ISTORIJA
2023.12.08.Kalinių pabėgimas iš Kauno IX forto 1943 m.
Aleksandras Vitkus, Valdas Valiūnas
Šiemet sueina 80 metų, kai 1943 metų gruodžio 24-25 dienomis pabėgo 64 kaliniai iš Kauno IX forto. Istorijai visada smalsu ir visuomet iškyla klausimas – kas pirmas organizavo šį kalinių pabėgimą?
Peržiūrėjus išleistas knygas apie pabėgimą iš Kauno IX forto ima ryškėti atsakymas į šį klausimą.
Naciai, jausdami savo pabaigą, pagal jų nutarimą nutarė skubiai sunaikinti savo darbo pėdsakus, tikėdamiesi tuo išvengti pelnytos bausmės. 1969 metais M. Elinas ir D. Gelpernas knygoje „Kauno getas ir jo kovotojai“ aprašo kaip vokiečiai rinko žmones deginti lavonus: „Masiniams kapams likviduoti Kauno gestapas „Įmonei 1005B“ (Kauno IX fortas – Aut.) parūpino darbo rankų. Iš 600 karo belaisvių, kuriuos fašistai laikė čia nuo 1941 metų rudens duobėms kasti ir masiniams kapams užpilti liko tik 10. Gestapas „pridėjo“ dar 27 „nusikaltusius“ karo belaisvius, sulaikytus, mėginant pabėgti iš stovyklų, arba įtariamus, kad jie esą žydų tautybės.
„Įmonės 1005B“ dispozicijon gestapas atidavė sulaikytus, vykstant į partizanų būrius, 14 Kauno geto pogrindinės organizacijos kovotojų, kurie be ginklų ir kelią žinančių vadovų bandė prasiveržti į miškus.
Lavonams deginti buvo priskirti ir 9 stiprūs vyrai, paimti iš geto „anglims krauti“...Atsidūrė čia ir kiti geto kaliniai, sučiupti mieste be „geltonojo lopo“, besislapstą pas lietuvius ir sulaikyti už dar menkesnius nusikaltimus“.
Taip forte susidarė daugiau kaip 70 vyrų komanda, kurią dieną naktį saugojo specialus dalinys, vadovaujamas policmeisterių Apelio ir Ličauerio. Hitlerininkai sukaustė kalinius grandinėmis ir neapsakomu žiaurumu privertė juos imtis „darbo“.
IX forto pabėgėlių grupė. Iš kairės: M. Kurganovas, P. Krakinovskis, J. Maisteris, I. Veselnickis, A. Faitelsonas, A. Vilenčiukas, T.Fridmanas, M. Deičas
.jpg)
Kauno IX fortas (iš M.E. Elino, D. Gelperno knygos „Kauno getas ir jo kovotojai“, 1969)
Autoriai knygoje „Kaunas ir jo kovotojai“ nurodo, kad pradžioje buvo dvi grupes žmonių, kuriems rūpėjo išsigelbėti iš geto. Pirmą grupę sudarė: „Keli forto kaliniai nutarė veikti. Išvargę, išsekę po sunkios darbo dienos, jie ilgai neužmigdavo – mintyse pynėsi įvairūs planai, reikėjo juos visapusiškai išnagrinėti. Pasitarti dėl jų su artimaisiais draugais.....Šiuos kuopelės posėdžio protokolo sąsiuvinį vedė komjaunuolis I. Pilovnikas. (Tuvia Pilovnikas – Aut.) Derinti veiksmus su kitais forto kalinių ruošiamais žygiais buvo įpareigotas komjaunuolis Alter Faitelsonas. Kuopelė taip pat nutarė priimti į komjaunimą A. Diskantą (tikroji pavardė Vilenskis Šmuelis – Aut.), kuris vykdydamas geto kovos organizacijos partizaninę užduotį, parodė daug narsumo bei ištvermės“.
Kita grupė organizavusi pabėgimą aprašoma taip [1, 130]: „Tuo pat metu komjaunuolis A. Diskantas suartėjo su Tarybinės Armijos kapitonu I. Veselnickiu – karo belaisviu, jau kelis kartus bėgusiu iš stovyklų, ir sužinojo, kad ir kai kurie kiti karo belaisviai puoselėja pabėgimo planus. Puoselėjo juos ir iš geto atvarytas T. Fridmanas, kalėjęs, buržuazijai valdant, už revoliucinę veiklą IX forte“.
