Vyr. redaktoriaus straipsniai
2012 07 17. Procesija
Vyriausiasis redaktorius Algirdas Pilvelis
Referendumas dėl AE kartu su Seimo rinkimais patariamuoju statusu - tai neturintis privalomosios galios referendumas ir tėra vien politinis Seimo partijų žaidimas, kuriam bus išleista net 4 milijonai biudžetinių lėšų. Patariamasis referendumas yra valstybės lėšų švaistymas niekingiems partijų žaidimams, masalas rinkėjams vilioti, kad jie ateitų į rinkimus, nes partijų programos – demagogiški pažadai. Visi rinkėjai jau įsitikinę ir negarbinguose Seimo partijų rinkimuose neketina dalyvauti. Tokia pažiūra į rinkėją, kai vien visokiais masalais jis viliojamas, tėra Seimo partijų nepagarba rinkėjui. Tai vertinčiau kaip nesubrendėlių, o ne Seimo partijų elgesį.
Įsigalėjęs, sukurtas, paskleistas ir įtvirtintas Seimo partijų klimatas turi būti išsklaidytas iš visų valstybės bei savivaldybių institucijų, valdžios ir žmonių santykių ir apskritai iš gyvenimo, kaip audra nušluoja slogią tvankumą. Dabar, kur beužsuktum, visur susidursi su tarnautojų vangumu, tinginyste ir žodžio nesilaikymu, žmonių reikalų nepaisymu, net tyčiojimusi. Kur tai matyta, kad valdžia masalais piliečius viliotų ateiti į Seimo rinkimus?
Tai būtų mano klausimas ir LR Prezidentei. Dėl aukštųjų pareigūnų rotacijos.
Ar atėjęs į rinkimus žmogus galės pasakyti, kad dalyvauja Seimo rinkimuose arba tik referendume, - ir neimti atitinkamai vieno ar kito balsavimo biuletenio?
Tauta per kiekvienus Seimo partijų rinkimus gauna vis naujų iššūkių. Tačiau visada gerą porciją mulkinimo. Jau anksčiau išryškėjo, jog Lietuvoje susiformavo klanai, kurie per partijas, partijų narius yra įsibrovę į visas valstybės institucijas. Partijos jau ne pirmą kartą apgaudinėja – programos tik rinkimams, o po rinkimų jos atvirai neįgyvendinamos, nevykdomos ir visai nustumiamos šalin.
Kiekvienas vyresnio amžiaus žmogus prisimena Popiežiaus Jono Pauliaus II kreipimąsi į Jo Eminenciją Kauno arkivyskupą kardinolą Vincentą Sladkevičių 1991 m. sausio 13 d.: „Tuo metu, kai mane pasiekė žinios apie naujus sunkumus, norėčiau dar kartą pareikšti Jūsų Eminencijai savo solidarumą su brangiąja lietuvių tauta. Reiškiu karštą troškimą, kad praeities patirtis taptų išeities iš dabartinės įtemptos padėties kantraus ieškojimo laikotarpiu. Patikėdamas Gailestingajai Motinai šį karštą troškimą, kuris plaukia iš mano sukrėstos širdies gelmių, prašau kilniai lietuvių tautai ir jos dvasininkams Dievo palaiminimo.“
Remiuosi ne tik Popiežiaus mintimis, bet ir savo išgyvenimais, susijusiais su brangiąja lietuvių tauta. Ar pakeliui Lietuvos piliečiams su Seimo partijomis ir jų kandidatais? Ir atsiprašau Lietuvos žmonių, skaitytojų, kad vyliausi ir tikėjausi, pasiūlęs 2012 metų spalio 14 dienos rinkimams į Seimą suteikti lemiamų rinkimų vardą. Kitaip tariant, tikėjausi lūžio, kviečiau Seimo daugumą priimti įstatymą, kad kiekvienas Lietuvos pilietis ateitų į rinkimus ir spręstų Lietuvos likimą kitaip, nes kaip tik per maža dalis žmonių ateina prie balsadėžių balsuoti. Tad kokie čia rinkimai, jei ¾ turi teisę būti pasyvūs, iš viso boikotuoti rinkimus? Tačiau Seimo dauguma nei žodžiu, nei raštu neatsakė į tokį svarbų Algirdo Pilvelio kreipimąsi, vadinasi, rimčiausias ir širdingiausias pasiūlymas atmestas. Vietoj lemiamų rinkimų Seimo dauguma sukūrė beprecedentinį masalą, drumsčia žmonėms galvas, kad jie neapsispręstų nulemti savo likimo rinkimų metu. Apgailestauju, kad vietoj lemiamų Seimo rinkimų įpiršta - masalo rinkimai. Prikergiamas neva referendumas dėl būsimos AE. Esą jis atsieisiąs pigiau (Vyriausybė skirs papildomai tik 4 milijonus litų iš biudžeto). „Su brangiąja lietuvių tauta“ atsisveikina valdžia. Ko verti tokios apgavystės autoriai projektuotojai?
