Vyr. redaktoriaus straipsniai
2012 08 28. Pragmatizmas
Politikos apžvalgininkė Inga Volskytė
Lietuvos žmonių partijos sąraše pirmuoju įrašytas ilgametis Kauno "Žalgirio" krepšininkas, 2012 m. Europos krepšinio senjorų čempionas Anatolijus Čupkovas. Pragmatizmo konkretumas ir artimumas faktams jums gal būt pasirodys esąs patraukliausias jo bruožas. Didžiulis kitų patyrimų aspektas, kuris vaidina savo vaidmenį ir yra savaip pritaikomas įvairiapusės ir aktyvios sąveikos, patrauklios kiekvienam , prieinama ir suprantama patirtimi. Bet ar pakaks balsų, ar Lietuvos žmonių partija bus išrinkta spalio 14 dieną į Seimą ir taps parlamentine partija. Visi žinome, Romanovas išgelbėjo Kauno "Žalgirį" nuo bankroto. Jis veikė tobulai, drąsiai, o vidinis poreikis ne šiaip atsirado - pastangos - indėlis į Lietuvos sportą ir kultūrą yra svarbūs lietuvių tautai. Kai kas teigianeva siekdamas garbės tapo ir Lietuvos politiku - savo pažiūras įpiršo Kaunui, bet be jo pastangų ar atsirado turtingo lietuvių kilmės žmogaus, kuris galėjo išgelbėti Kauno "Žalgirį" nuo bankroto. Pavyzdžiui "Maximos" savininkas Nerijus Numavičius yra dešimt kart turtingesnis už V. Romanovą. Sunku pasitelkti loginę analizę ir sustatyti skirtumus į vieną eilę. Bet Vladimiras negaili sunkiai uždirbtų pinigų lietuvių tautos dvasiai stiprinti.
Man svarbu, kad Vladimiras galbūt ilgai rengėsi ir nusprendžia prieš kelis metus tapti vienu įtakingiausių Lietuvos žiniasklaidos magnatų. "Kauno diena" dirba pelningai. Yra tiesa – per drąsu būtų teigti, jo minties objektai egzistuoja ne tik jo vieno vizijose - bet sprendimus priima vienas ir dažnai labai netikėtus. Kauno "Žalgiris" – mūsų sporto jėga ir pasididžiavimas ir kartu žymė atminti Vytautą Didžįjį 1410 m. Griunvaldo laukuose.. Ką betaukštų konkurentai, Kauno "Žalgiris" pastaruosius du metus triuškino "Lietuvos rytą". Ne blogesnės prognozės ir šiais metais tik ką į Lietuvą atvyko naujasis „Žalgirio“ treneris kroatas Joanas Plaza pareiškia norys Kauno "Žalgirio" žaidėjų akyse išvysti pergalių alkį.
A.Čupkovas ir V.Romanovas ne tik abu pravoslavai sentikiai, bet ir seni komandos Europos senjorų čempionai 65-70 m. amžiaus grupėje. Tikėtina, kad už Lietuvos žmonių partiją balsuos pakankamai daug rinkėjų ir A. Čupkovas dirbs Lietuvos Seime – jį labai gerai pažystu jau 40 metų. Kai A. Čupkovas išsiaiškino kai kuriuos subtilius dalykus gyvenant su D. Teišerskyte, nedvejodamas išėjo iš savo namų ir apsigyveno pas stalo teniso trenerį Česlovą Dubinską...
A. Čupkovas Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos prezidentas labai sąžiningas, motyvuotas žmogus - visada padės, patars, paguos.
Lietuvoje veikia 16 neįgaliųjų sporto klubų neįgaliam žmogui sportuoti yra daug brangiau. Sportiniai vežimėliai kainuoja apie 7–10 tūkst. Įsivaizduokite, kokie nemaži pinigai, jeigu komandą sudaro apie 10 sportininkų. Galiu pasidžiaugti, kad kai kuriuose rajonuose žmonėmis su negalia tikrai rūpinamasi puikiai. Tarkime, Kauno rajone šiems sportininkams net pastatyta speciali sporto salė. Norėtųsi stiprinti neįgaliųjų sporto klubus, efektyvinti jų veiklą.
Lietuvos parolimpiečiai Londone - 19 asmenų mūsų šalies delegacija neabejoja – iš rugpjūčio 29–rugsėjo 9 d. vyksiančių parolimpinių žaidynių mūsiškiai turėtų parvežti keletą medalių. Lietuvai Londono arenose atstovaus aklųjų riedulio (golbolo) komanda, plaukikas Kęstutis Skučas ir keturi lengvaatlečiai – Ramunė Adomaitienė (šuolis į tolį), Irena Perminienė (rutulys), Mindaugas Bilius (rutulys, diskas) ir Rolandas Urbonas (rutulys). Iš prieš ketverius metus vykusio Pekino parolimpinių žaidynių mūsų sportininkai parvežė du apdovanojimus – Kinijoje aklųjų riedulio rinktinė ir rutulio stūmikė Aldona Grigaliūnienė iškovojo sidabro medalius. Ne ką mažesnius lūkesčius lietuviai sieja ir su Londonu – planuojami 2–3 medaliai. Iš viso per penkerias parolimpines žaidynes, kuriose dalyvauja sportininkai su fizine ir regėjimo negalia, lietuviai yra iškovoję 30 medalių (1992 m. Barselonoje – 7, 1996 m. Atlantoje – 11, 2000 m. Sidnėjuje – 3, 2004m. Atėnuose – 7, 2008 m Pekine – 2).
