ISTORIJA
2024.10.30.VYTAUTAS DIDYSIS 1430 m. spalio 27 d. mirė Didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas
Dr. Virginija Elena Bortkevičienė
Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės metraščiuose teigiama, kad 1316 m Senuosius Trakus įkūręs Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas - Vytauto Didžiojo senelis, kuris iš Kernavės sostinę atkėlė į Trakus. Senieji Trakai – Vytauto Didžiojo gimtinė. Vytauto tėvas – Trakų ir Žemaitijos kunigaikštis Kęstutis, o motina – Birutė, kilusi iš Palangos, žemaičio bajoro duktė. Ji buvo antroji Kęstučio žmona. Po Gedimino mirties Senieji Trakai tapo jo sūnaus Kęstučio įkurtos Trakų kunigaikštystės ir Žemaičių seniūnijos centru., o nuo 1376 m jo paties iniciatyva pastatytoje Trakų pusiasalio pilyje. Lietuvos metraštis teigia, kad Vytautas – vyriausias Birutės sūnus, tačiau kuriais metais gimė tikslių žinių neturima, bet manoma, kad apytikriai 1350 metais. Apie Vytauto vaikystę ir jaunystę turima labai mažai žinių. Žinoma tik tai, kad Vytautas buvo kilęs iš lietuvių kunigaikščių šeimos ir visą gyvenimą pragyveno kaip tikras lietuvis. Pasaulėžiūros atžvilgiu nebuvo toks vieningas, nes augo pagoniško ir krikščioniško tikėjimų sandūroje. Vytautas brendo labai audringu valstybės laikotarpiu. Jo tėvas –kunigaikštis Kęstutis – gynė Žemaitijos ir lietuvių laisvę, nes du labai stiprūs priešai – kardininkų ordinas iš šiaurės ir kryžiuočiai iš šiaurės vakarų – stipriai puolė Lietuvą. Todėl Vytautas labai anksti pradėjo dalyvauti karo žygiuose.
1380 m. Dovydiškių sutartis
Vytautas Didysis buvo nuolat keliaujantis Lietuvos valdovas
Kai Vytautui sukako 20 metų, jis susituokė. Kunigaikščio Vytauto pirmoji žmonabuvo neaiškios kilmės. Vieni tyrėjai ją laiko Smolensko kunigaikščio Sviatoslavo Ivanovičiaus dukterimi, kiti – lietuvių kunigaikščio Sudimanto iš Eišiškių seserimi, kuri vėliau buvo pakrikštyta Onos vardu.
Mirus didžiajam kunigaikščiui Algirdui, Lietuvos valdovu tapo jo sūnus Jogaila, kurį rėmė Algirdo brolis Trakų kunigaikštis Kęstutis, nes taip buvo susitaręs su broliu. Tačiau 1381 m tarp Jogailos ir Kęstučio bei jo sūnaus Vytauto vyko konfliktai dėl Jogailos ir Vokiečių ordino (VO) sudarytos 1380 m. Dovydiškių sutarties. Joje Jogaila slapta pasižadėjo nepadėti Trakų kunigaikščiui Kęstučiui ir jo vaikams, jeigu jo valdas pultų kryžiuočiai.Kęstutis išvyko į Severianų Naugardą slopinti maišto, o 1382 02 Jogaila remiamas brolių užėmė Vilnių ir susigrąžino didžiojo kunigaikščio vardą. 1382 07 06 sudaro prie Trakų Bražuolės sutartį, kuria kryžiuočiai rems Jogailą. 1382 07 20 Jogaila užėmė Trakus. 1382 08 pradžioje prie Trakų Kęstutis ir Vytautas pateko į Jogailos, kurį rėmė VO dalinys, nelaisvę ir buvo įkalinti Krėvos pilyje.Po savaitės 1382 m Kęstutis buvo nužudytas. Ona labai dažnai lankydavo Vytautą, o su ja kartu ateidavo ir jos padėjėja. Kartą, žmonos įkalbėtas ir jai padedant, Vytautas apsirengė žmonos padėjėjos rūbais ir, sargybai nepastebėjus, pabėgo iš kalėjimo. (Apie Vytauto pabėgimą skirtingi šaltiniai teigia nevienodai). 1382 m rudenį Vytautas pabėgo pas kryžiuočius į VO valdomą Prūsiją. Ordino didysis magistras Konradas Zöllneris von Rotensteinasj am pažadėjo atgauti Trakų kunigaikštystę, o Vytautas pripažino jo viršenybę. 1383 10 21 Tepliavoje Vytautas buvo pakrikštytas Vygando vardu. 1384 10 30 Karaliaučiuje sudaro sutartį, kad kai Vytautas taps Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės vadovu, perleis VO Žemaitiją iki Nevėžio ir pusę Sūduvos. Išsigandęs Jogaila nutaria tartis su Vytautu..
