Rukloje vykusiose lauko taktinėse pratybose "Barboros aušra" tarptautinei misijai Afganistane rengėsi Goro provincijos atkūrimo grupės septynioliktoji Lietuvos karių pamaina (PAG-17).  

Kultūros ministrui nustačius savivaldybių eiliškumą, kurios bus tituluojamos Lietuvos kultūros sostinėmis, 2014 m. Kultūros sostine taps Panevėžys, 2015 m. - Joniškio rajono savivaldybė, 2016 m. - Telšiai. "Būti Lietuvos kultūros sostine - ne tik garbė, bet ir pareiga.

2013-uosius metus Seimas paskelbė Vilniaus geto atminimo metais. Tokį nutarimą Seimas priėmė atsižvelgdamas į tai, kad 2013 m. rugsėjo mėnesį sukanka 70 metų, kai okupacinė nacių kariuomenė likvidavo Vilniaus getą, ir siekdamas paminėti šią Lietuvai ir jos žmonėms skaudžią istorinę datą.  

Praėjusiais metais pasieniečiai nustatė 74 atvejus, kai per Lietuvos sieną gabenami kroviniai ar vykę asmenys skleidė padidėjusią radioaktyvią spinduliuotę. Palyginus su 2011-aisiais, tokių atvejų Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai išaiškino 57 proc. daugiau.  

Baigtas restauruoti vienas seniausių Žeimelio pastatų - Mažoji karčema, kuriame įsikūręs Žiemgalos muziejus. Darbams panaudotos valstybės investicijų programos ir Pakruojo rajono savivaldybės biudžeto lėšos - per 1,75 mln. litų.  

Pirmasis šių metų pašto ženklas apyvartoje pasirodys šeštadienį, sausio 5 dieną. Naujasis pašto ženklas bus skirtas Žemaičių krikšto ir Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600-osioms metinėms.

Seimo sprendimu, 2013-ieji metai yra paskelbti Sveikatingumo, Tarmių, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą, Klaipėdos krašto atgavimo bei Meilės Lukšienės metais.

Pasaulyje prasidėjo pirmosios Naujųjų 2013-ųjų metų sutikimo šventės. Pirmas didelis renginys vyko Oklande, Naujojoje Zelandijoje.

Lietuvą pasiekus pirmajai iš Nyderlandų įsigytos karinės technikos siuntai ir pažymint sėkmingą šalių bendradarbiavimą gynybos srityje pirmadienį rengiamas l. e. p. krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės susitikimas su Nyderlandų Karalystės ambasadoriumi Korneliu Vilemu Spansu (Kornel Willem Spaans).  

Prozininkė, eseistė Giedra Radvilavičiūtė ir dar vienuolika rašytojų ketvirtadienį Briuselyje busvo apdovanoti šių metų Europos Sąjungos (ES) literatūros premija. Rašytojai iš dvylikos Europos šalių gavo premijas po 5 tūkstančius eurų ir pirmumo teisę pretenduoti į ES kultūros programos paramą savo kūrinių vertimams į kitas kalbas. G. Radvilavičiūtė apdovanota už esė knygą "Šiąnakt aš miegosiu prie sienos".  

Vilniuje prasidėjo tradiciniai Aušros Vartų Gailestingumo Motinos Globos atlaidai. Sekmadienį Aušros Vartų šventovėje atlaidų pradžios šv. Mišias aukojo vyskupas Arūnas Poniškaitis. Visą savaitę iki kito sekmadienio Aušros Vartų koplyčioje ir Šv. Teresės bažnyčioje vyksiančių atlaidų aštuondienio šių metų tema - "Tikėjimas ir Gailestingumas - Dievo dovana ir užduotis". Atlaidų metu šv. Mišios bus aukojamos ne tik lietuvių ir lenkų, bet ir rusų, baltarusių, ukrainiečių, ispanų, italų, vokiečių, prancūzų, anglų kalbomis, kuriomis kalbant galima išgirsti Vilniuje.  

Penktadienį visi buvo kviečiami į naujos Varnių regioninio parko ekspozicijos "Septyni keliai iš Varnių" pristatymą. Lankytojai septyniais keliais galėjo "pasivaikščioti" mūsų protėvių takais. Ekspozicijos tema "Septyni keliai iš Varnių" pasirinkta pagal žymaus Lietuvos geografo prof. Česlovo Kudabos to paties pavadinimo knygą. Lankytojų centro ekspozicijoje užfiksuotas ne tik unikalus Varnių apylinkių kraštovaizdis, lėmęs žemaičių gyvenseną, ne tik įdomūs maršrutai ir lankytini objektai, bet ir unikalios gamtos ir kultūros vertybės. Lankytojai supažindinami su istorine, turistine, gamtine bei pažintine Varnių krašto medžiaga informaciniuose terminaluose. Pasak Varnių regioninio parko direktorės Irenos Zimblienės, Lankytojų centro ekspozicijos tikslas - sudominti ir suteikti daugiau žinių apie kraštovaizdį, augaliją ir gyvūniją, saugomus objektus, kad parko lankytojas vėliau galėtų savarankiškai keliauti ir pats "atrasti" mūsų krašto gamtos lobius. Varnių regioninis parkas - saugoma teritorija, apimanti Žemaitijos aukštumų centrinio kalvyno dalį. Čia - iškiliausios Žemaitijos kalvos: Šatrija, Sprūdė, Moteraitis, Girgždūtė, Medvėgalis ir kitos. Čia - turbūt vienintelis Lietuvos ežeras (Lūkstas), išmetantis gintaro. Čia - didžiausių Žemaitijos upių (Minijos, Virvytės, Ventos) ištakos. Varnių regioniniame parke yra 33 draustiniai ir vienas gamtinis rezervatas.  

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį Lietuvoje buvo išjungta analoginė antžeminė televizija ir pereita prie skaitmeninės televizijos.

Šių metų rugsėjo 20–21 d. minint Baltų vienybės dieną Punsko lietuviai pakvietė visus baltų genčių palikuonis Lietuvoje, Latvijoje ir visame pasaulyje įsijungti į Baltų vienybės ugnies sąšauką ir uždegti ugnį ant kalnų, piliakalnių, su baltų istorija susijusiose vietose. Tie, kurie atvykti neturėjo galimybių, uždegė žvakutę savo namuose.

Spalio 20 dieną apie 80 jaunų žmonių suplūdo į Lietuvos Respublikos Seimą. Tiesa, ne politinių klausimų spręsti. Tą dieną vyko konferencija „Jūrų skautams Lietuvoje 90 metų“, skirta paminėti jūrų skautų veiklos Lietuvoje jubiliejui.

Istorikei, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktoriaus pavaduotojai, Vilniaus universiteto docentei dr. Jolantai Karpavičienei Magdeburge (Vokietija) įteikta šių metų Aikės fon Repgovo premija (Eike-von-Repgow-Preis).