Gamta
10.28. LIETUVOS ŽEMĖS VERTINIMAS
Jonas Pakutinskas
Hidrotechnikos inžinierius, socialinių(ekonomikos) mokslų daktaras
Žemės vertinimo darbai iki Lietuvos nepriklausomybės atstatymo
Lietuvos žemę pradėta vertinti XVI amžiuje, atliekant valakų reformą. Pagal kokybę žemė buvo skirstoma į keturias grupes (gerą, vidutinę, menką ir prastą). XIX amžiaus pradžioje N.Očapovskis žemę vertino pagal jos mechaninę sudėtį, humusingumą, karbonatingumą. 1920 metais valstiečių žemė pagal kokybę buvo sugrupuota į keturias grupes. Tai daugiausia buvo žemės kokybės vertinimas. 1923 metais J.Tonkūnas parengė naują žemės vertinimo metodiką, pagal kurią žemė buvo skirstoma į keturias rūšis, atsižvelgiant į mechaninę sudėtį, humusinio sluoksnio storį, spalvą, sukultūrinimą, reljefą, akmenuotumą, ūkio geografinę padėtį. Tada jau buvo pradėtas žemės ekonominis vertinimas. 1957 metais Lietuvos SSR mokslų akademijos Ekonomikos institutas, Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo institutas ir Lietuvos SSR žemės ūkio ministerijos Žemėtvarkos tarnyba pradėjo išsamius žemės našumo ir jos ekonominio vertinimo darbus. Žemei vertinti buvo paruoštos naujos skalės ir pagal jas rajonų žemė buvo įvertinta 1962 metais. 1965-1968 metais Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas atliko visų Lietuvos ūkių, rajonų ir visos Respublikos žemės vertinimą. Tada buvo pakoreguotos žemės vertinimo skalės, atskirai įvertinta ariamoji žemė, pievos, ganyklos ir visos žemės ūkio naudmenos. Dar kartą taip žemė buvo įvertinta 1974 ir 1976 metais. 1957-1976 metų žemės našumo ir jos ekonominio vertinimo objektas buvo dirvožemių atmaina, o vertinimo kriterijus-augalininkystės produkcija vidutinėmis ūkininkavimo sąlygomis.
Mūsų Respublikoje 1960-1971 ir vėlesniais metais, be anksčiau minėtų žemės vertinimo darbų, dar buvo rengiamos žemės kainos nustatymo metodikos ir atliekamas šių kainų apskaičiavimas. Tačiau tuo laikotarpiu žemė buvo visaliaudinė nuosavybė ir žemės kainos nustatymo darbai nesulaukė praktinio pritaikymo.
1977 metais SSRS Ministrų Taryba priėmė nutarimą dėl vieningo valstybinio žemės kadastro sudarymo tvarkos. Buvo parengta vieninga sąjunginė žemės vertinimo metodika, pagal kurią 1980 ir 1985 metais buvo įvertinta Lietuvos ir kitų buvusios SSRS respublikų žemė. 1990 metais ta metodika Lietuvoje buvo pakeista. Pagal minėtas metodikas, apart kitų, Lietuvos žemę teko vertinti ir šio straipsnio autoriui.
Pagal sąjunginę žemės vertinimo metodiką atskirai buvo vertinama ariamoji žemė, daugiamačiai sodiniai, pievos, gamyklos ir visos žemės ūkio naudmenos. Taip pat atskirai buvo vertinama nusausinta, nenusausinta, drėkinama ir visa žemė. Vertinant žemę, buvo atliekamas bendras žemės ir žemės vertinimas pagal atskirų žemės ūkio augalų auginimo efektyvumą.
Atsižvelgiant į Lietuvos sąlygas, jos žemė buvo vertinama skirtingai, negu numatyta sąjunginėje metodikoje. Dėl to žemė buvo vertinama dviem variantais:1.Pagal sąjunginę metodiką.2.Pagal sąjunginę metodiką, pritaikytą Lietuvos sąlygoms.Vertinant Respublikos žemę pagal antrąjį variantą, buvo atlikti papildomi skaičiavimai vertinant dirvožemius, buvo atsižvelgta į jų sukultūrinimo laipsnį, atsisakyta kadastrinio rajonavimo. Kadangi produkciją vertinant kadastrinėmis kainomis gaunami nepakankamai tikslūs duomenys, visa augalininkystės produkcija buvo apskaičiuota ir sutartiniais vienetais. Kitaip nei sąjunginėje metodikoje, Respublikos ūkiams nustatytas žemės ekonominis balas, našumo balą padauginus iš augalininkystės produkcijos gamybos ir realizavimo taip pavadintų technologinių sąlygų pataisos koeficiento. Taigi pagal minėtą antrąjį variantą 1980 ir 1985 metais žemės našumo balais buvo įvertinta visų ūkių, rajonų ir Respublikos ariamoji žemė, daugiamečiai sodiniai, pievos, ganyklos ir žemės ūkio naudmenos pagal jų melioracinės būklės kategorijas (drėkinama, nenusausinta ir nusausinta), o žemės ūkio naudmenos-dar ir ekonominiais balais.
Žemės vertinimo darbai atstačius Lietuvos nepriklausomybę
Lietuvos žemės vertinimas buvo atliekamas visai pagal naują Respublikos sąlygoms pritaikytą, iš esmės visai kitą negu akademiko, prof.habil.dr.V.Mališausko, dr.J.Vaitiekūno ir kitų autorių parengtą metodiką. 1990 metais Respublikoje buvo atsisakyta žemės vertinimo ekonominiais balais. Panaudojus 1985 metais atlikto žemės našumo vertinimo duomenis ir papildomai padarius pataisas dėl akmenuotumo ir sklypo dydžio buvo apskaičiuoti ūkių, rajonų ir Respublikos ariamosios žemės,daugiamečių sodinių, pievų, ganyklų ir visų žemės ūkio naudmenų žemės našumo balai. Tada Lietuvai buvo istorinio persilaužimo metai. Tais metais LR Aukščiausioji Taryba pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą. Tas pats buvo ir žemės vertinimo darbuose.
