Viktorija Čmilytė-Nielsen: Šiandien, dalyvaudama trispalvės pakėlimo Gedimino pilyje ceremonijoje, sakiau, kad simboliška, jog metai prasideda Lietuvos Vėliavos diena. Tradiciškai kasmet paminime konkretų istorinį įvykį, kai 1919 m. sausio 1-ąją būrys savanorių Gedimino kalno bokšte iškėlė trispalvę kaip laisvės ženklą. Kartu šia proga prisimename visus tuos, kurie laisvanoriškai, vedini pilietinio jausmo, aukojosi vardan laisvės ir valstybingumo. Ši atmintina diena darsyk primena, kad valstybė atsiranda ne iš prievartos, o iš laisvės. Kad valstybė prasideda nuo savanoriško sambūrio žmonių, kurie sąmoningai apsisprendžia būti piliečiais, atsakingais už savo ateitį.

Prezidentas Gitanas Nausėda sveikindamas su Naujaisiais metais dėkoja tiems, kas stengėsi padėti aplinkiniams, telkė bendruomenes. „Noriu padėkoti, tarti ačiū tiems, kurie šį išbandymų kupiną laikotarpį drąsino vieni kitus, telkė bendruomenes, nuoširdžiai stengėsi padėti kitam, dažnai visiškai nepažįstamam žmogui. Kiekvienas atskirai ir visi kartu mes dar kartą parodėme Lietuvos galią“, – sakė valstybės vadovas. Pasitikti 2022 metus jis ragino būnant stipriais ir drąsiai žvelgiant į ateitį. „Tegul 2022-ieji mums tampa taurių tikslų ir nuoseklių veiksmų metais“, – linkėjo prezidentas. Pirmoji ponia Diana Nausėdienė bendrame sveikinime linkėjo, kad Naujųjų metų vakaras žymėtų naują pradžią. „Leiskimės į kelionę iš naujo, pasisėmę įkvėpimo, ir tegu geresnių laikų viltis mus suartina“, – sakė D. Nausėdienė.

Nuo ateinančių metų sausio 1 d. keičiantis gamtinių dujų ir visuomeninio elektros tiekimo kainoms, „Ignitis“ vartotojams primena skaitiklių rodmenų deklaravimo tvarką. Čia svarbu nepamiršti vienos paprastos taisyklės – rodmenis deklaruoti iki 2021 m. gruodžio 31 d. Tokiu būdu deklaravus rodmenis, sumokėti už suvartotą elektrą ar dujas šiuo metu galiojančiomis kainomis bus galima gavus sąskaitas ir ateinančių metų pradžioje. Iki kainų pasikeitimo dienos visuomeninio elektros tiekimo ar dujų vartotojams nedeklaravus rodmenų, o tai padarius jau tik kitąmet, būtų mokama pagal naujas 2022 m. įsigaliosiančias kainas.

Mielieji, noriu visus Jus pasveikinti su Šventomis Kalėdomis ir artėjančiais Naujaisiais. Nepasiduokime pagundai matyti tik tamsius rūpesčių debesis ir pro juos nepastebėti vilties bei bendrystės prošvaisčių. Šis laikotarpis – puikus metas į pasaulį pažvelgti puoselėjančiu žvilgsniu ir padėkoti. Už nugalėtus sunkumus, artimus mus mylinčius žmones, kasdienybės grožį, net ir mažiausias gerumo apraiškas.

„Brangieji, jau visai priartėjome prie šviesiausių metų švenčių – šv. Kalėdų ir Naujųjų metų. Tai puiki proga ištarti gerus žodžius, kurių nespėjome pasakyti vieni kitiems per visus metus. tarp pirmojo ir paskutiniojo laikrodžio dūžių, būtinai išsipildo. Nuo to laiko daug kas pasikeitė. Pasaulis pasirodė esąs gerokai sudėtingesnis – ir žiemos gali būti besniegės, ir norai išsipildo toli gražu ne visi. Ir stebuklai neatsitinka savaime, dažniausiai jie yra ilgo ir sunkaus darbo rezultatas. Tačiau giliai širdyje išlieka tikėjimas gera valia, kuri paverčia pasaulį šviesesniu ir geresniu. 

