Vyr. redaktoriaus straipsniai
2012 07 10. Tikiu būsimu Seimu
“Lietuvos Aido“ vyriausiasis redaktorius kalbina Seimo narį Naglį Puteikį.
Esate konservatorių švyturys, kaip prof. V. Landsbergis, A. Kubilius, R. Juknevičienė, R. Alekna, A. Stancikienė. O dabar lyg pasukote kitur link - kreipėtės į Registrų centrą ir rezervavote pavadinimą „Lietuvos sąrašas“, kurį savinasi žinomas politikas Darius Kuolys.
Niekur aš nepasukau. Visą gyvenimą bendrauju su visuomenininkais, viešojo intereso gynėjais ir padedu jiems kaip galiu. Jaučiu jiems skolą, ypač dar ir Kuoliui, nuo to laiko, kai jie ir pirmiausia Darius Kuolys ėmėsi ginti 2006 m. policijos nukankinto eseisto Gintaro Beresnevičiaus garbę ir jo našlę, o aš, būdamas Klaipėdoje, neprisidėjau, nors norėjau. Vis guodžiausi, kad per didelis atstumas iki Vilniaus ir kad vilniečiai patys savarankiškai suras teisybę G. Beresnevičiaus nužudymo byloje. Darius Kuolys vienas iš pirmųjų organizavo peticijų rašymą, kad policininkams sadistams būtų iškeltos baudžiamosios bylos. Deja, gyvenimas parodė, kad teisėsaugininkai savų teisingumui neatiduoda ir valdžia visas peticijas išmetė į šiukšlių dėžę. Tada visuomenininkai ir vėlgi Darius Kuolys dėl kitos bylos ėmėsi kitokių priemonių - piketais ginti kito tamsiomis aplinkybėmis nužudyto žmogaus - pareigūno Vytauto Pociūno garbę ir jo našlę. Ir vėl norėjau dalyvauti, ir vėl iš Klaipėdos pasirodė tarsi per toli, ir vėl galvojau, kad vilniečiai patys pasieks teisingumą. Deja, gyvenimas irgi parodė, kad nei peticijos, nei piketai valdžios nė kiek nejaudina ir valdžios smurto nestabdo.
Nedalyvavęs anksčiau minėtose Dariaus Kuolio organizuotose akcijose už teisingumą, jaučiuosi tiems kovotojams įsiskolinęs, todėl jiems visokeriopai padedu.
2011 m. po susidūrimo su dviem policininkais sadistais dėl prekybos vaistažolėmis prie turgelio Kaune neva be leidimo 73 metų vaikų darželio auklėtoja Agota Ramanauskienė atsidūrė komoje. Tąsyk aš jau išmėginau lietuviškąjį teisingumą bandydamas kaip Seimo narys padėti surasti nukentėjusiosios giminaičiams teisybę. Deja, valdžios smurtas ir uždarumas pasirodė esą stipresni. Visi anksčiau minėti policininkai sadistai tebedirba, juos kruopščiai globoja aukščiausi teisėsaugininkai, aukščiausi politikai apsimeta, kad nieko nežiną ir žinot nenorį. Todėl smurtas Garliavos šturmo metu yra logiškas tokios politikos tęsinys. Nematydamas kito būdo, kaip padaryti Lietuvos teisėsaugą ir politiką europietiškomis, pradėjau skirti daugiau dėmesio visuomenininkams, viešojo intereso gynėjams: ėmiausi registruoti daugelį pavadinimų, reikalingų visuomenininkams; tokių kaip „Už teisingumą“, „Tie-sos“, „Lietuvos sąrašas“, dalyvauju visuose jų mitinguose, padedu jiems organizuotis, perku kreidą žodžiui TIE-SOS rašyti, popierių jų leidžiamoms „Aikštės žinioms“ ir pan. Viešojo intereso gynėjai šiuos pavadinimus naudoja iniciatyvinėms grupėms, internetiniams portalams, akcijoms, leidiniams, organizacijoms, kurios gina bendrąją gerovę.
Į Tėvynės sąjungą įstojau 1996 m., įkvėptas kalinio Algirdo Petrusevičiaus pasakojimų ir jo pavyzdžio. Dabar tokius žmones jau keleri metai išstuminėja buvusio Vilniaus mero Viliaus Navicko, Šiaulių miesto administracijos direktoriaus Vlado Damulevičiaus tipo žmonės, tačiau bendrąją gerovę ginančių TS-LKD narių vis dar lieka dauguma.