Parolimpinį komitetą sudaro dvi federacijos – aklųjų ir žmonių, turinčių negalią. Turime tikrai neblogo lygio rinktinę ir manau, kad iš Londono negrįšime tuščiomis. Manau, kad Vilniaus meras Artūras Zuokas to raudonojo kilimo, kuriuo sutiko Londono olimpinių žaidynių prizininkus, dar gali nesuvynioti ir toli nepadėti. Tikimės, kad ir mes iš Didžiosios Britanijos grįšime aukštai iškėlę vėliavą. Gaila, kad tik premijos mūsų parolimpiečiams yra kelis kartus mažesnės nei sveikiems sportininkams
Mūsų aklųjų riedulio rinktinė tikrai šiuo metu yra viena stipriausių planetoje, tad ji tikrai turėtų kovoti dėl pačių aukščiausių apdovanojimų. Rutulio stūmiko ir disko metiko M.Biliaus rezultatai taip pat gerėja labai sparčiai. Manome, kad Mindaugas irgi bus realus pretendentas į medalius tiek vienoje, tiek kitoje rungtyje. Su kažkurio prabos medaliu iš Londono gali sugrįžti ir rutulį stumianti I.Perminienė. Klaipėdietė R.Adomaitienė jau daugelį metų lyderiauja šuolio į tolį sektoriuje. Neseniai jai priklausiusį pasaulio rekordą pagerino Kinijos sportininkė, tačiau manome, kad Ramunei Didžiojoje Britanijoje gali pavykti atsirevanšuoti.
Šiemet Lietuvos sportininkų delegacija, lyginant su prieš ketverius metus Pekine vykusia parolimpiada sumažėjo - tuomet dalyvavo rekordinis Lietuvos sportininkų skaičius – 26.
Mūsų sportininkų problemos lygiai tokios pačios, kaip ir sveikų atletų. Neturime normalaus baseino, tad Londono startams plaukikas K.Skučas buvo priverstas rengtis Daugpilyje (Latvija) ir Lenkijoje. Lietuvoje nebuvo kur plaukti. Visi kiti sportininkai rengėsi Lietuvoje, jiems sudarytos neblogos sąlygos. Galiu pasakyti, kad šiemet pasirengti finansavimo iš valstybės gavome daugiau, tad ir planuoti treniruotes buvo daug lengviau. – vakar telefonu iš Londono LA teigė A. Čupkovas.
"Lietuvos Aido" korespondentas Vidmantas Jonas Vitkauskas apie lietuviškumą parašė, kad amžinąją ugnį mūsų protėviai garbino ir saugojo kilnojamuose altorėliuose. Šalia lietuvių protėvių po Rytų Iraną klajojo vėliau iš Afrikos į čia atklydę semitų gentys. Buvo lemta praeiti dar keliems tūkstančiams metų, kol iš semitų genčių susiformuos žydų tauta.
Kai kurie autoriai (ne ŽE-a.p.) tvirtina, kad tarp lietuvių ir semitų genčių buvo kraujomaiša. Tačiau, susilieti šios gentys nespėjo, nes kai jas užpuolė gausesnės, matyt persų gentys, semitų gentys patraukė Afrikos kryptimi, o dalis lietuvių protėvių persikėlė į neapgyventą, poledyninį Azijos pusiasalį-Europą.
Turėkime omenyje, kad aptariame tokią žilą senovę, jog pasaulyje nėra autoriaus, kurio nuomonė galėtų būti laikoma neginčytina. Tie kuriems rūpi pasaulio praeitis ir ateitis tegali remtis antraeiliais veiksniais: geografija, klimatu, reliktais vietovardžiuose ir kalbose, kuriuos paįvairina vienas kitas archeologinis radinys.
Pavyzdžiui, Azijos pusiasalis- Europa kalnų grandinėmis yra perskirtas į dvi dalis. Akivaizdu, kad lietuvių protėviai ėjo aplenkdami kalnus, t.y. sklido po Europą dviem bangomis. Viena iš bangų plito rytine Viduržemio jūros pakrante, o antroji upėmis ,ežerais ir Baltijos jūra pasiekusi Atlanto vandenyną traukė į Vakarų Europą Atlanto vandenyno pakrantėmis., ta proga pakildami upėmis prieš srovę ir apgyvendindami į vandenyną įtekančių upių aukštupius. Būtent tokį įvykių scenarijų patvirtina jūrų, kalnų, ežerų ir upių lietuviški pavadinimai, kurie iki šiol šen bei ten kyšo iš po vėlesnių Europos tautų kalbinio apnašo.
A. Čupkovas ir V. Romanovas teoriškai ir praktiškai, pakankamai aiškiai taiko savo pragmatizmą. Tam tikri apibrėžti ryšiai suvienija juos vienam tikslui – dirbti Lietuvai. Vienas kitą papildydami šiuolaikiniai pragmatistai ne tik Kauno "Žalgirį" atgaivino – o tai kiekvieno lietuvio savigarba ir pasididžiavimas. Kaip Lietuvos piliečiai įvertins Kauno "Žalgirio" savininko įkurtą Lietuvos žmonių partiją, ilgai laukti neteks. Rinkimų rezultatai į Seimą bus paskelbti spalio 15 dieną. Viena aišku, V, Romanovo ir A. Čupkovo dueto pragmatizmas jau laimėjo visais aspektais.
Atgal