1384 vasarą Vytautas susitaikė su Jogaila, sunaikino VO jam duotas pilis prie Nemuno, atgavo tėvo valdytas žemes, išskyrus Trakus. Gavo aukščiausią rangą tarp Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino palikuonių Gediminaičių ir kartu su Jogailos broliais patvirtino Krėvos aktą (1385 VIII 14), o 1386 02 15 Krokuvoje krikštijosi Aleksandro vardu.
1386 m. Jogaila, būdamas Lietuvos vadovu, kartu tapo ir Lenkijos karalium. Jis 1387 m. įveda Aukštaitiją į katalikybę. Tačiau LDK santykiai su Lenkija klostosi Lietuvai nepalankiai. Ponų taryba-Lenkijos valdytoja, stengiasi Lietuvą padaryti kuo daugiau priklausoma nuo Lenkijos, o Jogaila nori valdyti Lenkiją ir Lietuvą, bet matydamas, kad nesugebės, vietininku skiria savo brolį Skirgailą. Vytautas nori atgauti Trakus ir paimti vyriausią valdžią. Tuo tikslu jis nori suartėti su Maskva.1389 m Vytautas nutaria netikėtai užimti Vilnių, bet tas planas nepavyksta.
Tuo metu Lietuvoje blogėjo santykiai su Jogaila, nes vyko didelis nepasitenkinimas įsigalinčiais lenkais, ypač pablogėjo santykiai su LDK Jogailos vietininku Skirgaila. 1390 10 19 Vytautas atnaujina sutartį su VO ir vėl pasitraukia į Prūsiją. Čia būdamas 1390 m apvesdina savo dukrą Sofiją už Vasilijaus I ir sustiprina santykius su Maskvos didžiąja kunigaikštyste.1390 ir 1391 Vytauto bei VO kariuomenės užpuldinėjo Lietuvą, bet Vilniaus užimti nepavyko, teko tenkintis Merkine ir Gardinu. Vokiečių riteriai davė Vytautui valdyti Ritterswerderio ir dar dvi pilis netoli Kauno prie Nemuno. 1392 01 prie Lydos vyko karas tarp Vytauto ir Jogailos brolio Kaributo pajėgų. Vytauto kariuomenė sumušė Jogailos brolio pajėgas, nusiaubė Medininkus ir buvo visai arti Vilniaus. Jogaila suprato, kad nenugalės Vytauto, ir pasiūlė sutartį, kuri buvo sudaryta 1392 VIII 04 Astravos dvare netoli Lydos. Pagal Astravos sutartį Jogaila sugrąžino Vytautui Trakų kunigaikštystę ir kitas tėvonines žemes bei dovanojo naujų. Be to, buvo pripažintas Jogailos vietininku LDK, gavo teisę valdyti LDK sostinę Vilnių ir tituluotis „Lietuvos kunigaikščiu“.
Netrukus Vytauto titulas ir valdžia buvo pripažinta tarptautiniu mastu.
Dešimtį metų Vytautas kovojo dėl savo teisių, kol pagaliau (1392 m) visą valdžią Lietuvoje paėmė į savo rankas. Jis pasistengė didelę Lietuvos valstybę, nusidriekusią nuo Baltijos jūros iki Juodosios ( tik žemaičiai dar buvo likę ordino žinioje), bet tamsią, silpną ir nežinomą tėvynę, savo žygių šlove bei darbų garsumu išvesti į šviesą ir iškelti.
Vytautas suprato, kad Lietuvai reikia išsivaduoti iš Lenkijos įtakos, o tos kovos vadovu teks pasidaryti jam pačiam. 1392-1396 m atrėmė kryžiuočių puolimus ir iki 1396 m pašalino Lietuvos valstybės aristokratijos ir žemvaldžių aukščiausius sluoksnius - Algirdaičius ir Jogailaičius iš Polocko, Severianų, Novgorodo, Vitebsko, Kijevo, Voluinės bei Rytų Podolės ir į jų vietą paskyrė daugiausia ištikimus bajorus katalikus, sau klusnius vietininkus.1395 prie LDK prijungė Smolenską. LDK politiniame valdyme pradėjo dalyvauti ir Katalikų bažnyčios hierarchai. 1386 m. Vytautas pasiskelbė Livonijos vyskupų rėmėju.1397 – 1398 m surengė karo žygius į Aukso ordos valdas, o į nelaisvę paimtus totorius ir karaimus apgyvendino Lietuvoje. Norėdamas turėti Kryžiuočių ordino paramą, 1398 m Salyno sutartimi atidavė kryžiuočiams Žemaitiją iki Nevėžio.Sudarant Salyno sutartį, VO ir lietuvių bajorų atstovai Vytautą paskelbė Lietuvos karaliumi ir su Šventosios Romos imperijos imperatoriumi pradėjo derybas dėl jo karūnavimo.
