Paviršinio vandens telkiniai yra vienas svarbiausių Lietuvos gamtos išteklių – mūsų šalis gali džiaugtis gana tankiu upių ir upelių tinklu bei ežerų gausa. Įstojus į Europos sąjungą, Lietuva priėmė svarbiausią paviršinio ir gruntinio vandens kokybės valdymo dokumentą

„Kas lietuvių gali laukti geriausio mus supančioje aplinkoje po 30 metų?

Birželio mėnesį, Tarptautinės koordinavimo tarybos 24-ojoje sesijoje, bus svarstomi UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ vertinimai ir patarimai. UNESCO Biosferos rezervatų tarptautinis patariamasis komitetas puikiai įvertino Žuvinto biosferos rezervato direkcijos pateiktą 10-ies metų veiklos ataskaitą. Tai tarsi dovana Žuvinto rezervato 85-čiui, kuris minimas šiais metais.

Pirmoji saugoma teritorija Lietuvoje – Žuvinto rezervatas – mini 85 metų sukaktį, nes įsteigtas buvo dar 1937 metais profesoriaus Tado Ivanausko sumanymu.

Balandžio 23 d. Aplinkos ministerija ir Valstybinių miškų urėdija (VMU) rengia masiškiausią iš visų iki šiol vykusių miškų sodinimo akciją ir kviečia joje dalyvauti.

Balandžio 23 d. Aplinkos ministerija ir Valstybinių miškų urėdija (VMU) rengia masiškiausią iš visų iki šiol vykusių miškų sodinimo akciją ir kviečia joje dalyvauti.

Pernai Lietuvoje nei vieno teršalo koncentracija ore neviršijo nustatytos normos ribų, tačiau pasiekti Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamus oro kokybės lygius dar reikės daug pastangų. Labiausiai orą teršia būstų šildymas kietuoju kuru ir transportas.

 Dar 2019–2020 m. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH), kalno tvarkymo darbus vykdančios įmonės „Hidroterra“ subrangovas, atliko Gedimino kalno konstrukcijų tyrimus. Remiantis turimais rezultatais buvo sudarytas viso Gedimino kalno trimatis (3D) modelis, kuris atskleidė, kad nuošliaužos formuojasi ir kitose kalno dalyse. „Labiausiai nerimą mokslo, geologų ir archeologų bendruomenei kelia tai, kad nuo praėjusių metų lapkričio mėn. nevykdomi jokie tvarkybos darbai, o tai gali sunaikinti ne tik Vilniaus, bet ir visos šalies simbolį – Gedimino kalną“, – teigia VILNIUS TECH doc. dr. Šarūnas Skuodis.

Su klimato kaita ir neigiamu žmogaus pėdsaku susijusios nelaimės visame pasaulyje linksniuojamos bene kasdien: Vokietijoje – žmonių gyvybes nusinešantys potvyniai, Sibire – liepsnojantys miškai. Gyventojų nuomone, kasdienybėje aplinkai ir klimatui labiausiai kenkia nerūšiuojamos šiukšlės ir plastikiniai maišeliai – rodo reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Remiantis tyrimo duomenimis, pusė (53 proc.) šalies gyventojų mano, kad nerūšiuojamos šiukšlės kelia didžiausią pavojų aplinkai ir klimatui. 44 proc. įsitikinę, kad aplinkai didžiausią pavojų visgi kelia plastikinių pirkinių maišų ir maišelių naudojimas.

Šiuo metu Europos Komisija peržiūri Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, kad ji būtų efektyvesnė, siekiant geros aplinkos būklės Europos jūrose. Iki 2020 m., kaip buvo planuota, jos pagerinti nepavyko. Baltija – ne išimtis, ji vis dar patenka į labiausiai užterštų pasaulio jūrų penketuką. Didžiausia Baltijos jūros problema – eutrofikacija – maistinių medžiagų pertekliaus paskatintas intensyvesnis dumblių žydėjimas. Dumbliai žydėdami sunaudoja deguonį, todėl  jo pradeda trūkti, taip pat mažėja vandens skaidrumas, kai kurios susidarančios bakterijos – toksiškos. Ši visa puokštė problemų atsiranda dėl maistinių medžiagų (daugiausia azoto ir fosforo) pertekliaus. Apie 96 proc.  Baltijos jūros paveikta šio pavojingo reiškinio.

Įgyvendinus planuojamas klimato kaitos suvaldymo priemones, Lietuvoje šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos sumažėtų 33 proc.

Kasmet prieš Velykas gamtininkai ir aplinkosaugininkai gyventojus ragina neskinti pataisų velykiniam stalui puošti. Pataisui išrauti pakanka akimirkos, o kad išaugtų naujas prireikia net 20-30 metų. Kuo dar šis augalas ypatingas? Pagrindinė priežastis, kodėl negalima skinti pataisų – jie yra gamtinis paveldas. „Tai yra palikuonys augalų, kurie augo žemėje prieš kokius 250 mln. metų, Paleozojaus eroje. Tokių palikuonių yra dar vienas kitas, bet dauguma atsirado vėliau. Tuo tarpu pataisas rodo mūsų žemės ir gyvybės žemėje istoriją“, – aiškina Gamtos tyrimų centro Floros ir geobotanikos laboratorijos vadovas dr. Valerijus Rašomavičius. Gamtininkas pastebi, kad prieš milijonus metų pataisai atrodė visai kitaip: buvo dideli, panašūs į medžius.