Žemės ūkio ministerijos įsakymu paskirtas darbų vadovas. Lietuvos žemės ūkio ekonomikos mokslinio tyrimų instituto direktorius prof.habil.dr.B.Poškus 1989 metais išvyko dirbti į Maskvą. Dėl to nebeliko kas metodiškai vadovauja tuos darbus atliekantiems darbuotojams:dr.J.Juodžiui, prof.habil.dr.R.Mickiui, dr.J.Pakutinskui, dr.V.Plungei, V.Skuodžiūnui, doc.dr.S.Šešelgienei. Nuo1992 metų Valstybinis žemėtvarkos institutas pradėjo atlikti tik žemės naudotojų žemės našumo vertinimą, tyrimo objektu vėl paimdamas dirvožemių atmainas ir detalias žemės našumo vertinimo skales, pagal kurias Lietuvoje buvo atliktas žemės našumo vertinimas1980, 1985ir 1990 metais. 1992metais buvo likviduotas Respublikinis agroskaičiavimo centras ir jo sudėtyje buvęs Žemėtvarkos uždavinių projektavimo ir diegimo skyrius, kuris užsiėmė žemės kadastro sudarymo darbais (kiekybinė žemės apskaita, kokybinė žemės apskaita ir žemės vertinimas). Šio skyriaus bazėje 1992m.buvo įsteigta Valstybinė žemės kadastro automatizavimo įmonė, kuri daugiausia užsiėmė kiekybinės žemės apskaitos darbais. Labai gaila, kad dėl mano vadovaujamame skyriuje dirbusio grupės vedėjo R.Kasperavičiaus, nuėjusio dirbti į Žemėtvarkos departamentą, intrigų buvo visai sustabdyti Žemės vertinimo darbai. Toje įmonėje aš išdirbau nuo 1992 iki 1995 metų direktoriaus pavaduotoju ir direktoriumi metedologijai. Įsitikinęs, kad dėl minėtų darbuotojų intrigų kokybiško darbo negalėsiu atlikti, aš 1995 metais perėjau dirbti į Agrarinės ekonomikos institutą vyresniuoju moksliniu bendradarbiu. Nuo 1997m. Valstybinio žemės kadastro automatizavimo įmonės bazėje buvo įsteigta Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonė, o nuo 2003 metų ji buvo pavadinta VĮ Registrų centru. Labai keista, kad reikėjo net penkių metų, kol žemėtvarkos tarnyba vėl suprato, kad turi užsiimti ir žemės vertinimo darbais.
Žemės masinis vertinimas
Lietuvoje vadovaujantis nekilnojamojo turto, iš jo žemės, vertinimo valstybės reikmėms teisės aktais yra atliekamas masinis žemės vertinimas. Tai daroma vadovaujantis LR žemės mokesčio įstatymu, Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklėmis, patvirtintomis LR Vyriausybės 2005m. rugsėjo 29d. nutarimu Nr.1049, Turto ir verslo vertinimo metodika, patvirtinta LR finansų ministro 2012m. balandžio 27d. įsakymu Nr.12-159, Masinio vertinimo tasyklėmis, patvirtintomis LR Vyriausybės 2012m.gruodžio 12d. nutarimu Nr.1523 ir kitais dokumentais.
JAV Vašingtone vykusioje metinėje pasaulio banko Žemės ir kovos su skurdu konferencijoje Lietuvos masinio vertinimo sistema buvo paminėta tarp keturių geriausių pasaulyje.
Savo pranešime Pasaulio banko ekspertas Richardas Almy pabrėžė, kad Lietuvos VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto masinio vertinimo sprendimas yra vienas geriausių pasaulyje. Centralizuota ir integruota duomenų surinkimo sistema, automatizuoti vertinimo metodai, geografinių informacinių sistemų panaudojimas vertinimo procese užtikrina tikslius, rinkos kainas atitinkančius vertinimo rezultatus, mažus proceso kaštus, daugiatikslį rezultatų panaudojimą. Lietuva buvo paminėta tarp masinio vertinimo lyderių-Nyderlandų, Ispanijos ir JAV.
Lietuva šalies nekilnojamąjį turtą masinio vertinimo būdu vertina valstybės užsakymu mokesčiams. Turto vertės perskaičiuojamos kasmet, o kas kelerius metus šios vertės būna fiksuojamos ir kelerius metus (ne daugiau kaip penkerius) naudojamos nekilnojamojo turto mokesčiams (juridiniams ir fiziniams asmenims apskaičiuoti).
Pastarąjį kartą žemės sklypams mokestinė vertė buvo nustatyta nuo 2013 metų pradžios, statiniams nuo 2015 metų pradžios. Šios vertės paprastai galioja 5 metus. Žemės ir statinių vidutinės rinkos vertės masinio vertinimo būdu nustatomas kiekvienais metais. 2017 metais VĮ Registrų centras atlieka žemės sklypų masinį vertinimą naujam mokestiniam 5 metų laikotarpiui nuo 2018 metų sausio pradžios.
Tačiau Jurbarko rajono laikraštyje „Šviesa“ 2019m. spalio 9d.Nr.77 (8398) perskaičiau J.Stanaitienės straipsnį „Registrų centro specialistams-aštrūs žemės savininkų klausimai“. Iš jo supratau, kad Lietuvoje yra netvarka su žemės vertinimu mokesčiams.
