Vyr. redaktoriaus straipsniai
2012 07 27. Daro ne tą ką reikia
Vyriausiasis redaktorius Algirdas Pilvelis
Lietuvos Prezidentei drįsau pasiūlyti pasimokyti iš Gruzijos prezidento Michailo Saakašvilio. Su kauke susigyvenusi, vien dėl reitingų tempia save žemyn. Tauta perprato, kas slepiasi po šypsena. Trys metai. Atsirasti laiku ir vietoje neva reikšmingai kažkokią esmę pareiškia, ir vėl mėnesiui dviems pradingsta. Ne kartą Prezidentei žiniasklaida priminė - bandymai įtikti didžiai daliai rinkėjų, negalvojančių ir tematančių tik šypseną ir pagrasinimus vienam ar kitam pareigūnui praktiškai nieko nedarant, netgi pakritikuotiems veikėjams jokia jėga, o tik tuštumo mugės žiežirbos. Ir taip laukdama kito pasirodymo viešoje erdvėje per Lietuvos komercines televizijas, internete, neva ji konfliktuojanti su blogiu, nenumalšindavo kylančio nepasitikėjimo intelektualų tarpe. Manyčiau, jei Prezidentės reitingus skaičiuotų tik intelektualai, tai gal tik vienas kitas procentas tebūtų surinktas, o ne dešimtys. Tai ne pasaka, kas nuoga: Prezidentė ar pasitikėjimas ja. Reitingus gali užsakyti ir oligarchai, o jais prisidengti ir pernelyg matyti save neklystančią per tris metus „auksine“ pareigūne, tai pliūpsniai, atėję iš tarybmečio.
Vygantas Ušackas gimė 1964 m. Skuode. 1990 m. baigė Vilniaus Universiteto Teisės fakultetą. Nuo 1991 iki 1992 metų jis dirbo Užsienio reikalų ministerijos Vakarų Europos šalių skyriaus antruoju sekretoriumi. Nuo 1992 iki 1996 m. buvo Lietuvos misijos prie Europos Bendrijų ir NATO patarėjas.
Nuo 1996 m. V. Ušackas dirbo Užsienio reikalų ministerijos Politikos departamento direktoriumi. 1999 m. tapo užsienio reikalų viceministru. Diplomato karjerą V.Ušackas pradėjo 2000 m. Jis tapo vyriausiuoju derybų dėl stojimo į ES derybininku ir ambasadoriumi ypatingiems pavedimams. Nuo 2001 iki 2006 m. - nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius JAV ir Meksikai. Nuo 2006 m. iki 2008 m. V.Ušackas buvo nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Jungtinėje Karalystėje. 2008 m. gruodį V.Ušackas tapo užsienio reikalų ministru. 2010 m. sausio 21 d. iš šio posto atsistatydino, kai prezidentė D.Grybauskaitė pareiškė nepasitikėjimą juo. Tais pačiais metais V.Ušackas pradėjo vadovauti ES misijai Afganistane. V.Ušackas vedęs, turi du vaikus - 21 metų Raimundą ir 19-metę Paulą.
Prezidentė naujokė politikoje, lyginant ją su Vygantu Ušacku, kuris dabar atvykęs atostogauti į Lietuvą, viešoje erdvėje prisipažino ketinąs rungtis su kol kas populiaria Lietuvos valstybėje Prezidente Dalia Grybauskaite.
Kai V.Ušackas norėjo susitikti ir pabendrauti jai viešint Afganistane, ji nepareiškė noro susitikti, motyvuodama, jog tai nenumatyta jos darbotvarkėje. Kodėl taip įvyko, paaiškinti galėtų tik pati Prezidentė.
Suprantama, kodėl Prezidentė atsisakė priimti didesnę patirtį turintį politiką V.Ušacką. Byrantys žemyn Prezidentės reitingai pastaruosius kelis mėnesius vargu ar sustos kristi. Ar V.Ušackas - būsimas Lietuvos Prezidentas, - atsakys 2014 metų prezidento rinkimai. Įtakingi Lietuvos verslininkai ir politikai, vadovaujami Vilniaus mero A.Zuoko, suburs piliečius išrinkti jaunesnį, gabesnį, plačiai žinomą pasaulyje Lietuvos politiką V.Ušacką. Kaip aš, Algirdas Pilvelis, buvęs kandidatas 2002 m. į Lietuvos prezidentus, šiandien prisijungiu prie A.Zuoko ir esu apsisprendęs atiduoti savo balsą būsimuose 2014 m. LR Prezidento rinkimuose už V.Ušacką. Nors dar iki prezidento rinkimų likę net du metai, nevisiškai dar nusivylęs Prezidente Dalia Grybauskaite, juk per du metus ji gali padaryti Tėvynėje ne vieną gerą darbą.
Tačiau iki šiol Prezidentė daro ne tą, ką reikia. Stebina ir jaudina Prezidentė - nekovoja, nenukirto išsikerojusios korupcijos šaknų - iš valstybės biudžeto leidžia semti milijonus Seimo partijų išlaikymui ir nepagrįstai semia biudžeto pinigus savo partinei veiklai. Ir taip padeda toliau keroti neregėto masto korupcijai Lietuvoje.
