Vyr. redaktoriaus straipsniai
2014 01 31. Parduota žemė – parduotas gyvenimas
Algirdas Pilvelis
Lietuva dabar ruošiasi referendumui, turėsiančiam nulemti, ar Lietuvoje žemė bus parduodama užsieniečiams. Ir tai iš tiesų toks pat reikšmingas ir lemiamas istorinis momentais, kaip Sąjūdžio metai, kada buvo pasirašoma už Lietuvos nepriklausomybė. Lietuvos nepriklausomybė yra tautos valia. Ne atskirų politikų nuopelnas. Lygiai taip, ar žemė bus mūsų, ar Tėvynė bus išparduota, tai turės pasakyti tauta. Jokia tauta nesiekia savižudybės, todėl taip bijosi referendumo visi „globalizatoriai“, „europizatoriai“ bei dar kitokie, norintys pasipelnyti tautos kančių ir jos genocido sąskaita. Ar ruošiamas žemės išpardavimas užsieniečiams nėra lietuvių tautos genocidas? Ar ne per skambiai pasakyta?
Ar gali būti sąžiningas žaidimas į vienus vartus?
Mums politikieriai ir valdininkai sako, kaip „bus gerai, jei išparduosime žemę.“ Bet ar tą patį gali pasakyti Lietuvos žemdirbiai? Pirmiausia, jie bijosi konkurencijos su „ponais iš Vakarų“, nes subsidijų žemės ūkiui vakariečiai gauna 4-5 kartus daugiau negu Lietuvos ūkininkai. Tai kur čia lygiateisė konkurencija? Ar tai jau nėra žaidimas į vienus vartus? Tik mūsų biurokratai to net nenori girdėti, ir gieda vis tą pačią giesmelę. O Lietuvos ūkininkai kalba dar konkrečiau. Mūsų žemės ūkio didžioji problema yra senstanti žemės ūkio technika, gi vakariečiai atsigabena naujutėlę. Kai prasideda lietūs, lietuviai žemdirbiai derliaus nuėmimą dažniausiai turi nutraukti, gi vakariečiai dirba ir per lietų. Kadangi jie turi grūdų džiovyklas, o retas lietuvis ūkininkas gali pasigirti tokia prabanga. Ir štai jau jums „konkurencija“, arba „lygus žaidimas“, kurį palygintume su futbolu, jei viena komanda žaidžia pilnos sudėties, o iš kitos – pašalinti du ar net trys žaidėjai.
Iš kur tie papildomi pranašumai Vakarų šalių ūkininkams? Reikalas ne vien išmokose, o didžiulėse lengvatose steigiant naujus ūkius. Čia ir valstybės parama perkant žemės ūkio techniką, įvairios mokesčių lengvatos, neretose šalyse už bankų paskolas nereikia mokėti ir palūkanų, nes jas padengia valstybė. Taigi kiek mūsų „žaidėjų“ išeitų į „aikštę“, jei reikėtų žaisti prieš pilnos sudėties varžovų komandą? Jei vertintume kiekvieną jų pranašumą kaip „mūsų komandos žaidėją minus“, tai gal vienas vartininkas aikštėje ir beliktų prie visą varžovų vienuolikę. Futbole varžybos tokiomis sąlygomis apskritai negali vykti, o pas mus tai vadinama „lygiateise konkurencija“.
Būtų galima iki ašarų kvatotis iš tokių argumentų, jei tikros ašaros neriedėtų nuo tokios neteisybės.
Dar vienas dalykas, kuriuo bandoma sugundyti mūsų žemdirbius: esą jie pusdykiai parduos žemę, ir tai bus nepaprastai gerai ir pelninga. Žinom, tuos nenaudėlius biurokratus! Jiems tik parduok viską iš eilės, ir viskas gerai... Ir motinas, ir seseris į vergovę parduotų, ir žmonas „išnuomotų“ nors porai mėnesių per metus, jei kas nors pinigų duotų... Tokie jau jie yra tie biurokratai ir politikieriai! Tikri mankurtai ir zombiai. Ir be sąžinės, ir be proto, ir be garbės supratimo.
Bet didžiausias melas yra tas, neva už žemę „vokiečiai labai brangiai moka“, tai yra nuo 10 tūkst. iki 14 tūkst. litų vertinamas hektaras. Tai labai mažai, jei vertintume žeme pagal pasaulines kainas. Pavyzdžiui, Belgijoje hektaras dirbamos žemės kainuoja iki 30 tūkst. eurų. Tai štai kiek siūloma... Ir mūsų žmonės net neįsivaizduoja, kad pardavęs neblogą ūkį „vokiečiui“, Vilniuje už tuos pinigus gero buto nusipirksi. Taigi baisiu melu grįstas kelias į žemės pardavimą....
Mūsų politikai teigia, kad jau apie 20 proc. Lietuvos dirbamos žemės priklauso užsieniečiams, ir veikia 44 užsienio bendrovės. 22 iš jų priklauso vokiečiams, 9 – danams, 8 – austrams, 3 – norvegams, po vieną – olandų ir amerikiečių. Beje, palyginus su 615 lietuviškų bendrovių, tai jos valdo didžiulius žemės ūkio plotus. Išeitų, kad mūsų pasirodytų visiškai nekonkurencingos?