2019m. spalio 4d. Jurbarko rajono savivaldybėje VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė L.Kanišauskienė ir to centro vyriausiasis specialistas turto vertinimui A.Tumelionis pristatė metodiką, kaip atliekamas masinis turto vertinimas. Pasak specialisto, toks vertinimo būdas naudojamas plačiausiai. VĮ Registrų centras iš viso šalyje turi įvertinti per 2 mln. žemės sklypų ir per 4 mln. statinių. Masiniam vertinimui reikalingas pakankamas rinkos aktyvumas. Tada rinkos vertė apskaičiuojama atsižvelgiant į penkerių metų sandorius. Kai sandorių neužtenka, vertinama modeliavimo arba ekspertiniu būdu. Masinis žemės vertinimas atliekamas naudojantis Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenimis, taikoma bendra metodologija, statistinės analizės ir vertinimo technologijos, sudaromi žemės verčių zonų žemėlapiai ir vidutinės rinkos vertės nustatymo modeliai, pagal kuriuos įvertinami žemės sklypai ir parengiamos ataskaitos savivaldybėms. Tačiau masiniu būdu vertinant žemės sklypus lieka ir neįvertintų aplinkybių:sklype randamos naudingos iškasenos, servitutai ir kiti apribojimai, sklypo naudojimo perspektyvos, ten esantys statiniai, privažiavimo apsunkinimai, įrengtos ar ne komunikaijos ir panašiai. Pasak A.Tumelionio į visas aplinkybes gali atsižvelgti tik individualų vertinimą atliekantys vertintojai. Tačiau, L.Kanišauskienė pabrėžė, kad nustatant vidutinę rinkos vertę atsižvelgiama į daug daugiau faktorių nei kartais tai padaro individualūs vertintojai.
Svarstymo metu jo dalyviai vertintojams turėjo daug kalusimų. Kodėl bankai, teikdami paskolas, reikalauja individualaus vertinimo ir nepripažįsta masinio vertinimo? Kiek mažiausios ir didžiausios vertės sandorių atmetama nustatant vidutinę rinkos vertę? Kaip viskas apskaičiuojama, kai visai nėra sandorių? Kodėl neesant sandorių naudojamas modeliavimo metodas.?Daug klausimų turėjo gyventojai, kasmet priversti eiti į savivaldybę prašyti žemės mokesčių lengvatų, nes sklypams nustatytos milžiniškos žemės vertės, o tai reiškia ir didžiulius kasmetinius mokesčius. Nepavyksta gyventojams išsiaiškinti, kaip nustatyta žemės vertė. Kasmet kreipiasi į VĮ Registrų centrą, bet gauna tik šūsnį formulių, o kaina kyla. Tačiau VĮ Registrų centro minėto skyriaus vadovė L.Kanišauskienė paaškino, kad teisės aktai nenumato, kad mes atidarytume savo kompiuterius ir parodytume, kaip viskas apskaičiuota. Be to, kas leidžiama vieniems, turi būti leidžiama visiems, o to daryti neįmanoma, ne viskas gali būti viešinama. Ji dar paaškino, kad jei tos masinio vertinimo vertės keistųsi, mokesčiams tai atsilieptų tik 2023 metais, kai baigsis šių penkerių metų mokestinis laikotarpis.
Aš negaliu detaliai aprašyti visos masinio žemės vertinimo metodikos, pagal kurią įvertinimą atlieka VĮ Registrų centras. Tačiau pabrėžiu, kad vien Jurbarko savivaldybėje masinio vertinimo būdu yra įvertinta 41487 žemės sklypai, kurių vertė 342,71 mln. eurų ir 47999 statiniai, vertė 287,13 mln. eurų. Kiek kainavo šį darbą atlikti visoje respublikoje? Dėl to reikia gerai pagalvoti, ar tikslinga ir ekonomiškai efektyvu žemės mokesčiams atlikti tokį sudėtingą masinį žemės vertinimą ir turėti VĮ Registrų centre tiek darbuotojų, kurie atliktų šį darbą.
Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto prof.dr. (HP) L.Čekanavičiaus nuomone ekonominiai matematiniai metodai duomenims apskaičiuoti naudojami tada, kai nėra pakankamai kitų faktinių duomenų. Tačiau žemės vertinimui atlikti Lietuvoje turime pakankamai duomenų. Kam tada, Lietuvoje atlikti tokį masinį žemės vertinimą? Jis gali būti atliekamas valstybėse, kurios neturi dirvožemio tyrimo medžiagos M1:10000 ir reikiamų kitų duomenų.
Žemės masinio vertinimo metodika jau eilę metų yra taikoma Lietuvoje žemės vertei nustatyti. Tačiau iki dabar nėra parengtos ir išleistos vieningos metodikos ir metodinių nurodymų tiems darbams atlikti. Yra tik anksčiau minėti LR Vyriausybės nutarimai ir ministerijų įsakymai. Darbai iš tiesų nėra slapti, kaip teigia VĮ Registrų centro darbuotojai. Kodėl taip teigia L.Kanišauskienė, yra nesuprantama. Būtina spręsti klausimą dėl tų darbų atsisakymo. Kam Lietuvoje yra reikalingos dvi žemės vertinimo metodikos:masinio vertinimo ir individualaus vertinimo? Lietuvai visai pakaktų vienos parengtos ir praktiškai išbandytos žemės ekonominio vertinimo metodikos, išdėstytos mano knygoje “ J.Pakutinskas Lietuvos žemės ekonominis vertinimas.-Vilnius:Eugrimas, 2014-196p.“Ateityje mano parengtą metodiką galima būtų plėsti ir detalizuoti. Tačiau tai jau tolimesnės perspektyvos klausimai. Šiuo metu reikėtų atlikti atitinkamus detalius apskaičiavimus ir spręsti klausimą dėl ekonominio vertinimo atlikimo Lietuvoje pagal mano parengtą metodiką.
