sules.
***
Sulesėm orą,
lyg be dangaus būtume
šiek tiek gražesni.
***
Pramanei saulę,
tarsi tamsa pradingtų
man užsimerkus.
***
Nutrenkiau žaibą
savadarbe elektra, -
aš esu laidas.
***
Permąstė laikas
ilgą rodyklės naktį
ir ryto verksmą.
***
Skuba ašaros,
bijodamos pavirsti
taukų lašiukais.
***
Plyšusią snaigę
išgersiu pavasarį
neužsikandęs.
***
Spengia baltumas
apsnigtuose laukuose,
apkurto smilgos.
***
Nepranašautas
žiedlapio spalvos skrydis
į pumpuro vakar.
***
Sausi pranašai
debesų tiltus geria,
lyg bokštai būtų.
***
Sužaidėm juoką,
tarsi liūdintys tiltai
nebūtų mirę.
***
Nepatikėjai
sprogimu pumpurėlio –
gal pats susprogai.
***
Iškrito saulė
iš įkaitusio delno
į vyzdžių laiką.
***
Išsigalvojau
kiekvieno padarėlio
menką buvimą.
***
Bereikšmės prasmės
sugulė tik į kubus
veidrodžių rūke.
***
Neįprasmintas
griaustinio laikinumas,
tik laikas švyti.
***
Švytuoklė varpe
siūbuoja oro tylą
nebyliam laike.
***
Iškrito žodis
iš įplyšusio danties,
kandžiausias juokas.
***
Sprogsta tik putos,
apkabinusios smėlį
ir smilčių mirtį.
***
Krenkščia klavišai,
pranašaujantys lūžius,
ledinių stygų.
***
Sugrįžo šukės
tik į citatos sapną,
ne į kabutes.
***
Išvirkščias lietus
snaigėje nugyveno
visus likimus.
***
Užmiršom grūdą –
savo žingsnius sodinom
į tuščią žvyrą.
***
Odoj užrašyk
tik tris šilumos laipsnius
nesamam lietui.
***
Gyvatės odoj
išgraviruotas smėlis
ar kopos vaikai.
***
Iškirpo ruonis
vieno ūso ilgumą
skalsiausiai putai.
***
Rūgštūs pelenai
garbanoja liepsneles
ir dagčių tylą.
***
Šio saulėlydžio,
atkirpto vakar rytą,
rytoj neatpūs.
***
Bereikšmės sakmės
apkrėtė buvimą
vaško tirpimu.
***
Sukramtė žemę
alsus kastuvo dūris
rūdžių baltumu.
***
Sula patvino
vos gurkštelėjus saulės
spyglių dantukais.
***
Beribis kiautas
daug daugiau apkabino
nei oro skliautas.
***
Gal krištoliniai
žvilgsnių stiklo sprogimai
į šukę žiūri.
***
Nesutampantis
gromuliuojamas dažnis
tave susprogdins.
***
Įtartas smūgis
į žalio stiklo šukę
save susipils.
***
Netrupink savęs
į skliauto trupėjimą,
tarsi juo būtum.
***
Plačiausios juostos
užrišo siaurus takus
žvyro trapumu.
***
Klysta sąsagos,
sukabinusios jūras
vien su inkarais.
***
Jau apmokėjai
skolas už pabuvimą
tikruoju savim.
***
Sujauktas rėmas
apkabino tik drobę,
išlygintą žvilgsniu.
***
Jau pražiūrėjom
vakarinę kometą,
nes sprogom anksčiau.
***
Aš paliudytas
tik skridimo pavėjui
ir nesamumo.
***
Pradingęs haiku
išskraidins patyliukus
iš šios eilutės.
***
Sutrupės rūkas,
vos susitapatinęs
su minties dažniu.
***
Dar neišrastas
juodo laiko lėtumas
rūko trasose.
***
Išsigalvojai
savavališką būtį,
lyg žvilgsniai griūtų.
***
Želiančios valtys
apaugino ežerą
žaliausiom žvaigždėm.
***
Išplovė skaičius
ratuoti ciferblatai –
tuščios sekundės.
***
Kabinom save
ant upės dugno srovės,
akmenys buvom.
***
Nubudo srovės,
nebangavusios erdvėj –
nuo dabar judėk.
***
Iškirptas rytas
iš spindulio svajonių –
mintin įsidėk.
***
Kailinės jėgos
per minkštai spaudžia speigą –
per aštrios snaigės.
***
Nejuodink raidės
nutylėjusi Saulę –
nebūsi tamsa.
***
Pašalink erdves
iš savosios tuštybės,
vakuumas tyli.
***
Aš popierinis
juodo kubo karkasas,
nakties įkirptas.
***
Aš susibraižiau
raudonos aušros liepsną,
o oda vėsta.
