Vyr. redaktoriaus straipsniai
2013 10 18. Tėvynės žemė – mūsų ateitis!
Algirdas Pilvelis
Jei paklaustum bet kurio žmogaus, koks šioje žemėje didžiausias turtas, tai ką jis atsakytų? Daugelis žmonių ilgam susimąstytų... O prancūzų poetas Polis Eliuaras atsakė šį klausimą net nė akimirkos nepagalvojęs. „Didžiausias turtas šioje Žemėje yra žemė, tik ji nepakankamai vertinama.“ Lyg pranašas būtų taręs tokius žodžius.
Žemė... Ar dažnai apie tai susimąstome? Mes, Žemės gyventojai, kurių Tėvynė Lietuva. Kas gi mums žemė? Tik mindome ją kaip kelią? Ar geriausiu atveju esmingiau pažvelgiame, kai laidojame mirusiuosius. Dėl to žemė jokiu turtu negali tapti!
Tačiau visais laikais žemė buvo žmonijos maitintoja. Net 99,7 proc. maisto produktų gauname iš žemės: javai, daržovės, vaisiai, duona kasdieninė, išauginti gyvuliai. Vos 0,3 proc. maisto produktų mums tiekia vandenynas!
Žemė maitintoja ir senųjų laikų lietuviams pagonims, ir kitoms tautoms – yra buvusi šventa! Senovinės derliaus šventės iš tikrųjų buvo Žemės apeigos – būdavo jai dėkojama už derlių. Prieš pradedant arti žemę buvo meldžiamasi, prašoma Žemės deivės ir kitų dievybių, susijusių su gamta ir žemdirbyste, gerų metų. Ar moderniųjų laikų žmogus, nepripažįstantis „prietarų“, neprarado bet kokio sakralumo jausmo ir netapo ciniku? Ar ne iš čia kyla visokios ekologinės katastrofos (dėl pramoninės žmogaus veiklos), kurios yra ne kas kita kaip nepagarba šventai žemei?
Iš tikrųjų žemė yra ne vien mus maitinanti motina, bet ir teritorija, kuri yra mus priglaudusi, joje mes gimėme, užaugome ir kuriame ateitį brangiausiam turtui – savo vaikams ir būsimoms kartoms. Tačiau primityvieji Lietuvos liberalai nepripažįsta net Tėvynės sąvokos ir prieina iki ciniškų idėjų.
Šiandieninė Lietuva rekordinė Europos šalis pagal emigraciją. Lietuvoje šiandien daugelis piliečių negali sudurti galo su galu, patenka į skurdą, priversti ieškoti kąsnio svetur. Jie esą blogi... Vis dažniau girdime iš valdžios veikėjų lūpų, kad jie bus keičiami „gerais“ kitataučiais... Ieškoma pigios darbo jėgos neturtingiausiose Azijos šalyse.
Tačiau pačią Lietuvą ruošiamasi išparduoti tiems, kurie už žemę kitais metais nuo gegužės 1-osios mokės brangiau, nei įstengia Lietuvos ūkininkai. Ir tam atsiras pateisinimų. Esą iš sandorių apmokestinimo Lietuva įstengtų grąžinti dalį savo skolų užsienio komerciniams bankams. Tokią sėklą pasėjo A.Kubiliaus buvusi vyriausybė kartu su liberalais. Ir kurgi Lietuvos ateitis, jei Lietuvos žmonės neturės savo teritorijos, nuosavos žemės?! Tai - išnykimas, jei neliks to vienintelio žmogui Dievo duoto turto.
Ir tie, kurie taip daro, iš tikrųjų rezga sąmokslą prieš tautą, ją stumia pražūtin. Jie patys seniai yra praradę bet kokias moralines dvasines vertybes ir, matuodami viską tik pinigais, žudo lietuvių tautos ateitį. Lietuvos žemėse dabartinių lietuvių protėviai jau gyveno prieš tūkstančius metų. Ir kiek kartų lietuviams bebūdavo iškilusi grėsmė, jie nesitraukdavo iš gimtosios žemės, ją atkakliai gindavo, savo kraują šlakstydami. Lietuviai, laikykimės savo žemės!!!
Gyvybės šauksmas kyla iš žemės – medžiais, nuostabia augmenija. Dar yra laiko apmąstyti mūsų tautai iškilusias grėsmes, jos galimą išnykimą ir priemones tam užkirsti kelią. Jau šiandien reikia stiprybės, atkaklumo ir vienybės!
Atgal
