Poezija
02 28. Po valdžios stogu
Vaclovas Deksnys
Įsitikinta nekartą,-
Kur valdžia, ten dirbti verta:
Čia ir atlygis skalsesnis,
Ir pats darbas prasmingesnis..
Gal todėl ir salėj Seimo
Prie pavienių- jau ir šeimos.
Dažnas verčia kailį, odą,
Kol rinkėjas pasiduoda...
O rinkėjas- geraširdis:
Pamaitins juos ir pagirdys
Ir prie duonos kasdieninės
Mėgstančiam įpils degtinės:
Spanguolinės Bobelinės,
Ne prastos- geros trauktinės.
Duos ir vairą limuzino,
Kurio nieks dar neskraidino.
Tikras darbdavys- rinkėjas...
Kol nuo urnų nenuėjęs...
Šiaip seimūnas-šeimininkas,
Atlygį sau didint linkęs.
Ir teisėjų nepamiršta,
Nors už tai senjorai niršta.
Jei Temidei pagailėsi,
Merkęs uodegą- sėdėsi...
Reikia tart seimūnų garbei:
Jie- darbštuoliai daugiadarbiai,
Kad išsekę nenukristų,
Ima ir algas ministrų.
Dar kadencijos nebaigę,
Briuselin jau žvilgsnį smeigia...
O seimūnai sąrašiniai,
Senbuviai ir visažiniai,
Išguiti, spirti rinkėjų,
Vėl per sąrašus suėję,
Drąsiai sau mintis jau klosto-
Sieks jie prezidento posto.
Plūsta eilės kandidatų,
Ir jų galo nesimato.
Jausmas toks, jog gimtą šalį,
Užvaldyt vaiduokliai gali.
Atgal