Žemės vertinimo klausimai Lietuvos mokslų akademijos Agrarinės ekonomikos ir sociologijos sekcijoje
2006 metais Lietuvos žemės ūkio universitetas išleido monografiją „Agrosocialinių mokslų ir studijų raida Lietuvoje, Kaunas-Akademija, 2004.-536p.“.Monografija išleista nedideliu tik 500 egz. tiražu. Joje apart Lietuvos žemės ūkio universiteto Ekonomikos fakulteto mokslininkų atliktų darbų, Agrarinės ekonomikos instituto direktorė dr.R.Melnikienė) aprašo mokslinių tyrimų pokyčius Lietuvos agrarinės ekonomikos institute, (5.4 monografijos skyrius), o šio instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, prof.habil.dr.A.Poviliūnas-agrosocialinių mokslų raidą Lietuvos SSR mokslų akademijoje 1945-1990 metais, Lietuvos žemės ūkio ekonomikos mokslinio tyrimo instituto veiklą, mokslinių tyrimų pokyčius Lietuvos agrarinės ekonomikos institute ir agrarinę ekonomiką bei kaimo sociologiją Lietuvos mokslų akademijos veikloje (4.4,4.5,5.4,5.5 monografijos skyriai). Prof. habil.dr.A.Poviliūnas 1972-2002metais dėstė Vilniaus universitete Ekonomikos fakultete, nuo 1988 metų profesorius. 1995-2012 metais buvo Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus Agrarinės ekonomikos ir sociologijos sekcijos pirmininkas.
Aš iki dabar nesuprantu, kodėl minėtoje monografijoje prof.habil.dr.A.Poviliūnas neteisingai aprašė mano, kaip Lietuvos žemės ūkio ekonomikos mokslinio tyrimo instituto sektoriaus vedėjo, to instituto Žemės ūkio skaičiavimo centro skyriaus vedėjo, Valstybinio agroskaičiavimo centro skyriaus vedėjo, Valstybinės žemės kadastro automatizavimo įmonės direktoriaus pavaduotojo, direktoriaus metodologijai, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto vyresniojo mokslinio bendradarbio darbą sudarant Lietuvos žemės kadastrą ir atliekant žemės vertinimą. Tai ne tik mano, kaip mokslininko, bet viso daugiau kaip 20 skyriaus ir įmonės darbuotojų, kuriems aš vadovavau, darbo neteisingas įvertinimas.
Prof.habil.dr.A.Poviliūnas buvo neigiamai nusiteikęs dėl mano 2000 metais parengto habilatacinio darbo „Lietuvos žemės ekonominis vertinimas“ ginimą Vilniaus universitete arba Lietuvos žemės ūkio akademijoje. Prieštaravo net duomenų apie mane paskelbimui Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje. Nustebo, kai tie duomenys apie mane buvo paskelbti enciklopedijoje Lietuva:enciklopedija (T.)3-Vilnius:Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2012,-P.950. Kalbantis mums telefonu jis man pasakė:“Kaip čia atsitiko, kad duomenys apie tave paliko mano kompiuteryje, o dabar jie paskelbti enciklopedijoje? Nežinau, už ką jis ant manęs užpyko? Jam netiko ir apie mane duomenų paskelbimas Visuotinėje Lietuvių enciklopedijoje.Gal pyksta dėl to, kad aš 1977 metais pakviestas iš Respublikinio žemėtvarkos projektavimo instituto vyriausiojo inžinieriaus melioratoriaus pareigų perėjau dirbti į Lietuvos žemės ūkio ekonomikos mokslinio tyrimo institutą (LŽŪEMTI) sektoriaus vedėju ir man buvo pavesta atlikti Valstybinio žemės kadastro, iš jo ir žemės vertinimo darbus panaudojant to instituto Žemės ūkio skaičiavimo centro elektronines skaičiavimo mašinas. Tuos darbus anksčiau atliko Lietuvos SSR mokslų akademijos Ekonomikos institutas, kuriame prof.habil.dr.A.Poviliūnas ir jo žmona dirbo akademiko, prof.habil.dr.V.Mališausko skyriuje. Bet tie darbai LŽŪEMTI buvo pradėti ne instituto direktoriaus akademiko prof.habil.dr.B.Poškaus iniciatyva, o Žemės ūkio ministrui M.Grigaliūnui ir jo pirmąjam pavaduotojui V.Ožiūnui nurodžius. Matomai jiems buvo patogiau, kad tuos darbus atliktų ministerijai, o ne Lietuvos SSR mokslų akademijai pavaldus institutas. Aš prisimenu dar nunešiau akademikui prof.habil.dr.V.Mališauskui suderinti atitinkamą Žemės ūkio ministerijos raštą dėl tų darbų perdavimo žemės ūkio ministerijai ir tos ministerijos Žemės ūkio ekonomikos mokslinio tyrimo institutui, kurį jis suderino ir pasirašė. Jei aš žinočiau, kuo aš nusikaltau prof.habil.dr.A.Poviliūnui, aš jo tikrai atsiprašyčiau. Tai padaryčiau vien dėl to, kad mano giliu įsitikinimu, Lietuvos Respublikai tikrai yra reikalingas ne tik žemės našumo, bet ir jos naudojimo ekonominio efektyvumo vertinimas. Bet aš to tikrai nežinau. Jei yra galvojama, kad Lietuvai reikalingas detalus žemės vertinimas, kokį rekomendavo atlikti sovietmečiu ekonomistas, akademikas , prof.habil.dr.V.Mališauskas ir dr.J.Vaitiekūnas, gal tai ir bus atlikti tolimoje perspektyvoje panaudojant detalią ūkių dirvožemio tyrimo medžiagą M1:10000 arba net M1:5000, arba net M1:2000. Bet ką tada daryti toms ES ir kitoms valstybėms, kurios tokiame mastelyje neturi dirvožemio tyrimo medžiagos arba ūkių dirvožemio tyrimo medžiagą turi M1:25000 arba M1:50000? Kaip teigė dirvožemininkas dr.J.Juodis, moksliniais tyrimais yra nustatyta, kad daugumos Respublikos ištirtų 720 dirvožemio atmainų agrogamybinės savybės ir derlingumai yra panašūs. Dėl to panašių agrogamybinių savybių dirvožemius galima sujungti į grupes. Šiam darbui Respublikinio Žemėtvarkos projektavimo instituto dirvožemininkai ariamojoje žemėje dirvožemius sujungė į 36 dirvožemių grupes, o pievose ir gamyklose-į 38 dirvožemių grupes. (Žemės kadastras/P.Aleknavičius, A.Gagelis, J.Jasinskas, J.Pakutinskas ir kt. Sudarytojai:J.Juodis, J.Pakutinskas.-Vilnius:Mokslas, 1989-728p.). Taigi 1980,1985 ir 1990 metais atliekant žemės našumo vertinimą, tyrimų objektu buvo pasirinktos 36 ariamosios žemės ir 38 pievų ir ganyklų dirvožemių grupės.
Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus Agrarinės ekonomikos ir sociologijos sekcijos dalyviai, susirinkę į savo posėdžius 2003-2005 metais pažymėjo, kad ekonomika, kaip savarankiška mokslo šaka dingo iš mokslo krypčių sąrašo. Lietuvoje nėra nė vieno valstybinio ekonomikos instituto. Tas gal pasakyta dėl to, kad nebėra Lietuvoje mokslų akademijos Ekonomikos instituto? Tačiau būtina ir pačių mokslininkų ekonomistų didesnė iniciatyva, ypač naudojant ES stuktūrinių fondų lėšas. Agrarinės ekonomikos ir kaimo sociologijos sekcija turi turėti terpę mokslo organizacinėje stuktūroje. Svarbu ją plėtoti ir gilinti (Agrosocialinių mokslų ir studijų raida Lietuvoje, Kaunas-Akademija, 2004.-536p.,285-286p.).Nebedirba buvusi Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentė, Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus pirmininkė akademikė prof.habil.dr.V.Vasiliauskienė, nedaug ką nuveikė žemės vertinimo darbuose pradėjęs dirbti Žemės ūkio akademijos prof.J.Čaplikas ir kiti mokslininkai. Prof.habil.dr.A.Poviliūnas buvo Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus Agrarinės ekonomikos ir sociologijos sekcijos pirmininkas nuo 1995 iki 2012 metų. Bet nedaug padarė ypač žemės vertinimo problematikoje. Dr.J.Pakutinskas, kaip nagrinėjęs Lietuvos žemės vertinimo problemas, visai nebuvo įjungtas į darbą Agrarinės ekonomikos ir sociologijos sekcijoje. Po 15 metų, kai 2014 metais už savo lėšas išleidau jau aukščiau minėtą knygą „J.Pakutinskas. Lietuvos žemės ekonominis vertinimas. – Vilnius:Eugnimas, 2014-196“, taip pat mažai kas susidomėjo mano atliktu darbu. Tiesa tos knygos išleidimą man asmeniškai prašant šiek tiek parėmė UAB „Agrokoncernas“ prezidentas R.Karbauskis, Kauno kolegijos Technologijų ir kraštotvarkos fakulteto dekanas G.Pilkis, kiti šeši Lietuvos ūkininkai. Ačiū Jiems! Perskaitęs tą mano knygą prof.habil.dr. A.Poviliūnas man telefonu paskambino ir pasakė, kad išleidau gerą knygą. Tačiau viskam jau buvo „šaukštai po pietų“. Išleistą knygą 2014 metais nusiunčiau į Žemės ūkio ministeriją, Nacionalinę žemės tarnybą, kitas siunteresuotas įstaigas. Tačiau iš jų jokių atsakymų nesulaukiau. Net nesulaukiau pagalbos platinant tą knygą. Habiltacinių darbų gynimas Lietuvoje jau buvo panaikintas, o žemės ekonominio vertinimo klausimais beveik niekas nebesidomėjo. Taip nepriklausomoje Lietuvoje moksliniai darbai žemės ūkyje sau „skinasi“ kelią į gyvenimą!
Reikėtų, kad Lietuvos žemės vertinimo klausimais iš naujo užsiimtų Agrarinės ekonomikos institutas (direktorė dr.R.Melnikienė) ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (kancleris prof.dr. A.Maziliauskas). Tais klausimais turėtų aiškią nuomonę pasakyti Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus pirmininkas akademikas Z.Dobkevičius, Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas akademikas D.Kaunas ir be jokios abejonės tos akademijos dabartinio žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus Agrarinės ekonomikos ir sociologijos sekcijos pirmininkė prof.dr.(HP)V.Vitunskienė, dirbanti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje.
Žemės našumo vertinimas
Lietuvos Respublikos Seimo kaimo reikalų komitetas 2004m. spalio 27d. sprendimu Nr.36’2 pritarė siūlymui atnaujinti žemės našumo vertinimą ir Vyriausybei pasiūlė parengti žemės našumo vertinimo atnaujinimo Lietuvoje darbų programą. Šio sprendimo pagrindu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras 2004m. gruodžio 13d. įsakymu Nr.30-661 sudarė darbo grupę (G.Staugaitis, J.Mažvila, P.Aleknavičius, L.Tripolskaja, Z.Vaišvila, A.Juozokas, A.Arlauskienė), kuriai buvo pavesta parengti žemės našumo vertinimo atnaujinimo koncepciją, žemės našumo vertinimo atnaujinimo darbų programą, o vėliau-žemės našumo vertinimo metodiką.