Bangavimas pasaulyje būtinas. Kiekviena akimirka lemiama. Pulsas be jėgų sustoja kaip ir gyvenimas, užribis neišvengiamas. Tyros sąžinės balsas Jums prieš rinkimus, kaip ir visada, svarbiausias. Tačiau norėčiau Jūsų paklausti, ar Valdas Adamkus, vakar televizijos studijoje pareiškęs, kad griežtai smerkia kai kurių politikų atvirai demonstruojamą teismų sistemos menkinimą, turi tiesos. Tai jis pasakė apie grįžusį į politiką Darių Kuolį, su kuriuo jis dirbo pirmos kadencijos metu. Manau, kad ir Jus buvęs Prezidentas priskiria prie neva vienos gatvės politikuotojų, kurie pažeidžia valstybės priimtus įstatymus. Tai yra nepriimtina jokiai teisėtai demokratinei valstybei, - pareiškė V. Adamkus.
Vakarų Europoje nėra kabinetinių politikų, nes jie nebijo stabdyti valdžios smurto naudodamiesi rinkėjų jiems suteiktomis galiomis, nebijo išeiti į gatvę pašnekėti su žmonėmis, nesmerkia mitinguotojų, nes teisė į mitingą, į tiesą yra pamatinės žmogaus teisės. Vakarų Europoje niekas neišrinktų į valdžią tų politikų, kurie smerkia pamatines žmogaus teises. Lietuvoje viskas atvirkščiai – teisėsauga savivaliauja, o politikai jos bijo, politikai bijo ir žmonių, bijo išeiti į gatvę. Jiems darosi silpna vien nuo minties, kad reikėtų išeiti pasikalbėt su mitinguotojais. Mūsų politikai ne europietiški – jie lukošenkiški, nes reikalauja leidimų mitingams ir demonstracijoms, ko nėra nė vienoje Europos šalyje. Jie skatina ir dangsto policininkų smurtą prieš senukus, vaikus ir moteris. Todėl Lietuva nėra demokratinė valstybė. Per kelerius pastaruosius metus buvo pademonstruotas labai aiškus gravitavimas, baltarusiško tipo pseudodemokratija, kurios pagrindas yra psichologinis ir fizinis valdžios smurtas prieš piliečius, ypač prieš silpnesnius, kurie negali apsiginti.
Šeimos koncepcija
Palyginus ją su korupcija teismuose, teisėjais, kurie nuteisti už kyšininkavimą bei klastojimą ir kurie pereina dirbti advokatais, palyginus su kyšininkais, kurie niekada nesėda į kalėjimą ir išsisuka sumokėję 2000 Lt baudą (buvęs prokuroras Erikas Vaitekūnas, buvęs viceministras A. Skikas), policininkų patyčiomis iš Šiaulių aktoriaus Juozo Bindoko, iš kurio buvo reikalaujama sumokėti chuliganams už jų viešoje vietoje gertą alų (aktorius netyčia apvertė skardinę alaus prie prekybos centro), tai tikrai yra antraeilė problema. Ypač atsižvelgus į tai, kad galų gale pradėjome kovoti su smurtu šeimose. Buvo priimtas įstatymas, leidžiantis nedelsiant suimti ir izoliuoti sutuoktinius, kurie šeimoje griebėsi fizinio ir kitokio smurto.
Kas yra svarbiau Lietuvos ekonominiam saugumui – nauja atominė elektrinė ar dujų terminalas?
Esu turbūt didžiausias šių abiejų statybų šalininkas Tėvynės sąjungoje po Kubiliaus. Energija yra dabartiniai ginklai, o mes, kaip daugiausia energijos išteklių importuojanti valstybė, esame silpniausi. Eksportas taip pat yra ginklų analogas. Šia prasme mes labai mažai gaminame. Mes visą laiką daugiau prekių įsivežame, negu išvežame, todėl net ne krizių metu vis labiau grimztame į skolas. Todėl abu objektai yra galimybė pakilti iš Europos Sąjungos dugno ekonomine prasme. Turėdami suskystintų dujų įvežimo terminalą nebebūsime Gazpromo šantažuojami, nebemokėsime už dujas brangiausiai Europoje. Turėdami atominę elektrinę galėsime daugiau prekių išvežti negu išsivežti - šiuo atveju elektros energijos. Būdami energetiškai bei ekonomiškai nepriklausomi ir tarp politikų, aukštųjų valdžios pareigūnų turėdami žmonių, drąsių, nesavanaudiškų, smurtą smerkiančių, gailestį silpnesniems žmonėms jaučiančių, galėsime galų gale pašalinti tą Lietuvoje klestinčią milžinišką socialinę nelygybę, kuri yra viena didžiausių Europos Sąjungoje.
Mes turime saugumo ir pelningumo saugiklį šiai atominei elektrinei. Be partnerių - Latvijos ir Estijos jos nepastatysim, o jie jau iškėlė šias sąlygas. Be to, aš pasitikiu japonais. O kad lėšos nebus išvogtos bestatant, tikiu, nes pasitikiu Lietuvos rinkėjais ir manau, kad šių metų rudenį jie iš esmės pakeis Seimą ir daugumą sudarys tokie politikai, kurie nesitaiksto su korupcija. Tad nebebus tokių vagysčių, kurios kerojo organizuojant renginį „Vilnius – Europos kultūros sostinė“, statant Vilniaus stadioną, Valdovų rūmus ir kai kurias didmiesčių sporto arenas.