1399 m. rugpjūčio 12 d. LDK didysis kunigaikštis Vytautas patyrė vieną didžiausių savo pralaimėjimų. LDK kariuomenę Vorsklos mūšyje sumušė totoriai, o Vytautui teko sprukti iš mūšio lauko.
1401 m Vilniaus – Rodomo sutartimi Vytautas pripažino Jogailos viršenybę, o Vytautui oficialiai buvo paskirtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio titulas. 140405 23 sudaryta Lenkijos karaliaus Jogailos ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto sutartis su Vokiečių ordino didžiuoju magistruKonradu von Jungingenu. Ji pasirašyta Vyslos salojeties Raciążeko pilimiprie Dravantos ir Vyslossantakos.Pagal ją Ordinas vėl atgavo Žemaitiją ir didesnę dalį Sūduvos dykros, bet atsisakė pretenzijų į kitas LDK žemes. Vytautas išsiderėjo teisę iš Žemaitijos į Lietuvos dalį perkelti 250 žemaičių bajorų šeimų. Be to, atsiėmė Smolenską, 1408 m pasirašyta Ugros taika po 1406 -1408 karo su Maskvos Didžiąja kunigaikštyste, kuri sutelkė LDK jėgas karui prieš VO.
1408 m LDK Vytautas suteikė Kauno miestui Magdeburgo teises, o 1409 gegužės mėn. prasidėjo žemaičių sukilimas, nutraukęs gerus santykius tarp ordino ir LDK. Rugpjūčio 6 d žemaičiai su Lietuvos kariuomenės pagalba išvijo visas ordino ginkluotąsias pajėgas.
1409 m Vytautas fundavo pirmą žinomą parapinę mokyklą Trakuose, jo valdymo metais buvo perimamos Europos kultūros vertybės.
1409 m rugpjūčio 14 d. Vokiečių ordinas įsiveržė į Lenkijos Dobrynės žemę ir taip prasidėjo Didysis karas, o.1410 m. liepos 15 d. Vokiečių ordino valdose, prie Grunvaldo ir Tanenbergo kaimų įvyko vienas didžiausių vidurinių amžių Europoje mūšių – Žalgirio mūšis. Jame kovėsi Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos kariuomenės su Vokiečių ordino pajėgomis. Žalgirio mūšyje Vytautas panaudojo iš totorių perimtą pasitraukimo manevrą, išsklaidė vokiečių pulkus ir išardė jų rikiuotę. Šiose kautynėse buvo palaužta Vokiečių ordino galybė. Žuvo Ulrichas von Jungingenas, Vokiečiųordino kariuomenės vyriausiasis vadas, ir kiti žymūs vadai bei keli šimtai riterių. Šis mūšis įrodė Vytauto Didžiojo galią Vakaruose. Pagal Torunės taikos sutartį vokiečiai atsisakė užgrobtos Žemaitijos iki Vytauto ir Jogailos gyvos galvos. 1413 m Horodlės susitarime numatyta nuolatinė Vytauto įpėdiniams didžiojo kunigaikščio institucija.
Pagal 1414 – 1418 m. Konstancos susirinkimo nutarimus Vytautui ir Jogailai paskirta pakrikštyti žemaičius.1417metais Žemaitijoje įsteigta Medininkų vyskupija1418 metais Vytautas buvo paskirtas generalvikaru Naugardo ir Pskovo žemėms. Tai svarbu dviem aspektais: įtvirtino jo įtaką šiose žemėse ir padidino jo autoritetą tarptautiniu mastu. Tai buvo kelias karūnos link.
1418 m rugpjūčio 31 d Trakuose mirė Ona Vytautienė – Lietuvos didžioji kunigaikštienė, Lietuvos didžiojo kunigaikščio žmona. Ji buvo iškilmingai palaidota Vilniaus katedroje. Už jos sielą meldėsi ne tik lietuviai, bet ir lenkai bei Ordino atstovai .Vytautas prieš mirtį pareiškė norą būti palaidotas šalia Onos. Šis prašymas 1430 metais spalio 27 dieną, jam mirus, buvo išpildytas. Antroji žmona – Julijona Alšeniškė.