Nekartosime palyginimų su futbolo kandų žaidėjais, tik pridursime, kad beveik visa jų produkcija išvežama iš Lietuvos. Neramu? Yra dėl ko susirūpinti?
Tik pridursime, kad Kinija ir Indija jau priėmusi valstybines programas, pagal kurias užsienyje turės būti superkami dirbamos žemės sklypai, o visas derlius bus išvežamas į tas šalis. Štai kaip!
Neparduoti žemės užsieniečiams – tai baisi cenzūra?
Pirmiausia, nesame kažkokia baisi žmogėdrų „fašistų-nacionalistų“, vienintelė tokia „kraupi“ pasaulyje, nenorinti parduoti žemės užsieniečiams. Žemės pardavimui priešinamasi Ukrainoje, Gruzijoje parlamentas priėmė įstatymą neparduoti žemės, Bulgarijoje parlamentas taip pat balsavo atidėti, kol nėra „aiškių sandorių mechanizmų“. Taigi nesame „vieninteliai blogiečiai“, kurie „gąsdins nuostabųjį Briuselį“, kaip įžūliai meluoja biurokratai ir globalizmo sistemai parsidavę mūsų politikieriai. Pavyzdžiui, Rusija, dar esant prezidentu Dmitrijui Medvedevui, smarkiai apribojo žemės pardavimą užsieniečiams. Uždrausta ją parduoti pasienio rajonuose ir nedidelėse respublikose. Taigi! Toks buvusio Rusijos prezidento potvarkis turėtų priversti suklusti ir mus. Juk žemės pardavimas pasienyje... Visi supranta, ką tai reiškia. O „nedidelė respublika“, kokią dauguma yra Rusijos Federacijoje, išskyrus pačią Rusiją... Ar mūsų Lietuvėlė labai ženkliai didesnė, tarkime, už Tatarstaną? Ir jei tokia didžiulė Rusija bijosi ir valdžia kuria „žemės pardavimo mechanizmus“, tai kodėl mes tokie drąsūs? Gal girtesni už rusus, ir mums ne tik jūra iki kelių, bet ir kosmosas iki pečių?
Pridurkime, kad Lietuvoje bus išparduodama ne tik žemė, bet ir miškai bei vandenys. Taigi apskritai viskas, ko iki šiol dar neparduota. Ir kiek žemdirbių turės patraukti į miestus, neturėdami mieste reikalingų profesijų ir tik didins nedarbą, ir vis daugiau žmonių emigruos? Tai nepanašu į genocidą? Tai ne tik panašu, tai ir yra lietuvių tautos genocidas.
Mūsų pareiga Europai – mirti badu?
Pasaulyje jau dabar badauja 850 mln. žmonių. Derlingų žemių plotai pasaulyje kasmet mažėja po 20 mln. ha, ir derlingų žemių plotai kasmet sumažėja 1,3 proc. Nors iš tiesų iš Žemėje gyvenančiu 6,5 mlrd. žmonių, net 3 mlrd. jų neprivalgo ar serga įvairiomis ligomis nuo blogo maisto. Kai kurie mokslininkai po keturiasdešimties metų prognozuoja didžiulį badą. Taip pat prognozuojama, kad po penkiasdešimties metų Žemėje gyvens 12 mlrd. žmonių. Neabejotina, kad žmonių vis daugėja, o dirbamos žemės plotai traukiasi ir trauksis. Stichinės nelaimės, potvyniai ir sausros, naikina derlių, taigi kuo toliau, tuo mažiau optimizmo toms šalims, kuriose sąlygos žemės ūkiui yra prastos. Ir dėl klimato atšilimo jos prastės.
Ir kas gi savo noru atsisako duonos kąsnio? Kodėl „gerieji vakariečiai“ čia važiuoja žemės tik pirkti, o nesiūlo jos parduoti? Gal vien apie tai vertėtų pagalvoti, bet tada jau niekas neklausytų Lietuvos išpardavimo agitatorių.
Tik be ekonominių motyvų čia dar lieka ir doroviniai bei dvasiniai.
Žemė mums turėtų būti šventa!
Kiekviena tauta turi savo žemę, kurioje gyvena, kuria, ten palaidoti jos protėviai. Visos kultūros ir civilizacijos susikūrė tam tikruose regionuose, ne kažkur „oro erdvėje“, ir pati būtiniausia kiekvienos tautos vystymosi išlyga yra jos žemė.