Noriu pasakyti, kad LR Seimo Kaimo reikalų komitetas, Žemės ūkio ministerija ir žinoma to darbo iniciatoriai padarė didelę klaidą, kuri Lietuvoje žemės vertinimą pavertė tik agronomine, bet ne ekonomine problema. Buvo pripažints tik masinis ir žemės našumo vertinimas, bet visai atsisakyta Lietuvos žemės ūkio ekonomikos mokslinio tyrimo institute, po to Agrarinės ekonomikos institute, dr.J.Pakutinsko ir kitų 1977-2001 metais vykdyto žemės ekonominio vertinimo darbų. Čia klaidą padarė prof.dr.(HP) P.Aleknavičius, kaip žemėtvarkos inžinierius ir mokslininkas ekonomistas, sutikęs vienas atstovauti žemės vertinimo darbuose visiems Lietuvos ekonomistams. Gyvenimas parodė, ką reiškia jo ir kitų žemėtvarkos tarnybos vadovų padarytos klaidos.
Jis, kaip prof.dr.(HP) ekonomistas, knygoje „Lietuvos žemės našumas. Monografija/sudarytojas J.Mažvila.-Akademija, Kėdainių rajonas, 2011-280p., parašytame k 5 skyriuje “Žemės ūkio naudmenas, jų būklė, žemės naudojimas” 86-104 p. pritaria žemės našumo vertinimui, o J.Pakutinsko išleistoje knygoje “Lietuvos žemės ekonominis vertinimas, 2014,-Vilnius,-196p., kaip tos knygos recenzentas jau pritaria Lietuvos žemės ekoniminiam vertinimui. Negerai kaip tokias aukštas pareigas užėmęs Žemėtvarkos tarnybos vadovas žemėtvarkos inžinierius ir mokslininkas ekonomistas taip blaškosi. Tai turėjo neigaimos įtakos visam Lietuvos žemės ūkiui.
Atliktas žemės našumo vertinimas išdėstytas knygoje:Lietuvoje žemės našumas. Monografija./Sudarytojas J.Mažvila.-Akademija, Kėdainių rajonas, 2011.-280p.” Autoriai:doc.dr.J.Mažvila, prof.habil.dr.G.Staugaitis, prof.habil.dr.Z.Vaišvila, prof.dr.P.Aleknavičius, A.Juozokas, R.Mockevičius, L.Lukošienė. Tačiau tai žemės našumo, bet ne jos naudojimo ekonominio efektyvumo vertinimas!
Aš detaliai nenagrinėsiu visų žemės našumo vertinimo darbų, išdėstytų doc.dr.J.Mažvilos sudarytoje knygoje ir joje pastebėtų netikslumų. Jų yra nemažai ir įvairių. Tai reikėtų atlikti rašant tos knygos detalią recenziją. Noriu tik pabrėžti, kad nueita ne visai tuo keliu. Galvota, kad Lietuvoje svarbu tik gaminti augalininkystės produkciją ir yra visai nesvarbu kokios yra padaromos tos produkcijos gamybos išlaidos, kokios reikalingos priemonės tai produkcijai pagaminti. Kažkodėl visai nenorėta atsakyti į klausimą, ar gaminant augalininkystės produkciją yra gaunamas PELNAS ar patyriamas NUOSTOLIS?
Žemės ekonominis vertinimas
Akademikas, prof.habil.dr.V.Mališauskas ir dr.J.Vaitiekūnas, kartu su dr.J.Juodžiu ir V.Skuodžiūnu bei kitais specialistais sunkiais sovietmečio 1963 metais ir vėliau, tyrė žemės našumą ir jo naudojimo ekonominį efektyvumą už pagrindą paėmę visas ištirtas ir sukartografuotas M1:10000 720 dirvožemio atmainas pagal jų genetinės kilmės tipus ir mechaninę sudėtį. Žinoma, tą jie galėjo daryti, nes Lietuva turėjo M1:10000 visų ūkių dirvožemių tyrimą.Tai daugiausia tiko moksliniams darbams. Gamybai reikia grubesnių ir apčiuopiamų duomenų. Tačiau tai nereiškia, kad dirvožemio tyrimo medžiagos reikia nenaudoti įvairiems kitiems tikslams, pavyzdžiui žemės melioravimo, apsodinimo mišku projektams parengti, agrocheminiams tyrimams ir t.t. Todėl dr.J.Juodis drauge su akademiku, prof.habil.dr.B.Poškumi, dr.J.Pakutinsku ir kitais, Lietuvos dirvožemius sugrupavo į 37grupes ariamajai žemei ir į 39 grupes pievoms ir ganykloms vertinti. Ir tai kažin ar praktiniams ūkiniams ekonominiams tikslams tų grupių dar nebuvo paimta per daug? Šį klausimą kėlė Vilniaus universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanas prof.habil.dr.S.Martyšius, kai su juo aptariau mano parengtą habilitacinį darbą. Dabar doc.dr.J.Mažvila ir kiti, nagrinėdami žemės našumo vertinimą, Lietuvos dirvožemius sugrupavo į dar stambesnes 21 pagrindinių dirvožemio našumo vertinimo grupes. (Žiūr.“Lietuvos žemės našumas. Monografija.-Akademija, Kėdainių raj.,2011.-280p.“, 78-85 psl.). 2019 metais išleistoje G.Staugaičio ir Z.Vaišvilas knygoje „Dirvožemio agrocheminiai tyrimai. Mokslinė-metodinė medžiaga. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorija, 2019.-112p.