***
Bunkerių tyloj
pribyrėjo mėnulių
lyg juodos šviesos.
***
Tik puse sparno
pamojavusi snaigei
šaltuku tapai.
***
Nenutapyti
mūsų sieloms dar rėmai –
į nieką plaukiam.
***
Asfalto bala
sudainavo debesį
purvinam stikle.
***
Drėgme paplūdo
stygom įsitempusios
raukšlėtos kaktos.
***
Pasidaugino
niekieno nepasėtos
minčių pagalvės.
***
Neužbrūkšniuokim
juodom grotomis žvilgsnių,
kad stiklas liktų.
***
Nustebink tylą –
be aido tik pelenai
moka nuskristi.
***
Dvinaris sparnas
užkabino debesį,
sapnuojantį mus.
***
Tas strėlės lūžis
kniūbsčias lenkiasi orui,
davusiam mirtį.
***
Išeisim iš čia
dar neradę savosios
krypties į kitur.
***
Požeminėmis
beminčių vingrybėmis
dangaus netiesink.
***
Metamorfozės
ištuštėjusią bangą
sugroja savaip.
***
Nuodus išgėrė
trišakė žaibo burna,
nudurta griausmo.
***
Vibruoja tvoros,
sunertos aplink kūnus
nuo šalčio bangos.
***
Augina dulkę
tuštumos nusėdėti
parko suoliukai.
***
Virbalai rašo
nuogų rodyklių raukšles
stiklui ant veido.
***
Akmenėjantis
speigo buvimas many
nekvepia sniegu.
***
Repetuok juoką,
jei atodūsio gylio
nemoki matuot.
***
Kairiausias sparnas
graužia debesies rėmą
gerdamas saulę.
***
Nesusiprato
per ankstyvos padangės,
kad aušra pas mus.
***
Pamiršom veidus
nupieštus ant vienpusio
sidabro stiklo.
***
Toks įspūdingas
bergždžias inkaro būvis
sausiausiam gyly.
Sutrupins plautį
tos cigaretės rūkas –
galingas purslas.
***
Atsivers kvapas,
į sutrikusį juoką
nesusitalpins.
***
Užduso kilpa,
neaprėpusi saulės
ir mano oro.
***
Pleškantis vaškas
šalta lava užklojo
šviesos likutį.
***
Prakirstas stiklas,
veidrodyje eketė
sugaudyt vyzdžiams.
***
Sušukuos sniegą
angelo baltas mostas,
šiluma ištirps.
***
Nerimo dozė,
įpumpuota į veną,
netaps raudona.
***
Įkirpo kryptį
tas vienintelis smilius,
nukreipęs mintį.
***
Susisuks vėjas,
besvoriu lizdu tapęs,
tik mus išperės.
***
Degtukų galvos
perkaitino net saulę,
gimusią svilti.
***
Nebūtas smėlis
subyrėjo į naktį
kopoms įplyšus.
***
Bejėgis oras
sutrupino debesį
lyg rūko pirštus.
***
Atostogauja
mūsų vienišos mintys,
lyg vėjas skristų.
***
Skraidini saules
tuščiom žvilgsnių rankomis,
mėgini skristi.
***
Ištežo saulė,
patepta debesėliais,
lyg būtų meldas.
***
Plastmasės sniegas
mums į venas sukrito –
būsime niekas.
***
Sukūrei tiesą,
išaugintą samanoj
ir aukščio mirty.
***
Pagimdei žvaigždę
dar nepakilus tamsai
laikinam skrydžiui.
***
Per daug skuba
paraščių pilnėjimas,
lyg tiesa nyktų.
***
Vėjas nemoka
vienu ženklu išnykti,
nes užkerėtas.
***
Beženklės lygtys,
vienu vėju sprendžiamos,
bijo išnykti.
***
Išbaidėm spyglius,
gal patys žali būkim
kamienų juokui.
***
Neliūdink šviesos,
užčiaupusi žvaigždeles
juodžiausiom lūpom.
***
Juostančios upės
užgesintą žvaigždelę
po smiltim plukdė.
***
Kregždžių chaosą
tik pavasaris moka
vyzdin įsodint.
***
Daugtaškių minios
ištryps paraščių rimtį,
jei nutylėsi.
***
Neršiantis ižas,
nepaliesdamas smilčių,
sukarpė mintį.
***
Nenutraukiamas
besapnės nakties ilgis
mus apsivynios.
***
Jau paženklintas
varpo garsu šis sapnas,
beliko nubust.
***
Didesnės už mus
tik šio prarasto laiko
suneštos godos.
***
Šakotas laikas
apželdino raukšleles
žaliausiom vagom.
***
Cunamis-pyragas,
iškeptas beveik
branduolyje Žemės
robotams skanauti...
Eilėraščiai parašyti 2011 m. kovo 11-18 d.
Atgal