Padarytas blogis nusveria atliktus ir gerus darbus. Taip Arvydas Anušauskas parašė valstybės laikraščiui „Lietuvos Aidas“ 2003 m. sausio 7 d. , kai Antanui Sniečkui suėjo 100 metų. Koks šio žmogaus nuopelnas tikintiesiems, kai A.Sniečkus fanatiškai nekentė bažnyčios, dvasininkų ir tikinčiųjų.
Seimo rinkimai, įvardyti masalo rinkimais Lietuvoje, pasaulyje nesukels atgarsio, susidomėjimo. Lietuva maža, neįtakinga šalis, bet yra Lietuvos piliečiai, kurie tiki Lietuva, kurie myli ir brangina savo gražią gimtąją žemę, tėvų ir motinų kalbą, dainas – visa tai, kas yra Tėvynė ir ką praradęs, lieki našlaitis. Kurie trokštate, kad Lietuva būtų laisva ir garbinga valstybė, žinokite - ji tokia bus, nes ji plaka visų mūsų širdyse. „Aš kalbu Jums tuos žodžius iš anksto numatęs, kad gal nebegalėsiu kalbėti. Atėjo dar viena naktis, kuri nebebus ilga, kaip nebebūna ilgas tamsiausias metas prieš aušrą. Supuvę vergijos namai griūva, ir nei prižiūrėtojų siutas, nei parsidavėlių šliaužiojimas nebegali to sovietijos kalėjimo išgelbėti. Mums reikia išlikti savo sodybose, savo šeimose, savo žemėje, nebėgant į šalis nei nuo žemės, nei nuo sąžinės (...)“ Toks buvo tautos Testamentas, padiktuotas Sausio 13-osios naktį. Kiek nedaug praėjo, tik truputį daugiau nei dvidešimt vieneri metai. O kas kur pasuko, ką Seimo partijos išdarinėja, kaip elgiasi su tauta?
Lyginu tą Popiežiaus viltį su būsimaisiais Seimo partijų masalo rinkimais. Lietuvos valstybė naikinama gudruoliška, klastinga, bedvase Seimo partijų jėga. Sunku matyti šimtus tūkstančių žmonių, bekrapštančių tuščias savo kišenes, ir ne tik kišenes. Gedimino prospekte ne kartą mačiau jaunus žmones, išblyškusiais veidais, ieškančius maisto atliekų šiukšliadėžėse. Vakar priėjau prie purvinomis rankomis besiknaisiojančios šiukšliadėžėje moters ir pasiūliau jai to nedaryti, nes karšta vasara, išmestos maisto atsargos bus sugedusios. Ji atrėžė: „Aš alkana, iš Šalčininkų „atbalsavau“, pavėžėjo geras žmogus iki Vilniaus priemiesčio.“
Masalo rinkimai. Jokio referendumo kartu, juk viskas valdžios jau nuspręsta, jau ir reaktoriaus gabenimo kaina iš Japonijos į Lietuvą žinoma. Daugiau kaip 500 milijonų litų.
Procesija – piliečių skatikai žarstomi barstomi, švaistomi, sėjami jau daugiau kaip 22 metus nemąstant, lyg valstybės (t.y. visų žmonių) kišenė būtų aitvarų kasnakt papildoma.
Atgal