Konservatorių daugumos rinkimų štabo vicepirmininkas Mantas Adomėnas traukiasi - nekandidatuos vienmandatėje Užupio apygardoje, nors prieš keletą mėnesių neketino to daryti. Vilniaus meras Artūras Zuokas taip pat nedalyvaus spalio 14 d. vyksiančiuose Seimo rinkimuose. Nėra prasmės šiems politikams kovoti dėl vietos Seime 2012 -2016 m. Valstybės laikraštis „Lietuvos Aidas“ domisi esama padėtimi. M.Adomėną šokiruoja TS-LKD partija. Rinkimų šūkis „Kartu pasiekėme daug. Nesustokime!“ Šis absurdiškas partijos šūkis rinkėjams tik šypseną kelia. Kita vertus, partijos štabo ir dešiniųjų vado nesutarimai- ką daryti su referendumu dėl naujos atominės elektrinės, kurį po balsavimo Seime „dovana“ partijai per rinkimų kampaniją džiaugsmo nekelia rinkėjams, priešingai, nepasitikėjimo daugiau. Partijos klipe A.Kubilius nenorėjo rodyti savo pavargusio veido, o kad tik jo balsas skambėtų už kadro. Vaizdo klipo projektą M.Adomėnas ir R.Alekna netgi vežė po Lietuvą keliaujančiam premjerui į stovyklavietę, tačiau galutinis sprendimas nepriimtas.
Premjero iniciatyva paskirtas žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius šv. Kazimiero ordinui įsiskolinęs: nemoka nario mokesčio ir prieš pat rinkimus gali būti pašalintas iš šio ordino narių. Antras partijos rinkimų sąrašuose kandidatas Vidas Matuzas atsivėrė tik tada, kuomet generalinė prokuratūra jam pareiškė įtarimus dėl didelės pinigų sumos. Kodėl Prezidentė pasirašė dekretą skirti Seimo partijoms milijonus iš biudžeto rinkimams? Klausimas nepaprastai svarbus, juolab, kad mažos, bet turinčios po vieną, kartais ir kelis politikus, išmestos iš rinkimų, o kai kurios net bus visiškai uždarytos. Prezidentė atsakydama Vilniaus merui A.Zuokui per žiniasklaidą teigė, kad daugiau konkurencijos, tai daugiau teisingumo rinkimuose. Bet tai tik žodžiai, o esmė kitokia. Realius konkurentus šalinti iš rinkimų - ar Seimo, ar prezidento.
Ar besirūpinantys tik savo kišenėmis turi teisę valdyti šalį, mano Tėvynę? Kiekvieno žmogaus gyvenimas po saule - trumpas. Išblėsta pačios šviesiausios asmenybės. Lietuviais esame gimę, bet gyventi valdžios nuskurdintoje Lietuvoje, kai per mėnesį temokama 800 litų, neįmanoma išgyventi vienam asmeniui, o ką bekalbėti, kai šeima trys asmenys. Iš aukštų tribūnų tauta tikinama, kad atlyginimai greitai bus padidinti. Tačiau iš kokių resursų? Tokių erdvių nematyti. Nei iš aukščiau, nei apačioje. Ar klaidos nesąmoningos? Kenčia tik paprasti žmonės. Skaudina skurdas. Rusų liaudis sako: „Ne tot prav, kto prav, a tot prav, u kovo bolše prav“ („Ne tas teisus, kuris teisus, o tas teisus, kuris turi daugiau teisių“).
Ar tokie veikėjai gali save laikyti valdžia? Jie jau užmiršo esą žmonės iš tokių pat paprastų žmonių ir savo veiksmus įvardija kaip visuotinio gėrio programą. Postringaujama iš tribūnų ir didžiuojamasi savo indėliu kovojant už sočią ateitį.
Ar ne per greit pamirštas nepriklausomybės pradžioje buvęs nuoširdumas, viešumas, pastangos žengti Lietuvos keliu? Kuo toliau, tuo labiau jis atrodo duobėtas. Veidmainiams duobės nebado akių. Pro angeliukų kaukes šviečia „rūpintojėlių“ akys, o tikrieji siekiai - tik savo ir savųjų naudai. Ką daryti - susiimti už galvos, stebėtis ir sakyti, kad dangus griūva. Jokiu būdu. Iki Lietuvos prezidento rinkimų gyventi reikia viltimi, pasikliaujant tik savimi, o aplinkiniams pasitikėjimą dalinti dozuotai, bet daugeliui tai netinka. Jie nori įsivaizduojamops tobulos tvarkos - kas nors turi pamokyti, patarti, bet Prezidentūra kartais kurčia, kad būtų galima pasitikėti šimtu procentu patarėjais. Lengviausia šaukti: "Tėvynė pavojuje". Būtent tie, kurie savo Tėvynę parduotų pirmieji ir net pirkėjo patogumui turi pasiruošę banko kortelių skaitytuvą (sąskaitos faktūros išrašomos tik pirkimo dieną). Prezidentės vaizduotė tam nėra pakankamai išlavinta, jei ji tris metus kapstosi 2009 m. liepos 12 d. inauguracijos pažaduose. Apie tai tikriausiai ketino priminti buvęs ilgalaikis Lietuvos ambasadorius Didžiojoje Britanijoje, JAV, o pastaruosius dvejus metus Europos Sąjungos deleguotas ambasadorius tebekariaujančiame Afganistane V.Ušackas. Todėl Dalia Grybauskaitė vengia akistatos Prezidentūroje. Gal tai išeis į gerą būsimam ir rimčiausiam varžovui rinkimuose į Lietuvos prezidentus.
Patarčiau Prezidentei telikusius du metus dirbti ir daryti tai, ko laukia visi.
Atgal
