ISTORIJA
2023.03.29. Kodėl taip nuvertinti Lietuvos savanoriai?
Prof. Aleksandras Vitkus
Vienas, iš kino filmo apie Radviliškio kautynės su bermontininkais, įvykusiais 1919 m. lapkričio 21-22 dienomis, komentatorius taip apibūdino pirmuosius savanorius: „Vargu ar jauni žmonės ir vienkiemių ir kaimų prieš 20 metų žinojo himno žodžius, tai yra užprogramuotus posąmonėje, genuose – ginti savo kraštą ir gimtinę“.
Gruodžio 29 d. antrosios Vyriausybės Ministras Pirmininkas Mykolas Sleževičius ir krašto apsaugos ministras karininkas Mykolas Velykis į Lietuvos kariuomenę pakvietė savanorius. 1918 m. pabaigoje į Lietuvos kariuomenę stojo apie 200 savanorių karininkų ir kareivių; Lietuvos vyriausybė atsišaukime Lietuvos piliečiai kvietė stoti į krašto apsaugą, paskelbė stojimo sąlygas bei garantijas: savanoriai bus aprūpinti žeme, šeimos kas mėnesį gaus 50 markių pašalpas. Į kariuomenę stoję savanoriai gaudavo kepurę, diržą, tautiškų spalvų trikampį ant kairės rankovės, po kelių dienų – ginklą, po kelių mėnesių – uniformą (iš pradžių dėvėjo savus drabužius).
1927 m. sausio 9 d. įsteigtos Savanorių sąjungos (vėliau – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga) galėjo būti visi savanoriai, apdovanoti Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu. Savanoriais kūrėjais buvo pripažinta daugiau kaip 12 000 asmenų. Šie XX a. pradžioje atsikuriančios Lietuvos valstybės gynėjai, žmonių vadinti tiesiog savanoriais, tarpukario visuomenėje buvo žinomi ir gerbiami. Sovietinė 1940 metų okupacija ir po to sekusi aneksija daliai žmonių ištrynė iš sąmonės apie mūsų savanorius.
Pirmasis 1918 m. Lietuvos kariuomenės savanoris kareivis Stasys Butkus
Pirmais 1918 m. Lietuvos kariuomenės savanoris karininkas Kazys Škirpa
Po 1990 m. Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo savanoriais kūrėjais laikomi 1918–20 metų savanoriai, 1941 m. birželio sukilimo (Lietuvos sukilimo) dalyviai, Vietinės rinktinės kariai, 1944–53 Lietuvos partizaninio karo dalyviai ir 1990-91 krašto apsaugos savanoriai, prisiekę Lietuvai iki 1991 08 22. 1994 m. atkurta ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga.
Nepriklausomybės gynėjai 1991 m. sausį stojo prieš SSRS ginkluotasias pajėgas Vilniuje ir kitose šalies vietovėse, gyva siena apjuosė Aukščiausiosios Tarybos, Vyriausybės, Spaudos rūmų, Radijo ir televizijos pastatus, Televizijos bokštą pagrindinius valstybės pastatus. Tomis tragiškomis dienomis krašto apsaugos kariai savanoriai prisiekė ištikimybę Lietuvai, ir paskatino krašto apsaugos formavimą.
Nors Sąjunga 2017 m. sausio 24 d. atšventė savo organizacijos 90-metį, jos dar laukia daug darbų, tačiau pasidžiaugti dar anksti, nors 2021 m. birželio 10 d.,Seimas priėmė Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymą (projektas Nr. XIVP-415(2), kuriuo nutarta įtvirtinti Laisvės gynėjo teisinį statusą ir nustatyti pagrindinius šio statuso pripažinimo kriterijus. Pasak šio įstatymo iniciatoriaus, Seimo nario Arvydo Pociaus, šiuo įstatymu nėra prašoma privilegijų, prašoma tik dėmesio ir pagarbos.
Lietuvos krašto ministerija visus savanorių tvarkymo darbus perdavė Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centrui. Centro darbuotojai sudarinėja sąrašus, laukia savanorių, pasklidusių po visą Lietuvą skambučio, kai pirmiausia reikia bent susirasti savanorių priėmusių priesaiką sąrašus, po to su jais susisiekti. Iki dabat yra užregistruota tik apie 200 savanorių.
Nors centro darbuotoja Inga Andrijauskaitė tikina, kad po menėsio bus baigti sudaryti sąrašai???, po to, kai bus padaryti medaliai ir pažymėjimai (jie net nepradėti), vyks iškilmingas savanorių pažymėjimų ir medalių išdavimas. Tai turėtų vykti ar Seime, ar Prezidentūroje, ar vienoje iš reprezentacinių aikščių, bet tik gal nebus mažame kambarėlyje įteikiami 33-metus laukiami pažymėjimai.
Tačiau šiandien savanoriai pamiršti. Niekas jų nepagerbė per jų 10-metų, 20-metį, 30-metį, nėra pilnų jų sąrašų. Lieka vien tik valdžios pažadai. Niekas nesudarinėja jų pagerbimo ceremonialo, niekas jų neklausia: „Kaip gyveni?“:
O gal jau Krašto apsaugos ministerijai nebereikia savanorių?
Atgal