Vis tik M. Elinas ir D. Gelpernas teisingai nusakė [1, 131], kad „Netrukus paskiros jėgos susibūrė. Forte ėmė veikti pasipriešinimo iniciatyvinė grupė – slaptas komitetas, kurį sudarė karo belaisvių atstovai A. Podolskis (Aleksandras Chailovskis – Aut.) (forto kalinių komandos seniūnas). Izraelis Veselnickis (Vasilenka) ir Roma. Šachovas, komjaunuolių įgaliotinis Alter Faitelsonas ir seni pogrindininkai M. Zimelevičius ir T. Fridmanas. Buvo nutarta imtis veiksmų, įgalinčių visus kalinius vienu kartu ištrūkti iš nelaisvės ir atskleisti visam pasauliui IX forto paslaptį“.
1988 m. Kauno IX forto vienas iš pabėgimo organizatorių Izraelis Veselnickis iškilmingame susirinkime, skirtame pabėgimui iš Kauno IX forto 45-ių metų minėjime Kaune, Profsąjungos rūmuose, davė interviu rusų kalba, tačiau jis nebuvo niekur atspausdintas, Tik 2007 m. šitas interviu iš Izraelio DVD diske pasirodė Lietuvoje dėka Chaimo Bargmano. Jo ir prof. Aleksandro Vitkaus dėka buvo atstatytas interviu popieriniame formate „Masinis pabėgimas iš IX forto 1943 m. gruodžio 24/25 d.“, tačiau mūsų duomenimis jis niekur nebuvo atspausdintas, tačiau I. Veselnickio pavardė daugelis jau žinojo.
Pagal Veselnickį sukilimo organizatoriai pradžioje buvo trys žmonės: Izraelis Veselnickis, Saša Podolskis (tikroji pavardė Aleksandras Chailovskis – Aut.) ir Vladimiras Sankinas. Vėliau prisijungė Faitelsonas ir Levka Vilenskis (tikroji pavardė Emanuelis Vilenskis – Aut.). Būtent jie visi ir organizavo šį pabėgimą.
Negalima sureikšminti nei vieną iš pateiktų penkių asmenų, nes pabėgimo variantai visų buvo svarstomi po keletą kartų ir kiekvienas jų įnešė po kruopelytę į sėkmingą pabėgimą. Pirmenybę atiduoti kam nors vienam organizatoriui būtų neteisinga.
Kaip pateikia Veselnickis, pabėgimo variantų buvo trys. Geriausias buvo pirmas variantas. Po darbų visus atvesdavo į kameras, jas neuždarydavo. Vėliau ateidavo du vokiečių sargybiniai ir kameros duris užrakindavo. Pagal planą, kaliniai užpultų sargybinius, persirengtų ir paėmus raktus nuo trečios kameros ir keliauja link budinčio. Tada užimtų sargybinius bokštelyje. Užėmus bokštelį, tada į stovinčią mašiną ir išvažiuotų. Tačiau grįžtant į pas budintį reikalingas slaptažodis, kurio jiems nepavyko gauti. Ir šis nuostabus planas netiko jų pabėgimui. Antras planas, tai iškasti tunelį. Rado šulinį, kur anksčiau laikė vandenį. Pradėjo kasti, bet atsitrenkė į cementinį bloką ir akmenis. Neturėjo įrankių jį sudaužyti, Be to, šis darbas būtų trukęs visus metus. Laikas nelaukė.
Kilo trečias planas. Nužudyti tuos du kareivius, ir tada perlipti per 6 m tvorą su kopėčiomis ir pabėgti. Tačiau buvo per arti sargybinių bokštelių. Visus iššaudytų. Naudos iš pabėgimo nebūtų.
Pagaliau gimė kaliniams paskutinis planas, kuris ir buvo įvykdytas.
Visi šie planai buvo tarpusavyje aptarimai ir išnagrinėjami. Kiekvienas žingsnis reikalavo susiklausymo ir tik sutariant visai šiai grupei buvo galimas pabėgimas.
1998 m. pasirodė Alekso (Alter) Faitelsono knyga „Pabėgimas“ Joje Faitelsonas įvardina vien tik save kaip pagrindinį pabėgimo iniciatorių, vadovą, kad tik jo dėka įvyko pabėgimas iš IX forto. Ši gija eina per visą jo knygą. Faitelsonas nori save parodyti kaip pagrindinį organizatorių, visur jis organizuoja ir nurodo, ką kuris turi daryti. Faitelsonas save pristato ir kaip geto pogrindinės organizacijos didelį aktyvistą. Elinas ir Gelpernas savo knygoje jį pamini: „Tam tikslui buvo įrengta nedidelė, gerai užmaskuota kalvė ir iškeltas uždavinys gabenti iš darbaviečių į getą metalo gabalus. I, Milšteinas, A, Faitelsonas atkakliai darbavosi, kaldami iš jų ginklus“„Veselnickis savo interviu save pristato kukliau negu tariamas pabėgimo organizatorius save A. Faitelsonas.
