ISTORIJA
2024.09.04.LIETUVOS STATUTAS – PASAULIO KONSTITUCIJŲ PAGRINDAS
Rimvydas Žiliukas,Istorikas
Lietuvoje klestėjo religinis pakantumas, o Europą draskė religinė neapykanta ir religiniai karai. Dar 1323 metais, kviesdamas Vakarų amatininkus ir pirklius į Lietuvą, Gediminas pabrėžė Lietuvos pranašumą religinio pakantumo srityje, laiškuose rašydamas:
– Mes visi išpažįstame tą patį Dievą, tik meldžiamės jam skirtingai.
1529 metais, išleistas Lietuvos Statutas, išgarsinęs Lietuvą visoje Europoje, yra atgarsis kadaise buvusio aukštesnio Lietuvos visuomenės politinio subrendimo lygio. Kad Lietuva kitas Europos šalis daugeliu šimtmečių lenkė žmogaus teisių bei pakantumo (arba, kaip dabar madinga sakyti – tolerancijos) kitataučiams ir kitatikiams srityse, patvirtina tai, kad šis Lietuvos statutas buvo sudarytas remiantis lietuvių tautos paprotinės teisės principais, siekiančiais kelis tūkstančius metų, t. y. gilios senovės laikus. Antrasis Lietuvos statutas buvo išleistas 1566 metais, o Trečiasis Lietuvos Statutas – 1588 metais. Lietuvos Statutas visoje Europoje buvo garsus tuo, kad jame buvo įtvirtinta skirtingų konfesijų tikėjimo laisvė, o tuo metu Europos žemyną draskė religinės įtampos. Susipažinus su šiuo statutu paaiškėja, kodėl Lietuvoje nebuvo religinių karų, kai Europoje jų buvo daugybė. Europoje 1618–1648 metais tarp Vokietijos Katalikų Lygos ir Protestantų Sąjungos vykusiame Trisdešimtmečiame kare vokiečiai katalikai ir vokiečiai protestantai žudė vieni kitus. Šiose skerdynėse dalyvavo ir daugelis kitų Vidurio Europos tautų ir valstybių. Vokietija tame kare prarado net pusę savo gyventojų, o atsigauti nuo to karo Vokietijai prireikė viso šimtmečio. Taigi, religinės tolerancijos (religinio pakantumo) atžvilgiu Lietuva lenkė Europą tūkstančiais metų ir tai buvo viena iš Lietuvos tvirtybės šaknų.
.jpg)
Pirmojo Lietuvos Statuto Pulavų nuorašo (apie 1540) pirmas puslapis (lotynų kalba)
Trys Lietuvos statuto laidos patvirtina, kad ne lietuviai paėmė iš kitų, šiuo požiūriu labiau pažengusių, tautųjų pasiekimus, bet, priešingai, šie pasiekimai glūdėjo tūkstantmetėje lietuvių paprotinėje teisėje. Tai paliudija, jog pagarbos žmogaus teisėms ir pakantumo kitataučiams bei kitatikiams požiūriu, Lietuvos Karalystė ne tik nebuvo atsilikusi nuo Europos, o buvo Europą pralenkusi tūkstantmečiais. Tai – dar vienas lietuvių, sukūrusių didžiausią Europoje (vieno milijono kvadratinių kilometrų ploto) valstybę, pergalių paaiškinimas. Vėliau, bendros lietuvių ir lenkų valstybės – Abiejų Tautų Respublikos – steigimo metu, Lietuvos Karalystės atstovams reikalaujant, buvo pripažinta, jog Lietuvos statutas nuo šiol taps ir mūsų bendros valstybės – Abiejų Tautų Respublikos (ATR) Konstitucija. Abiejų Tautų Respublikos Karalius privalėjo laikytis šių Lietuvos Statuto reikalavimų. Gerbiant šios konstitucijos autorius – lietuvius, konstitucijai nebuvo suteiktas naujas vardas – „Lenkijos ir Lietuvos Statutas“, nes šiai, dabar jau bendrai, Lenkijos ir Lietuvos Konstitucijai buvo paliktas senasis pavadinimas – „Lietuvos Statutas“.