Prasidedant intensyviam paukščių veisimosi laikotarpiui, kovo 15 d. įsigalioja draudimas šalinti saugotinus želdinius ar jų dalis. Jeigu medį ar kitą augalą šalinti būtina, gyventojai turi gauti ornitologo eksperto pažymą arba savivaldybės leidimą. Aplinkos ministerija ragina nepjauti ir visų kitų nesaugotinų medžių, krūmų – sparnuočiams reikia ramybės. Jeigu nėra galimybės nenupjauti augalo, ministerija prašo įsitikinti, kad juose nėra apgyvendintų lizdų.

Siekdama pristabdyti į Klaipėdos pajūrio kopas besikėsinančias jūros bangas ir krante išsaugoti smėlį, uostamiesčio savivaldybė kasmet imasi veiksmų kopoms apsaugoti. Šiemet jau baigiami kopų sutvirtinimo šakų pynimais ir šakų klojiniais darbai. Šie kopų apsaugojimo būdai – vieni seniausių ir efektyviausių. Įgyvendinant projektą šiemet buvo sutvirtintas Klaipėdos pajūrio rekreacinės zonos kopagūbrio vakarinis šlaitas. Šakomis „aprengti“ pajūrio kopų ruožai Pirmojoje Melnragėje, Antrojoje Melnragėje ir Giruliuose. Savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus duomenimis, nupinta 1875 m žabų tvorelių, paklota 7744 kv. m šakų klojinių. Šiam projektui skirta 63,5 tūkst. Eur, pusę šių lėšų skyrė Aplinkos ministerija.

Žemės vertinimo darbai iki Lietuvos nepriklausomybės atstatymo Lietuvos žemę pradėta vertinti XVI amžiuje, atliekant valakų reformą. Pagal kokybę žemė buvo skirstoma į keturias grupes (gerą, vidutinę, menką ir prastą). XIX amžiaus pradžioje N.Očapovskis žemę vertino pagal jos mechaninę sudėtį, humusingumą, karbonatingumą. 

Daugumos ES saugomų buveinių ir rūšių būklė, kaip rodo šią savaitę paskelbta Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaita „ES gamtos būklė“ (https://www.eea.europa.eu/publications/state-of-nature-in-the-eu-2020), yra prasta, ir reikia daug nuveikti, kad padėtis pasikeistų. Ši ataskaita apima 2013-2018 m. laikotarpį. Didžiausią neigiamą poveikį Europos gamtai daro intensyvus žemės ūkis ir miškininkystė, miestų plėtra ir tarša, invazinės rūšys ir klimato kaita. Dėl jų drastiškai nyksta biologinė įvairovė, kyla grėsmė tūkstančių gyvūnų ir augalų rūšių ir buveinių išlikimui. EAA ataskaita taip pat rodo, kad ES šalys vis dar nepakankamai veiksmingai įgyvendina gamtosaugai skirtas direktyvas.

Iš svetur atvežtos dekoratyvinės ryškiaspalvės vandens lelijos, dažnai auginamos prie sodybų vandens baseinuose ar telkinėliuose, deja, sodinamos, plečiantis kaimo turizmui, aplinkai papuošti ir natūraliuose vandens telkiniuose – ežeruose, upių užutekiuose. Tačiau juose draudžiama auginti svetimžemius augalus, tarp jų ir šias puošnias lelijas.

Per pastarąsias dienas nuvilnijo daug jausmų sukėlusios diskusijos apie teisės aktuose atsiradusią „skylę“, leidžiančią šaudyti migruojančius paukščius Žuvinto biosferos rezervate. Tokia situacija mus, o taip pat ir platesnę gamtosaugininkų bendruomenę, stipriai papiktino, nors ir nenustebino (panašūs akibrokštai būdingi šiai Vyriausybei).

Daugiau nei per 50 metų pasaulinė plastiko gamyba ir vartojimas padidėjo daugiau nei dvidešimt kartų. Dvidešimtojo amžiaus pabaigoje buvo pagaminama apie 15 mln. tonų plastiko, o dabar – daugiau nei 330 mln. tonų, iš kurių daugiau nei pusė naudojama vienkartiniams gaminiams. COVID-19 pandemija daro didžiulę įtaką plastiko suvartojimui. Žmonės naudoja įvairias privalomąsias prevencines priemones – vienkartines veido kaukes, respiratorius, pirštines. Šie vienkartiniai gaminiai, pagaminti iš plastiko, didina susidarančių plastiko atliekų kiekį.

Lietuvoje nacionaliniu mastu paskelbta hidrologinė sausra. Sausringas laikotarpis paviršinio vandens telkiniuose prasideda, kai vandens lygis daugiau kaip pusėje vandens matavimo stočių pasiekia vidutinį žemiausią šiltojo sezono vandens lygį.