Vyr. redaktoriaus straipsniai
2012 12 04. Nedaug tetrūktų ir nutrūktų
Vyriausiasis redaktorius Algirdas Pilvelis
Siaubinga situacija aukštose sferose. Visi į savo pusę antklodę traukia – ir tinkamų personažų nerandama, ir nebus surasta be naujų rinkimų. Neaišku, kada būsiančių. Prezidentė nežino išeities iš padėties. Patarėjai nemato, kas joje vyksta, neįžvelgia ir negeba Prezidentei patarti. Valdžios keitimosi klaustukų vis daugiau, o pasidžiaugti nėra kuo. A.Butkevičius prašo V.Uspaskicho nekelti skandalų – kodėl Darbo partijos vedlys save laikąs lyg pranašu. Bet kaip įlįsti į V.Uspaskicho vidų – neaišku. Jo pareiškimas kelia sąmyšį energetikos srityje: Rusija per 4 valandas galinti išsiurbti iš savo žemės gelmių tiek naftos ir dujų, kiek per metus visai Lietuvai reikia. Bet Rusijai reikėtų pasistengti. Ar Rusija to nori, jeigu Lietuva nedraugiška šalis? Ji net Viktorą Uspaskichą, Vytautą Gapšį ir Vitaliją Vonžutaitę ketina teisti. Man regis, nieko neišeis – Seimas nepanaikins jų neliečiamybės. Dėl to rengti naujus rinkimus? Tačiau esama galimybės sukčiautojams. Prabėgs dar kiek laiko ir sueis senaties terminas. Visi savaip traukia toliau nuo formuojamos valdžios chaoso. V.Uspaskichas save vadina nestandartiniu Lietuvos gelbėtoju, o A.Butkevičiui tai pernelyg sunkiai suprantamas toks išsišokimas.
Artėja Kūčių vakaras. Ar prie stalo šeimyniškai sės visas Seimas su šampano taurėm? Tai kaip – kas bus? Kas valdys Lietuvą, jei vieni nori, o kiti trukdo? Valdyti Lietuvą nėra kam, jeigu vieni nori, o kiti trukdo. Susitarti galima, bet tik puikiai kalbant anglų kalba – to reikalauja Prezidentė. Ir ne be pagrindo. Lietuva netrukus imsis Europos Sąjungos pirmininkavimo. Dalia Grybauskaitė - Europoje žinoma politikė ekonomistė, autoritetinga finansininkė, būdama Europos Sąjungos komisarė, tinkamai atstovavo Lietuvai. Įsiklausykime į Prezidentę, netrukdykime jai pasiaukojamai dirbti valstybei.
O kad Seimo politinės partijos vengia apnuoginti savo kompetenciją prieš pat Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungoje, tai labai atsakingas Prezidentės reikalavimas. Yra užuominų ir nesusiklausymo. Labiausiai lauktina tinkama komanda iš geriausiųjų tiktų. Išmanymas, išmintis, numatymas. Viskas susiję. Prezidentės sprendimo Lietuva laukia. Žmonėms reikia žinoti, kas yra A.Butkevičius, A.Kubilius, V.Uspaskichas, E.Masiulis, N.Venckienė, V.Tomaševskis. Reikėtų daugiau aiškumo. Bet ir tada klausimas, kaip ši komanda, sudaryta iš visų partijų lyderių, atrodytų Lietuvai pirmininkaujant Europos Parlamentui? Lauktinas geras susigiedojimas. Prezidentė supranta ir reikalauja, kad visi šie politikai susitartų. Svarbiausia – Lietuva turi atrodyti gerai ir nenusileisti iki gatvės politikierių lygio. Tačiau ar ši net iš partijų pirmininkų sudaryta komanda įstengs kaip reikiant pasidalyti ministrų kėdes, nenublanks prieš kitas anksčiau pirmininkavusias šalis.
Demokratija, tiesa ir savita filosofija – neatsiejamos mūsų šaknys čia, po Gedimino pily plazdančia trispalve. Ir tiesa, ir šviesa mūs žingsnius telydi. Dar iš arčiau pamatę Europą, geriau suprasime, kas esame kitų tautų, valstybių kontekste. Dar neaišku, kaip sušvytės mūsų intelektas, kompetencija Europos Sąjungoje. Visi į aukštąją valdžią patekę politikai turi išmanyti ne tik Lietuvos reikalus, bet ne mažiau jiems reikalingas platesnis akiratis, į kurį patenka ir Europos Sąjungos valstybės su istorija, tradicijomis, prisiėmusios atsakomybę už mūsų ateitį, susijusią su mumis, tik ką ištrūkusiais iš geležinio sovietinio kumščio. Vertinkime pasitikėjimą ir baikime savo kaimietiškas rietenas, pakilkime į aukštesnę išmintį, nėra laiko delsti. Reikia kurti, o kūryba remiasi gera dvasia.
Kai Lietuva 2004 m. buvo priimta į Europos Sąjungos bendriją, galvojau, ar patemps Europa vežimą su priimtomis Rytų Europos šalimis, kurios gerokai atsilikusios nuo senųjų Europos valstybių demokratinės tvarkos, visuomenės gerovės. Neteko daug laukti – nejučiom prabėgo tik aštuoneri metai, – ir tas Europos vežimas slystelėjo, stringa ir maža kas gali nutikti. Įsiklausykime, politikai, į mūsų Prezidentės geranoriškumą bei patarimus. Prof. V.Landsbergis irgi to linki – Lietuva neturi tūpčioti, virti savo sultyse ir klampoti vienoj vietoj nejudėdama į pažangą.
Atgal
