ISTORIJA
2024.09.11.ŽMOGAUS TEISIŲ SRITYJE LIETUVIAI LENKĖ EUROPĄ TŪKSTANTMEČIAIS
Rimvydas Žiliukas,Istorikas
Aš manau, kad mūsų baltų genčių didesnį pakantumą, draugiškesnį elgesį sąlygojo dar ir mažesnis gyventojų tankumas bei atšiauresnės gamtinės sąlygos. Juk šiltesniuose, palankesniuose gyvenimui kraštuose žmonės gyvena tankiau, tad ir grumtynės dėl žemių ten būdavo žūtbūtinės, remiantis principu:
– Mums abiems šioje žemėje vietos nėra! Arba šioje žemėje gyvensiu aš, arba tu!
O Lietuvoje, (kaip ir Švedijoje) retai gyvenamame miškų krašte, atėjūnams paprasčiau buvo išsideginti miško plotą, paversti jį dirbama žeme ir pasistatyti jame namus, negu pradėti su vietiniais gyventojais kariauti, atėjūnams rizikuojant dėl to ir gyvybę prarasti. Šitaip vyko baltų žemėse, į jas skverbiantis slavų gentims. Slavai kildavo į Dniepro, Dono, Volgos bei kitų didelių upių aukštupius, baltus nustumdami, nuo plačių upių. Dar daug šimtmečių baltai, kol jie nebuvo suslavinti per stačiatikių bažnyčias, su įsiveržusiais slavais taip ir gyveno: slavai miesteliuose prie platesnių upių, o baltai – visur kitur.
Šiaurės kraštuose gyvenančių žmonių taikingumą skatindavo ir tai, kad šalčių metu, išgyventi jie galėdavo tik padėdami vieni kitiems. Man, šešerius metus gyvenusiam ir dirbusiam Sibire, pačiam teko tuo įsitikinti. Ten, takelių sankirtose, kur ne kur, stovėdavo trobelės, kuriose sušalęs žmogus galėjo pasikurti krosnelę, sušilti, išgerti karšto viralo, nes prieš jį buvęs šiaurietis namelyje palikdavo degtukų, išdžiovintų malkų ir kitaip pasistengdavo palengvinti po jo atvyksiančio gyventojo buvimą. Bet sovietiniai atvykėliai iš Rusijos ėmė pažeidinėti šias elgesio normas, nesuprasdami, kad toks egoizmas, kada nors atsilieps ir jiems patiems. Istorija liudija, kad šiaurės tautų taip neniokojo tarpusavio karai ir netgi skerdynės, kaip niokojo pietiečius. Juk ir biblijiniai pasakojimai, ir kiti istoriniai pasakojimai liudija, apie ypatingai žiaurias tarpusavio skerdynes tarp Europos, Azijos ir Afrikos tautų. Tai patvirtina netgi praėjusio šimtmečio mūsų ir kitų Baltijos kaimynų elgesys. Lietuviai lenkė europiečius ir ne keliais šimtais metų, bet ištisais tūkstantmečiais dar ir tuo, kad Lietuvoje nebuvo ne tik vergijos, bet netgi baudžiavos. Baudžiava Lietuvos žemėje atsirado tik Lietuvai pradėjus suartėti su Europos valstybėmis, pradėjus perimti jų religiją, jų kultūrą, pradėjus kurti bendrą su lenkais Abiejų Tautų Respubliką. Baudžiava ėmė skverbtis į Lietuvą maždaug nuo XIII amžiaus. Šis procesas tęsėsi iki Valakų reformos 1557 metais. Oficialiai baudžiavą Lietuvoje įteisino bendras ATR valdovas – Lenkijos karalius, Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras 1447 metais.
Todėl Lietuvoje kiekvienas vyras buvo karys, o Europoje – tik vienas iš keliasdešimties, nes kalavijo negalėjai duoti baudžiauninkui ar vergui, kadangi šis kalaviją gali atsukti prieš savo poną. Tai iš dalies paaiškina, kodėl neskaitlinga lietuvių tauta sugebėjo grumtis su dešimteriopai skaitlingesniais priešais. Lietuvos žmonės iki suartėjimo su Europa buvo laisvi, todėl jie taip atkakliai gynė savo žemę, o Vakarų baudžiauninkai ir vergai nematė reikalo ginti savo dvarponių ir jų žemės. Juk ponams pralaimėjus, jie netgi galėjo atgauti laisvę. Šiandien Europa yra pasaulio demokratijos švyturys ir dėl to mes ją gerbiame, bet viduramžiais buvo atvirkščiai: užkariautam pasaulio žemynus Europa naikino ištisas tautas, nešė pasaulio tautoms kolonializmą, religinę prievartą, prekybą vergais, o Lietuvoje, kol ji nepradėjo kurti bendros valstybės su Lenkija, nebuvo ne tik vergijos, bet net ir baudžiavos. Tad, mes turėtume pasakoti apie išskirtinę lietuvišką lygių galimybių visuomenę, apie lietuvišką vyrų ir moterų lygybę, apie lietuvišką katalikų ir liuteronų, pravoslavų ir musulmonų, karaimų ir judėjų religijų lygybę, apie tautų lygybę, kurios mūsų tautoje buvo perduodamos iš kartos į kartą tūkstančius metų. Šiandien šiuos principus pripažįsta visos valstybės. Netgi tos valstybės, kuriose žmogaus teisės nėra gerbiamos, nedrįsta jų neigti. Bet šiandien mūsų vaikams beveik niekas nepasakoja, kad žiaurioje ir kruvinoje Europos istorijoje lietuviai per daugybę tūkstančių metų išsaugojo ir nešė iki šių dienų tautų, kalbų, religijų, lyčių lygybės principus ir, apskritai, žmogaus teises.
Atgal