“ doc.dr.J.Mažvyla Lietuvos dirvožemius pagal žemės našumo balą taip pat suskirstė į 21 grupę, o po to dar grubiau tik į penkias grupes:I-labai geros ūkinės vertės dirvožemiai, kai žemės našumas daugiau kaip 47,0 našumo balai;II-geras ūkinės vertės dirvožemiai, našumas 42,1-47,0 balai; III-vidutinės ūkinės vertės:našumas 37,1-42, 0 balai;IV-prastokos ūkinės vertės dirvožemiai:našumas32,1-37,0 balai;V-prastos ūkinės vertės:našumas mažesnis nei 32,0 balai. Gal taip padarė ir mano su juo daugkartinių pokalbių įtakoje, kur mes diskutavome, kad ne žemės našumo, bet ekonominiam žemės vertinimui reikia Lietuvos dirvožemius grupuoti į daug stambesnes dirvožemių grupes ir atlikti tokį vertinimą. Tačiau tada doc.dr.J.Mažvila sakė, kad nėra tam specialistų -ekonomistų.Minėtos knygos buvo išleistos, o žemės ekonominio efektyvumo vertinimas taip ir liko nenagrinėtas. Mano išleistoje knygoje „Lietuvos žemės ekonominis vertinimas, Vilniaus:Eugrimas,2014.-196p.“88psl yra aiškiai pasakyta:“Patikslinami ekonominiai rodikliai, parodantys žemės naudojimo ekonominį efektyvumą. Tai gaunamas pelnas arba patiriamas nuostolis, auginant ariamojoje žemėje žemės ūkio augalus arba naudojant žemę pievoms ir natūralioms ganykloms. Tos knygos 2.8,2.9 ir 2.10 lentelėse (89-95 psl.) yra pateikti mano dar 1996 m. sausio 1d. apskaičiuoti duomenys apie Lietuvos apskričių ir rajonų ,gamtinių zonų ir pozonių ariamosios žemės, pievų ir ganyklų bei žemės ūkio naudmenų vertinimą naudojimo ekonominio efektyvumo vertinimą. 2014 metais mano išleistoje knygoje pateiktose išvadose yra aiškiai pasakyta, kad tyrimų objektas yra dirvožemio grupės, o žemės naudojimo ekonominiam vertinimui atlikti yra naudojami tokie rodikliai:žemės ūkio naudmenų ir dirvožemių plotai pagal jų melioracinę būklę, žemės ūkio augalų, pievų ir natūralių ganyklų derlingumas, bendrosios pajamos, išlaidos, pelnas ir nuostolis. Pagal žemės naudojimo ekonominio efektyvumo vertinimo duomenis (galima gauti pelną arba patirti nuostolį) Respublikos žemės ūkio naudmenas teisingiausia sugrupuoti į grupes:nenašias, mažo našumo, vidutinio našumo ir našias. Taigi visai nepakanka tiek teorine tiek praktine prasme tirti ir naudoti tik žemės našumą, bet reikia tirti ir praktiniams tikslams naudoti žemės naudojimo ekonominio efektyvumo vertinimo duomenimis. Aš labai gerai suprantu, kad apskaičiuoti tik žemės našumo vertinimo duomenis yra daug lengviau ir paprasčiau. Nereikia papildomų didelės apimties apskaičiavimų. Tačiau norint ūkininkauti ekonomiškai efektyviai anksčiau ar vėliau turėsime pradėti naudoti ir žemės naudojimo ekonominio efektyvumo vertinimo duomenis. Tam reikia pradėti naudoti mano pasiųlytą ir atliktą žemės naudojimo ekonominio efektyvumo vertinimą. Tik paiimti ne 36, bet 21 dirvožemio grupę, kaip padarė doc.dr.J.Mažvila . Gaila, kad 2000 metais parengtą mano darbąVilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto buvęs dekanas prof.habil.dr.S.Martyšius, buvęs to fakulteto profesorius,habil.dr.A.Poviliūnas, dirbęs ir Agrarinės ekonomikos institute vyriausiuoju moksliniu darbuotoju, Lietuvos žemės ūkio akademijos Ekonomikos fakulteto profesorius habil.dr.J.Čiulevičius ir kai kurie kiti mokslininkai nepakankamai gerai išnagrinėjo, neįsigilino į esmę. Ką darė tiek metų žemės ūkio ministerijos Žemėtvarkos valdybos Žemės kadastro skyriaus viršininkas, po to VĮ Registrų centro Ryšiams su užsieniu skyriaus vedėjas B.Mikūta ir to skyriaus darbuotojai,kad visai nesidomėjo žemės vertinimo klausimais? Kodėl panaikinus Žemės ūkio skaičiavimo centrą ir įsteigus Valstybinę žemės kadastro automatizavimo įmonę joje R.Kasperavičiaus, B.Mikūtos ir kitų iniciatyva buvo panaikinti žemės vertinimo darbai, nutrauktas tų darbų finansavimas? Ir dabar B.Mikūta darbuojasi VĮ Registrų centre to paties skyriaus vedėju, per tiek metų nesugebėjęs net parašyti spaudoje, kaip žemės vertinimo darbai, atliekami kitose ES valstybėse! Ar nereikia iš jo pareikalauti atitinkamos atsakomybės? Žemės ūkio ministerija mane paskyrė vadovauti Žemės ūkio skaičiavimo centro likvidavimo komisijai, buvo priekaištaujama , kad turiu aukštąjį ne ekonominį, bet inžinerinį išsilavinimą, kad aš mokslinį darbą dirbau su į Maksva išvykusiu dirbti akademiku prof.habil.dr.B.Poškum, kad nebuvau partijos nariu, kad negali habilitaciniam komitetui surinkti pakankamai mokslininkų ir t.t. Tačiau buvo visai pamiršta, kad man Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija yra suteikusi Laisvės kovų dalyvio teisinį statusą.
