Atsižvelgdamas į tai, kad šiandien prašviesėjimo neturime, Romualdas Grigas siūlė veikimo būdą: „Jeigu mąstome apie savo valstybę, savo likimą ir apie prasmingą savo gyvenimą, turime pagrindo mąstyti apie tam tikrus imperatyvus  ir ieškoti dermės tarp veiksmo ir mąstymo – ta dermė šiandien yra pažeista“.

Profesorius Krescencijus Stoškus teigė, jog nuostatos verčia grįžti prie labai senamadiško galvojimo, kad vis dėlto yra kažkoks idealas. Jis klausė, ar mūsų lietuvių liberalai pripažįsta kokį nors teisingumą, kai jie sako, jog pensijų grąžinti nereikia. Pensininkai sako, jog reikia, o tie sako – nereikia. Vadinasi, galime pasakyti, jog kiekvienas turi savo teisę. Gerai, kad atsiranda politikų, kurie turi vadinamąją atjautą – kaip Šopenhaueris pasakytų, savybę, kurią turi nuo lopšio. Vis dėlto didelės reikšmės turi ta aplinka, kurioje žmogus bręsta. K. Stoškus mano, kad filosofija šiame apirusiame pasaulyje ničnieko negali padaryti.

Euro zonos krizė, geopolitiniai sukrėtimai Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione, gavę "arabų pavasario" pavadinimą, ir avarija Japonijos atominėje Fukušimos elektrinėje užėmė pirmąsias pozicijas svarbiausiųjų 2011 m. įvykių sąraše, kurį sudarė Europos Sąjungos žiniasklaida. Sudarant šį sąrašą buvo atsižvelgta tiek į įvykių reikšmę visam pasauliui, tiek į interneto vartotojų susidomėjimą atitinkama tema elektroninėse Europos leidinių versijose.

Gruodžio 8 d. Lietuvos mokslų akademijos Mažojoje salėje vyko bendras LMA Mokslininkų rūmų, Mykolo Romerio universiteto ir LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus renginys tema „Globalizacija ir kultūra socialinės filosofijos erdvėje“. Jis buvo skirtas Lietuvos filosofų knygos „Globalization and Culture: Contemporary Social Cognition. Lithuanian Studies. Washington D. C.: CRVP, 2011“ sutiktuvėms. Renginį vedė LMA n. k. Romualdas Grigas ir profesorė Jūratė Morkūnienė. Temperamentingoje prakalboje R. Grigas pažymėjo, jog tema skausminga. Jis kalbėjo apie nūdienos pasaulio išgyvenamą dramą, kuri vyksta, kaip šimtmečiais vykdavusios vidinių ligų graužiamų senųjų civilizacijų dramos.

Sudane yra daugiau piramidžių negu Egipte.

Klaipėdietis mokslininkas dr. Petras Grecevičius Kinijoje įgyvendins labai sudėtingą sumanymą - projektuos Baltų kultūros parką. Lietuviai - vieninteliai iš Baltijos šalių turės teisę įrengti savo kultūros parką. Visas lėšas objektui kurti skirs Kinijos investuotojai.

Vilnių pastebėjo ir įvertino JAV laikraštis "The New York Times", įtraukęs jį į straipsnį "Naujoviški miestai, kurie galvoja apie savo veiklą".  Laikraščio straipsnyje pateikiama keleto miestų apžvalga.

Šią savaitę viename mūsų šalies miške į laisvę paleisti 8 veislynuose išauginti didžiųjų apuokų jaunikliai.

Šį mėnesį pasaulio populiacija gali pasiekti 7 milijardų ribą. Vos prieš 50 metų pasaulyje tebuvo 3 milijardai gyventojų, o 2100 m. žmonių skaičius Žemėje gali peržengti 10 milijardų, Jungtinių Tautų (JT) pranešimą cituoja "RIA Novosti".