Faitelsonui buvo pavesta išgręžti duryse tiek skylučių, kad būtų joje padaryti angą išlįsti žmogui. Jis su kitais kaliniais organizavo ir tai buvo atlikta. Tiesa, buvo ir kitų užduočių. Dar vienas Faitelsono pasiūlymas buvo sėkmingas – daliai kalinių vykti į Vilijampolės getą. Gete ir buvo surašytas fašistų nusikaltimų AKTAS.
1969 metais M. Elino ir D. Gelperno pasirodžiusi knyga „Kauno getas ir jo kovotojai“ 1984 m. buvo išversta į rusų kalbą. Tik rusiškame knygos variante yra patalpintas sudarytas AKTAS (Kaunas, 1946 m. gruodžio 26 d. apie hitlerininkų žvėriškumus Kauno IX forte). Kur aprašoma fašistų nusikaltimai IX forte, tik Akte pateikti nužudytųjų skaičiai neatitinka realybės ir turėtų būti atskira diskusija.
Faitelsono nuopelnas yra tas, kad jis plačiai aprašė pačią pabėgimo eigą, įdėjo pabėgimo schemą, surado ir aprašė kitų pabėgimo dalyvių biografijas.
Kalbant apie Faitelsono ir Veselnickio santykius, reikia pasakyti, kad jie matyt ir forte susiklostė matyt ne kokie, nes kiekvienas savinasi noru būti organizatoriumi. Faitelsonas apie Veselnickį atsiliepia ne iš gerosios pusės. Apie jų santykius kalba ir Faitelsono aprašytas epizodas [82 psl.]:
„Ivanas nesuprato, kodėl aš nenoriu jo pasiimti su savimi (į Kauno getą. – Aut.).
- Žiūrėk, - sakė jis, - visiems pasiūlyta eiti į getą, bet iš tikrųjų niekas nenori. Aš noriu eiti į getą, o tu nenori manęs paimti.
Tada aš pasakiau, kad Vasilenka numatytas grupės vyresniuoju. Taip, jis galės eiti su mumis, bet tik tada, kai jo grupė duos tam sutikimą“.
Toliau įvykiai klostėsi taip, kad Veselnickis papuola į getą: „Vasilenka ir Eidlsonas atbėgo pas mane. Jie buvo numatę eiti su Chailovskio-Zimelevičiaus grupe. Vasilenka man pasakė, kad jo grupė jį paleido. Paklausiau Šimono, ar tai tiesa, ir šis patvirtino“.
Faitelsonas pateikia Anatolijaus Rogocevo Minsko archyvuose rasto protokolo ištrauką: „Ivanas Leonovas (aišku, išgalvota pavarde) žinomas kaip „inžinierius“, buvo paimtas į nelaisvę prie Sevastopolio. Po pabėgimo jis atsiskyrė nuo savo grupės ir nuėjo su kita grupe į getą“.
Veselnickis pateikia savo versiją apie pasitraukimą iš IX forto į getą: „Mūsų grupė pagal bendrą planą turėjo eiti Klaipėdos link. Žinoma, arčiau buvo Raseiniai. Bet mes visi trys – Aš, Faitelsonas ir Levas nutarėme, kad eisime į Kauno getą. Teisybė, aš iš karto... Nesinorėjosi iš kalėjimo į kalėjimą eiti, bet aš žinojau, kad mes čia iš karto gausime pagalbą kur pasislėpti... tai garantija mūsų pergalei. Sakau: „Po velnių – rizikuojame“.
Pabėgimo ir Kauno IX forto organizatoriai.
Pagal I. Veselnickį organizacinei grupei priklausė: iš karo belaisvių Izraelis Veselnickis, Saša Podolskis ir Vladimiras Sankinas. Vėliau prisijungė Alter Faitelsonas ir Levka Vilenskis. Būtent jie visi ir organizavo šį pabėgimą.
Faitelsonas savo knygoje „Pabėgimas“ nurodo, kad tik jo dėka buvo organizuotas pabėgimas, nors jis pateko daug vėliau už Veselnickį, kuris jau du kart buvo pabėgęs iš vokiečių stovyklų.
Vis tik reikia laikytis M. Elino ir D. Gelperno – dviejų grupių organizatorių, kurie kartu veikdami ir suorganizavo šį pabėgimą: karo belaisvių atstovai A. Podolskis (forto kalinių komandos seniūnas), Izraelis Veselnickis (Vasilenka) ir Roma Šachovas, komjaunuolių įgaliotinis Alter Faitelsonas ir seni pogrindininkai Pokas (Moiše Zimelevičius slapyvardė – Aut.) ir T. Fridmanas.
Atgal