Prezidentas Gitanas Nausėda ir ponia Diana Nausėdienė sveikina šalies žmones šv. Kalėdų proga. "Mielieji, tyliausią metų naktį visi sugrįžtame į namus. Vieni mintimis, skambučiais, kiti sėdame prie bendro stalo. Uždegame žvakes. Šiandien mums labai reikia stabtelti ir pamatyti, kiek daug mes turime. Dar kartą suvokti, kas yra bendra ir kas mus jungia. Pasisemkime stiprybės žengti į priekį. Mes, lietuviai, stiprūs ir nenugalimi, kuomet išvien.

Minėdami Juozo Jakavonio-Tigro mirties keturių savaičių sukaktį,  pateikiame   mūsų   paskutinio susitikimo su juo keletą prisiminimo nuotrupų. Nežinojome, kad šis susitikimas bus tikrai paskutinis.  Rodos dar taip neseniai – spalio 10- ją su būreliu draugų, keliaudami Dzūkijos krašto partizanų takais, lankėmės ir Kasčiūnų kaime.  Buvome Juozo Jakavonio laukiami svečiai. Jis mus sutiko apsirengęs   šventiška partizano uniforma.     Šnekėdami  su buvusiu  Lietuvos partizanu jutome jo sklindančią,  jokių gyvenimo audrų nepalaužtą Tėvynės meilės tvirtąją  dvasią, jo dėmesingumą ir atidumą.

Vyriausybė nepritarė kai kurių Seimo narių siūlymui didinti vaiko pinigus nuo 1,75 iki dviejų bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžių.  Vyriausybei teikiant išvadą dėl šios iniciatyvos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija argumentavo, jog tai iš valstybės biudžeto papildomai pareikalautų apie 87,5 mln. eurų kasmet.  „Įstatymo projekto tikslas neatitinka išmokos vaikui paskirties, nes jos tikslas yra užtikrinti individualių vaiko poreikių tenkinimą“, – teigia ministerija.  

Nuo ankstyvo ryto gruodžio 18 d. Pagėgiuose netrūko šurmulio. Čia visi prietėliai iš įvairiausių pašalių, kaimų, bažnytkaimių, miestų rinkosi į tautinio paveldo sertifikatą turintį unikalų renginį, jau vienuoliktus metus Pagėgių savivaldybės kultūros centro organizuojamą „Kalėdinį žąsų turgų Mažojoje Lietuvoje“.   Jomarko šukdytojai – aktoriai Jonas Buziliauskas (Beausis) ir Giedrius Viduolis (Tata) kvietė jomarke alasą kelti ir kupčystę riktingai vesti. Turguje buvo galima įsigyti visko – naminių žąsų, vištų, kalakutų artėjančių švenčių stalui, gydomųjų galių turinčio naminio medaus, šviežių sūrių, tikrų naminių „baronkų“, baumkūcheno, Mažojoje Lietuvoje rinktų arbatžolių ir dar visokio tavoro. Vadžgirio vaikų folkloro ansamblis „Šebukai“ (vadovė vadovė Lina Lukošienė), Pagėgių savivaldybės kultūros centro Natkiškių kultūros namų kaimo kapela „Vaivorykštė“ (vadovas Valdas Armonas) susirinkusiuosius į jomarką kvietė pasišokti, palinguoti, padainuoti. 