Terminas „priežiūros valstybė“ perimtas iš Omaz ikir – Chattab, imperijos kalifo, paremtas solidarumo idėja. Valstybė prižiūri pilietį nuo lopšio iki karsto. Moderni priežiūros valstybė susiformavo 19 amžiuje. Socialinio draudimo sistema perimta iš Bismarko teorijos. Kai kurie įstatymai ir taisyklės remiasi automatine sistema, nekomercine draudimo idėja. Šiuos pavyzdžius galima atsekti Švedijos ir Naujosios Zelandijos teisinėje sistemoje. Vėliau, XX amžiuje, socialinių privilegijų sistema buvo išplėsta ir įgavo kitą formą.

Ukrainoje Lvove Religijų istorijos muziejus jau nuo 1990 metų organizuoja kasmetines  tarptautines mokslines konferencijas „Religijų istorija Ukrainoje“. Jau kelinti metai į šiuos renginius, kurie paprastai vyksta gegužės mėnesį, kviečiama ir šio straipsnio autorė.

Po avarijos Fukušimos AE radioaktyvusis šleifas per 8 dienas apsuko visą planetos vidutinę juostą ir užkrėtė šią teritoriją nesuvaldomu, nesunaikinamu ir mirtinu teršalu. Jau 2 mėnesiai atominė jėgainė nesutramdomai spinduliuoja ir radioaktyvusis šleifas tirštėja bei pavojingėja. Tačiau mūsų valdžia dar neatsikratė sovietinės „geležinės uždangos“ mąstymo ir neviešina esamos situacijos, o, svarbiausia, nesiima reikalingų priemonių žmonių gyvybei, sveikatai ir genetikai išsaugoti.

EP Užsienio reikalų komitetas posėdyje sprendė, ar pritarti glaudesniems Europos Sąjungos bei Turkmėnistano ryšiams. ES partnerystės ir bendradarbiavimo sutartis su šia Vidurio Azijos valstybe buvo pasirašyta dar 1998 metais, tačiau jos ratifikavimo procesas iki šiol nepasibaigęs. Viena pagrindinių to priežasčių – nepatenkinama demokratijos ir žmogaus teisių padėtis Turkmėnistane.

Tik didžiuliame triukšme sugebame įvertinti tylą. Tai tarytum šalto ir tyro vandens gurkšnis kaitroje. Ir kai mes juntame bet kokį ilgesį, tai iš tikrųjų tylos melancholija, nes vaizduotėje atsigamina kokia nors begarsė scena. Ir tada pajuntame, kad tyla yra tai, ką mes kažkada turėjome brangiausio. Kodėl tai praradome? Kadangi mus dabar supa triukšmas!

Turbūt nelabai įsivaizduojame, kokia sielvartaujanti šiuo metų laiku gali atrodyti jūra. Savo kambaryje esme saugūs, bet kažkur toli audringai šėlstanti jūra tyko žmonių gyvybių. Paklausyk kaip mirtis plėšo laivo virves, laivo sijos aidi nuo bangų mūšos! Te Dievas padeda tiems permirkusiems ir išsekusiems vargšams!

Kasmet paskutinį spalio savaitgalį keli milijardai žmonių puola persukinėti laikrodžių rodykles 1 valanda atgal. Paskutinį kovo savaitgalį procedūra kartosis atvirkštine tvarka. Kadangi dabar kiekvienas turi po kelis laikrodžius, keliolika milijardų laikrodžių dukart per metus vienaip ar kitaip koreguojami (elektroniniai). Žiūrint į mūsų planetą iš šalies, tai turėtų atrodyti kaip visuotinis pamišimas...

Vilniuje antradienį prasidėjo Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdžiai, truksiantys iki penktadienio. Seimo rūmuose nagrinėjami "Globalios Lietuvos" kūrimo strategijos klausimai, užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių dalyvavimo Lietuvoje vykstančiuose rinkimuose optimizavimo problemos, Lietuvos nevyriausybinių organizacijų veikla stiprinant pilietinės visuomenės brandumą ir ryšius su užsienyje gyvenančiais lietuviais, lietuvių sugrąžinimo į Tėvynę problemos.