1421 m Vytautas buvo išrinktas kandidatu į Čekijos karaliaus sostą Kutnos Horos Seime Čekijoje. Melno taika galutinai sustabdė VO ekspanciją ir jos teises į Žemaitijos ir pusės Sūduvos žemes, o Vytautas atsisakė Čekijos karūnos, nenorėdamas pyktis su popiežiumi Martynu V ir imperatoriumi dėl husitų.1417 m popiežius paskyrė Vytautą ir Jogailą savo vikarais rusų žemėse.
1429 m Lucke buvo sušauktas Vidurio ir Rytų Europos valdovų suvažiavimas, kuriame Šventosios Romos karalius Zigmantas Liuksemburgietis pasiūlė Vytautą paskelbti Lietuvos karaliumi (Lietuvos bajorai Vytautą Lietuvos karaliumi buvo apskelbę dar 1398 m. spalį, tada Nemuno Salyno saloje susirinkę patvirtinti LDK taikos su Vokiečių ordinu). Lenkijos karalius Jogaila pritarė šiam pasiūlymui, bet vėliau šį pritarimą atšaukė, nes jį spaudė lenkų ponai. Jie Vytauto vainikavimui griežtai priešinosi.
Popiežius Martynas V, rašydamas laišką vokiečių imperatoriui Zigmantui, nurodo priežastis, kodėl Vytautą reikėtų karūnuoti. „Nuo to laiko, kai Vytautas priėmė krikštą, savo darbus skiria krikščionių tikėjimui ginti ir platinti, pasipriešinti netikėliams, išnaikinti pagonystei ir šventajai krikščionių religijai išplėsti tolimuosiuose kraštuose. Mums visiems krikščionims, yra žinoma, kad šitais savo nuopelnais remdamasis kunigaikštis galėjo pasipuošti karališka karūna“
Vytautą ir jo žmoną Julijoną vainikuoti karališkais vainikais buvo nuspręsta 1430 m rugsėjo 8 d., tačiau karūnuoti jie nebuvo, nes Vytauto bandymą karūnuotis sužlugdė lenkų didikai, apiplėšę vainikavimo sutartį gabenusius Šventosios Romos imperatoriaus pasiuntinius ir nepraleidę oficialios pasiuntinybės su karūnomis.
Vytautas ir Lietuvos didikai ir toliau neatsisakė ketinimo LDK paversti į karalystę. Vytauto vainikavimo iškilmių diena dar du kartus buvo paskirta, tačiau antrąjį vainikavimo bandymą spalio pradžioje vėl sužlugdė kartu su Jogaila į Lietuvą atvykęs Krokuvos vyskupas Zbignevas Olesnickis ir Vytauto mirtis.
Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas mirė 1430 m spalio 27 dieną, taip ir nespėjęs tapti karaliumi Nors Vytautas karaliumi tapti ir nespėjo, bet šiandien dažno lietuvio širdyse jis liko vienas iš svarbiausių valdovų, ne veltui vadinamas Didžiuoju. Vytauto mirtį metams bėgant apipynė įvairūs gandai ir istorijos. Iki šių dienų nežinome ar galėjo taip atsitikti, kad Vytautą nunuodijo lenkai, siekdami sukliudyti jo karūnavimui? Ar šaltiniuose rašoma tiesa, kad jis mirė, nukritęs nuo žirgo?
Šiandien Vytautas Didysis yra vienas garsiausias iš visų Lietuvos valdovų, kuris vaidino lemiamą vaidmenį LDK politinės ir karinės veiklos istorijoje. Vienas iš svarbiausių mūšių Lietuvos istorijoje – Žalgirio mūšis (1410 liepos 15 d.), o lietuvių pergalei prieš Vokiečių ordiną daug įtakos turėjo Vytauto vadovavimas. Jis buvo ne tik karvedžiu, bet ir diplomatu, padėjusiu formuoti Lietuvos valstybės likimą XV amžiuje. Vytautas išgarsėjo dėl savo karinių pergalių ir sėkmingos valstybės plėtros. O didžiausias jo nuopelnas, kad Jogailai tapus Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, Vytautas sugebėjo atsikovoti valdžią Lietuvoje ir po jo mirties Lietuva tapo nepriklausoma nuo Lenkijos.
Atgal