Kitos XVI amžiaus Europos valstybės tada buvo valdomos karalių absoliutinės monarchijos principu. Jose karalius buvo ir Įstatymas, ir kumštis. Kitos Europos valstybės ėmė kurti savo konstitucijas Lietuvos statuto pagrindu tik po kelių šimtmečių. Taigi XVI amžiaus Lietuvos Statutas yra šiandieninių Europos šalių dabar taikomų baudžiamosios ir civilinės teisės kodeksų pirmtakas. Bet XVI amžiuje teisės kodifikavimo tendencijos visose kitose Europos šalyse liko praktiškai nerealizuotos. O Lietuvos statutas liko vienintelė Europos išimtis: ambicinga visuotinio įstatymų kodifikavimo programa buvo įgyvendinta. Lyginant su to meto Europos valstybių teisynais, Pirmojo Lietuvos Statuto įstatymai buvo itin pažangūs. Lietuvos Statuto pagrindu tapo lietuvių paprotinė teisė. Tai reiškia, kad Lietuvos Statutas yra kilęs iš senųjų aisčių (vėliau imtų vadinti baltais) papročių, buvusių dar iki indoeuropiečių įsiveržimo į Europą, t. y. prieš penkis tūkstančius metų. Didžiajai Europos daliai buvo primestos įsiveržusių į Europą indoeuropiečių paprotines teisės, kuriose vyravo patriarchatas, besiremiantis jėgos ir prievartos kultu. O lietuvių protėviai aisčiai (vėliau imti vadinti baltais) išlaikė didelę dalį matriarchato elementų: žmogaus teisių, lyčių lygybės, pagarbos gyvybei ir pan. Lenkų teisės istorikas Juliušas Bardachas teigia, kad Lietuvos Statutas to meto Europoje buvo pirmoji Europos konstitucija, nes kitų Europos šalių konstitucijos atsirado trimis šimtmečiais vėliau.
Tai liudija šie, žemiau cituojami, lenkų teisės istoriko Juliušo Bardacho teiginiai:
1) trijų teisės (1529, 1566, 1588 metų) sąvadų išleidimas viename amžiuje, vienoje epochoje, yra retas bei išskirtinis reiškinys, rodantis meistrišką Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisės kodifikavimo dinamiškumą ir meistriškumą;
2) po kelių šimtmečių Europos monarchijoms žlungant ir renkantis demokratinių respublikų kelią, jų konstitucijos buvo rengiamos remiantis LDK statuto principais;
3) XVI amžiaus Lietuvos Statutas yra šiandieninių Europos šalių dabar išsikristalizavusių ir taikomų baudžiamosios bei civilinės teisės kodeksų pirmtakas;
4) daugelis Statute minimų normų apie žmogaus tikybos, pažiūrų, galimybių ir lygiateisiškumo laisves aktualios ir dabar.
Siekiant, kad lietuviai atsikratytų jiems brukamo menkavertiškumo komplekso ir taptų save, savo tautą ir savo valstybę gerbiančiais žmonėmis, yra būtina, kad jau mokyklose mokytojai aiškintų mūsų vaikams, kad tais kruvinais kryžiaus žygių ir kolonializmo laikais, Lietuva buvo vienintelė Europoje (o gal net ir vienintelė pasaulyje) valstybė – užkariautoja, kurioje nebuvo tautinio ar religinio nepakantumo. Sąžiningas istorikas privalėtų pagirti lietuvius už tokį tų laikų Europai nebūdingą tautinį ir religinį pakantumą, buvusį valstybės stiprybės šaltiniu. Pakantumo požiūriu Lietuva buvo aplenkusi viduramžių Europą net keliais tūkstantmečiais. Kad mokiniai, studentai užaugtų save gerbiančiais žmonėmis, jiems būtina aiškinti, kad absoliutinės monarchijos Europoje pradėtos naikinti tik po Prancūzijos 1795 metų revoliucijos. Ir tik tada Europos valstybės pradėjo kurti savo demokratines konstitucijas, nusižiūrėjusios į pirmąjį pasaulio konstitucijos prototipą – Lietuvos Statutą. O kadangi Europos valstybės buvo kolonizavusios beveik visą to meto pasaulį, tai galima sakyti, kad tuomet pasaulis savo konstitucijas rašė nusižiūrėdamas į Lietuvos Statutą. Apie Lietuvos statutą mes, lietuviai, privalom papasakoti savo vaikams, artimiesiems. Lietuvos istorija pilna šlovingų pergalių, tačiau Lietuvoje yra labai mažai paminklų šiems pergalingiems lietuvių mūšiams atminti. Keista ir netgi yra sunku patikėti, kad Lietuvos Karalystės (mūsų kaimynų vadinamos Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste) pergalėms atminti mūsų kaimynai baltrusiai stato daugiau paminklų, negu mes patys… Pastatykime Lietuvoje deramoje vietoje tokį paminklą LIETUVOS STATUTUI, prie kurio važiuotų fotografuotis visi į Lietuvą atvykę turistai!!!
Atgal