Beveik po 15 metų, kai aš 2014m. leidau ankščiau minėtą knygą: J.Pakutinskas .Lietuvos žemės ekonominis vertinimas,Vilnius:Eugrimas, 2014-196p. ją recenzavo ir jau teigiamai įvertino didelė grupė mokslininkų ir gamybininkų: prof.dr.(HP) P.Aleknavičius, akademikas prof.habil.dr.J.Bagdonavičius, prof.habil.dr.A.Česnulevičius, prof. habil.dr.V.Dvareckas, dr.J.Grybauskas. dr.J.Juodis, dr.A.Magyla, doc.dr.J.Mažvila, prof.habil.dr.R.Mickis, akademikas prof.habil.dr.B.Poškus, prof.habil.dr.A.Poviliūnas, dr.E.Rudys, prof.habil.dr. G.Staugaitis, doc.dr.S.Šešelgienė, dr.J.Vegys, VĮ Valstybės žemės fondas Dirvožemio skyriaus viršininkė L.Lukšienė.Rengiant darbą labai daug man padėjo Agrarinės ekonomikos instituto ilgametis skyriaus vedėjas dr.J.Vegys. Svarbiausia, kad 2013 metais šios knygos pratarmę parašė ir teigiamai ją įvertino buvęs ilgametis Lietuvos žemės ūkio ekonomikos mokslinio tyrimo instituto direktorius, akademikas, profesorius habil.dr.B.Poškus. 2014 metais Jis mirė. Aš Jam amžinai dėkingas už knygos pratarmės parašymą, jos pristatymą skaitytojams ir recenzavimą bei labai nuoširdų ilgametį, net nuo 1970 metų dalykinį bendradarbiavimą. Jei jis dar būtų gyvas ir dirbtų, aš manau ,kad Lietuvos žemės ekonominio vertinimo klausimai turėtų visai kitą prasmę, nes žemė yra pagrindinė augalininkystės produkcijos gamybos priemonė ir nuo jos ekonomiškai efektyvaus naudojimo labai priklauso žemės ūkio produkcijos gamyba.
Šio straipsnio skaitytojas gali pagalvoti, kad šį klausimą keliu dėl to, kad 2000 metais Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete ir Lietuvos žemės ūkioakademijos Ekonomikos fakultete man nebuvo leista ginti parengto habilitacinio darbo tema „Lietuvos žemės naudojimo ekonominis vertinimas“. Žinoma, skaudu yra ir dėl to.Bet maždaug nuo tada Lietuvoje habilitaciniai darbai iš viso yra neberengiami ir nebeginami. Aš turiu 1974m. Vilniaus universiteto man suteiktą socialinių (ekonomikos) mokslų daktaro laipsnį. Tačiau man yra labai gaila, kad Lietuva,turėdama tuo klausimu reikiamą agronominę, dirvožeminę, ekonominę ir kitokią medžiagą bei reikiamus specialistus neišsprendžia žemės naudojimo ekonominio efektyvumo vertinimo problemų.
Labai gaila, kad Agrarinės ekonomikos institutas, pradėjus jam vadovauti doc.dr.D.Stanikunui ( 1998-2003 metais) lengvai atsisakė žemės ekonominio efektyvumo vertinimo tyrimų. Nauja direktorė dr.R.Melnikienė jų taip ir nebepradėjo. Institute dirbęs prof.habil.dr.A.Poviliūnas sako, kad tokie tyrimai iš viso kažin ar reikalingi. Žemės ūkio ministerija taip pat nesuinteresuota tokiais tyrimais. Prie žemės ūkio ministerijos liko tik Nacionalinė žemės tarnyba ir Valstybės žemės fondas. O Žemės kadastro ir registro darbų vykdymas buvo perduotas Teisingumo ministerijai ir jos pavaldume įsteigtai Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonei, vėliau pavadintai VĮ Registrų centru. Po to VĮ Registrų centras buvo perduotas Susiekimo ministerijai, dar po to Ekonomikos ir inovacijų ministerijai. Pastaruoju metu taip išsiplėtė VĮ Registrų centro tematika, kad jame nekilnojamojo turto kadastro ir registro darbai iš svarbiausių pasidarė antraeiliai. Pagrindiniu darbu yra labai operatyvi sistema e.sveikata, daug bėdų atnešusi tai įmonei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, Vyriausybei ir Prezidentūrai. Žemės našumo vertinimo darbais vietoje žemės ūkio ministerijai priklaususio Valstybinio žemėtvarkos instituto Dirvožemio skyriaus pradėjo užsiimti Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorija gražią iniciatyvą tuose darbuose parodžius doc.dr.J.Mažvilai, kuris 1959-1963 metais dirbo Respublikiniame žemėtvarkos projektavimo institute.Tačiau iš tiesų Agrocheminių tyrimų laboratorijos paskirtis yra ne ta. Ji privalo užsiimti agrocheminiais tyrimais, bet ne žemės našumo vertinimo klausimais. Be jokios abejonės, atliekant žemės ekonominį vertinimą reikiamus agrocheminius tyrimus turi atlikti Agrocheminių tyrimų laboratorija.
Lietuvos žemėje išauginta augalininkystės produkcija yra suvartojama Respublikoje, taip pat parduodama ES ir kitoms užsienio valstybėms. Dėl to, norint pagaminti didesnį kiekį ir geresnės kokybės augalininkystės produkcijos, būtina siekti, kad ji būtų gaminama su mažiausiomis išlaidomis. Lietuvoje, apart žemės našumo, būtina tirti ir žemės naudojimo ekonominį efektyvumą. Tai valstybinės svarbos klausimas. Tuo turi kompleksiškai užsiimti Agrarinės ekonomikos institutas , Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, VĮ Valstybės žemės fondas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorija, VĮ Registrų centras, Žemės ūkio ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kitos reikiamos žinybos, Vyriausybė, Seimas ir Prezidentūra.
Atgal