Lietuvos Konstitucijos pirmieji trys straipsniai labai aiškiai apibrėžia Lietuvos valstybės ir Tautos santykį. „1 straipsnis. Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika.“ Taigi kaip nepriklausomai demokratinei respublikai gali diktuoti sąlygas grupė spekuliantų, remiamų abejotinų politikierių grupuotės? Juk tai elementariausi klano interesai! Ir kaip gali Briuselio biurokratai perimti visas Lietuvos Konstitucijos galias. Politikieriai mus gąsdina Europos Sąjungos sutartimi, betgi daugelio punktų, ypač esminių, žmonės, dalyvaujantys stojimo į ES referendume paprasčiausiai nežinojo. Jie buvo nuslėpti. Taigi įvyko apgavystė, o Lietuvos valdžia rezgė sąmokslą prie savo tautą.
„2 straipsnis. Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai.“ Taigi čia nedviprasmiškai pasakyta, kas yra tikrasis valstybės šeimininkas, ir bet kokie politikai tegali būti vien Tautos valios vykdytojai. Jeigu jie nevykdo Tautos valios, vadinasi, šiurkščiai pamina jos teises, pažeidžia Konstituciją. Kiek jau metų Lietuvos valdžia pažeidinėja Konstituciją, tarnaudama ne savo Tautos interesams?
„3 straipsnis. Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių.Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.“ Taigi Tautos suverenitetas yra varžomas ir ribojamas, parsidavusių politikierių grupuotė savinasi Tautai priklausančias suverenias galias. Todėl mūsų Tauta ir kiekvienas Lietuvos pilietis turi teisę priešintis sąmokslininkams ir išdavikams. Kėsinamasi į ištisų lietuvių kartų gyvenimą, stengiamasi išvaryti lietuvius iš savo žemės. Prieš lietuvių Tautą rengiamas sąmokslas.
Ar galima pardavinėti žemę kaip prekę? Juk prekė yra tai, ką žmogus pagamina savo rankomis ir savo protu. Tada jis su savo gaminiu gali elgtis kaip nori. Bet ar žmogus sukūrė žemę? Kiek prie jos atsiradimo prisidėjo jo rankos ir protas? Nė kiek! Žemę sutvėrė Dievas. Tai ar žmogus turi teisę manipuliuoti kaip tik panori tuo, ką jam ir kitiems dovanojo Dievas? Ir jeigu žemės nuosavybė, kas ją besinaudotų, tampa pirmapradžia nepajudinama, ir ji gali būti tik dvasine nuosavybe sietina su tais, su kuriais jungia bendras likimas, bendra istorija, bendra kultūra. Ir tai reiškia, kad žemė yra Tautos nuosavybė. Taigi kėsintis į žemę, kuri priklauso tautai, tai reiškia griauti pačius jos valstybės pagrindus. Pagaliau tai reiškia atimti iš tautos jos Gyvenimą, nutraukti jos Istoriją.
Jeigu žemę užkariauja priešai, tai galima kada nors sukilti ir atsiimti. O kaip atsiimsi parduotą žemę? Paprastai, kas ją parduoda, tas ir praranda. Juk žydai kažkada, dar XIX amžiaus pabaigoje pradėjo supirkinėti iš arabų žemę. Pirkdavo net nedirbamos žemės plotus. Ir taip po Antro pasaulinio karo jau jie turėjo kur atkurti savo valstybę. Gi lietuviai, atrodytų, pasiruošę parduoti Tėvynę pusdykiai, vos ne dešimt kartų mažesne verte negu ji tarptautinėje rinkoje. Aišku, ne patys lietuviai, mus norima priversti tai padaryti. Mus nori priversti tai padaryti tie lietuviai, kurie nėra Tautos dalis, o pasaulio valkatos, norintys išparduoti viską, kas tik įmanoma, paskui, kaip jie ir svajojo, „prekiauti pigia darbo jėga“, tai yra vergais. Turbūt ES teisė ras jiems kokią nors „išimtį“ ar išlygą, nors vergovė Europos Sąjungoje yra uždrausta?
Netekę žemės, prarasime ne bulves ir kviečius, mes iš tikrųjų prarasime viską. Juk mūsų kultūra, dorovė, intelektas, dvasingumas gali augti tik bendruomenėje, kurią jungia bendri tikslai. Tai gali būti tik bendro likimo žmonių bendruomenėje. Gi praradę žemę, o su ja ir Tėvynę, paprasčiausiai nustosime būti žmonėmis. Būsime tik kalbančiais gyvuliais. Ir dar nežinia kokia kalba. Juk netgi emigrantai, kuriuos bandoma rodyti kaip kažkokius „betaučius, bet galbūt laimingus“, tokie iš tikrųjų nėra. Išeivis, arba išlieka prisirišęs prie savo tautos ir išsaugo savo identitetą, arba integruojasi į tautą, kurios bendruomenėje apsigyvena, įsilieja į ją, tampa jos atstovu, priima jos kultūra, ir kas jis bebūtų anksčiau, tai jau nustoja bet kokios reikšmės. Iš tiesų jis įsitvirtina kitos tautos žemėje, įleidžia ten dvasines šaknis. Taigi žmonių, kurie tautos atžvilgiu būtų „niekas“ apskritai nėra.
Bet mus nori tokiais padaryti. Neturime pasiduoti šiam baisiam eksperimentui.
Atgal