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) šiemet sėkmingai atnaujino ir vartotojams per Lietuvos erdvinės informacijos portalą www.geoportal.lt pradėjo teikti trečdalio Lietuvos teritorijos skaitmeninius ortofotografinius žemėlapius (ORT10LT). NŽT 2021 metais pradėjo naują Lietuvos Respublikos teritorijos aerofotografavimo ir ortofotografinių žemėlapių atnaujinimo ciklą. Per trejus metus (2021–2023 m.) yra numatyta atnaujinti visos Lietuvos teritorijos ortofotografinius žemėlapius.

Reikia kalbėti apie Ukrainos rėmimą ginkluote, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, grįžęs iš vizito Jungtinėse Valstijose. „Kalbėjome, žinoma, apie tai, ar reikėtų, pavyzdžiui, teikti Ukrainai paramą ginkluote. Vis dėlto aš manau, kad reikėtų. Nereikia kalbėti, kad užteks tik diplomatinių įrankių – visada norisi, bet savo veiksmus mes turime stiprinti“, – LRT penktadienio vakarą transliuotame interviu sakė ministras. Jo teigimu, Jungtinės Valstijos „labai rimtai“ vertina situaciją Ukrainos pasienyje. Manoma, kad Rusijos sutelkti pajėgumai gali būti pakankami „riboto masto provokacijai“.

Kultūros ministras Simonas Kairys įteikė šių metų Kultūros ministerijos premijas labiausiai įvairiose srityse nusipelniusiems kultūros ir meno darbuotojams, kūrėjams. „Jūsų darbai yra paženklinę labai platų kultūrinio gyvenimo spektrą. Čia telpa ir Biblijos vertimo tyrimai, ir folkloras, ir edukacinės veiklos, ir net Egipto mumijos, ir publicistika, kinas, bibliotekos, ir dar daugybė dalykų. Visos šias sritis aprėpiančios jūsų veiklos – lyg smėlio smiltys, kurios geba ne tik švelniai nugulti paviršius, bet ir palįsti giliai po skaitytojų, klausytojų, lankytojų oda. Aš linkiu, kad ten tos smiltys ir liktų. Kad tai, ką jūs kasdien darote, liktų ne tik istorijai, bet ir šiandienai, kad pasiektų ir tą, kuris pats žengia jūsų link, ir tą, kurio link pirmąjį žingsnį žengiate patys“, – sveikindamas laureatus sakė kultūros ministras.

Vyriausybėje priimtas Susisiekimo ministerijos inicijuotas nutarimo projektas, pagal kurį patvirtinti nauji periodinių leidinių prenumeratų pristatymo kaimo vietovių gyventojams paslaugos tarifai. Priklausomai nuo leidinio svorio, jie bus vidutiniškai iki 75 proc. mažesni už šiuo metu galiojančius tarifus. Šis pakeitimas įsigalios nuo 2022 m. sausio 1 d. Pasak susisiekimo viceministrės Agnės Vaiciukevičiūtės, kiekvienais metais pristatomų periodinių leidinių – laikraščių bei žurnalų – skaičius kaimo vietovėse nuolatos mažėja. Tai mažina ir nepriklausomos informacijos sklaidą.

Naujame Vienoje įsikūrusios stebėjimo organizacijos tyrime teigiama, kad 2019-2020 m. prieš krikščionis nukreiptų neapykantos nusikaltimų Europoje padaugėjo net 70 %, didėjant susirūpinimui dėl mažėjančios religijos laisvės visame žemyne. Naujoje „The Observatory on Intolerance Against Christians in Europe“ (OIDAC) ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama tam, kaip mažėjančios religijos, sąžinės ir tėvų teisės paveikė Europos krikščionių laisves.

Vyriausybės pirmieji darbo metai buvo nelengvi. Valdančioji dauguma nėra itin skaitlinga ir daugelio sprendimų priėmimas nuo pat Vyriausybės programos tvirtinimo neapsieina be iššūkių. Objektyvi realybė, kurioje tenka veikti – vis nesibaigianti covid 19 pandemija ir A. Lukašenkos režimo organizuotas migracijos srautas siekiant spausti Europos Sąjungą – diktuoja savo iššūkius ir verčia didelę dalį laiko skirti jų sprendimui. Nepaisant to Vyriausybei iš esmės pavyko priimti ir pradėti įgyvendinti didžiąją dalį šiems metams suplanuotų programos priemonių. Tai laikau dideliu laimėjimu.

Už Atlanto ką tik baigėme susitikimą su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu. Pentagono vadovas patvirtino, kad „dešimtmečius JAV ir Lietuvos kariai petis į petį kovojo prieš bendras grėsmes ir priešininkus. Mes ir toliau kartu stiprinsim bendrus interesus ir vertybes“. Susitikimo metu buvo aptarti saugumo situaciją destabilizuojantys Baltarusijos ir Rusijos veiksmai prie Lietuvos ir Ukrainos sienų, JAV karinis buvimas Lietuvoje bei galimybės dar labiau gilinti ilgametį šalių bendradarbiavimą gynybos srityje.

Apie 1,5 tūkst. bėgimo entuziastų tradiciškai susirinko paskutinį kartą šiais metais draugiškai pasivaržyti su bendraminčiais. Sekmadienį Vilniuje surengtas jau 46-asis tradicinis „Kalėdinis bėgimas“. Varžybų metu gyvuoja prieš daugiau nei dešimtmetį gimusi tradicija – bėgti vilkint Kalėdų Senelio, Snieguolės, nykštukų ar animacinių herojų apdarais.

Penktadienį Užsienio reikalų ministerija (URM), reaguodama į Lietuvos verslo problemas su Kinija – muitinės deklaracijų atmetimą, lietuviškos kilmės prekių ar kitų šalių kilmę turinčių prekių, atvykstančių iš Lietuvos, nepriėmimą, – surengė skubų pasitarimą su Lietuvos įmonių, verslo asocijuotų struktūrų bei ministerijų atstovais. Pasak pranešimo, siekdama operatyviai reaguoti ir keistis informacija su verslu, URM steigia Lietuvos veiksmų Kinijos ekonominiam spaudimui atremti darbo grupę, kuri analizuos ir vertins informaciją apie Lietuvos verslui taikomas ekonominio spaudimo priemones, ir siūlys pagalbos Lietuvos verslui veiksmus.

Rašant ir kalbant apie įspūdingą Vokietijos Federacinės Respublikos kanclerės Angelos Merkel garbei kariuomenės surengtą atsisveikinimo ceremoniją, Lietuvos žiniasklaidoje daugiausia dėmesio buvo skirta per ceremoniją skambėjusiems trims kanclerės pasirinktiems muzikiniams kūriniams. O Vokietijos straipsnių antraštėse buvo pabrėžiamos svarbiausios kanclerės kalbos  mintys ar jos nuotaika: „Pasitraukimas su nuolankumo ir dėkingumo jausmu“, „Vėlyvas Merkel nerimas “, „Ši krizė skiriasi nuo kitų “, „Imtis darbo su džiugesiu širdyje“,  „Kartais beveik nejauki išraiška “,  „Merkel ašaros ceremonijos metu“,  „Dėkoju mielajai Annegret “ ir kt.

Kultūros ministerijoje paskelbti 2021 metų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laimėtojai. Pasak kultūros ministro Simono Kairio, ši diena kasmet yra vienas laukiamiausių kultūros įvykių Lietuvoje. „Mums visiems linkiu išgirsti ne tik laureatų pavardes, bet ir formuluotes, už ką skiriamos premijos. Pasinaudokime tomis formuluotėmis kaip žemėlapiais ir leiskimės į ilgą pažintinę kelionę po laimėtojų kūrybą. Tai tikriausiai ir bus pats geriausias ir prasmingiausias būdas juos pasveikinti“, – sakė kultūros ministras, kartu dėkodamas Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijai už sklandų darbą, už tai, kad atsakingai ir kompetentingai tęsia savo misiją.