Žmogiškumo prasme, mano galva, Jūs esate veikliausias ir drąsiausias Seimo narys. Iš kur ta Jūsų drąsa? Retai kuris aukštaitis yra toks nepaperkamas. Visada stengiatės rasti patį optimaliausią atsakymą. Manau, Jūs neklysite, jeigu eisite į Seimo rinkimus ir būsite reitinguotas tarp konservatorių, manau pateksite į penketuką. Beje, Jūsų žmona, žinoma žurnalistė, yra dirbusi valstybės laikraštyje „Lietuvos Aidas“, kai redaktoriumi buvo rašytojas Saulius Šaltenis. Irgi aukštaitis, baigęs Utenos vidurinę mokyklą ir parašęs puikią novelių knygą „Pokalbiai prieš aušrą“.
Iš prigimties nesu drąsus. Kažkiek pavyko šią savybę išsitreniruoti karinės tarnybos 1984–1985 m. Afganistane metu. Ten buvau paimtas kaip eilinis kareivis iš universiteto studentiško suolo. Kai mitinguose matau keturis vienodais batais apsiavusius jaunuolius, kurių veide atsispindi metai, praleisti kalėjime, arba už trylikametės išprievartavimą 7 m. atsėdėjusį jaunuolį, paleistą metais anksčiau iš kalėjimo ir prieš televizijų kameras liaupsinantį policijos šturmą Garliavoje, aišku, kad bijau. Bijau, kad vieną dieną „kieno nors“ atsiųsti provokatoriai, išsitraukę iš kišenių sunkius varžtus, pradės juos svaidyti į valdžios rūmų langus, ypač dabar, kai valdžia liepos mėn. anksčiau nustatyto laiko paleis į laisvę tris tūkstančius kalinių. Pavyzdį jau turime. Seime balsuojant dėl neliečiamybės atėmimo teisėjai Neringai Venckienei į Seimo balkoną valdžia praleido vienuolika už sunkius nusikaltimus teistų asmenų (vienas jų 6 kartus). Visi suprantame, kad taip už biudžeto pinigus valdžia sąmoningai kompromituoja visuomenininkus ir visus už bendrąjį gėrį ir už teisingumo siekimą kovojančius piliečius. Jeigu TS-LKD ir toliau viešai niekins žmones siekiančius tiesos, tai gali ir neperžengti 5 proc. barjero Seimo rinkimuose (TS-LKD kandidatui į Seimą Šiauliuose Gintautui Lukošaičiui buvo liepta iš jo agitacinės medžiagos pašalinti žodį TIE-SOS). Grumtynes dėl aukštesnės vietos rinkimų sąraše laikau tuštybių muge. Žmonėms atstovaujantis politikas privalo laimėti vienmandatėje, kitaip jis netikras, kabinetinis, lukašenkiškas politikas.
Kalbėdamas Masiulis apgailestavo, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas jau 18-tus metus organizuos ir bus pagrindinis balsų skaičiuotojas lemiamuose Seimo rinkimuose spalio 14 d. Ar Seimas neturi svertų, kad šį balsų skaičiuotoją pakeistų dar iki rinkimų? Seimo Pirmininkė I. Degutienė bandė tai padaryti prieš mėnesį, tačiau Z. Vaigauskas pagąsdino ją teismu ir ji darbo neatliko iki galo. Ar Seimo rinkimai bus demokratiniai, jei 18 metais rezultatus skaičiuos tas pats pirmininkas. Ką manote apie būsimą korupciją organizuojant Seimo rinkimus?
I. Degutienė vietoj Z. Vaigausko pasiūlė kaip reta pasipūtusį Vidaus reikalų ministerijos juristą. Iš jo arogantiškų kalbų susidariau įspūdį, kad būtent jis rengė vidaus reikalų ministro Palaičio raštą, kuriuo buvo pagrasinta Vyriausybei teismu, jeigu ji savo nutarimu išdrįstų grąžinti į darbą buvusius FNTT vadovus V. Gailių ir V. Giržadą. Todėl manau, kad Z. Vaigauskas yra geriau nei kuris nors kitas teisėsaugininkų klano supančiotas, juk beveik visi Lietuvos politikai yra apraizgyti. Jei bet kuri partija ar nevyriausybinė organizacija į kiekvieną rinkimų apylinkę pasiųstų po tris guvius stebėtojus, jokia korupcija nebūtų galima. Spėju, kad daugumoje rinkimų apylinkių tokių stebėtojų kiekvienų naujų rinkimų metu randasi vis daugiau. Todėl klastojimams vietos beveik nebelieka, išskyrus tas savivaldybes, kuriose labai didelę įtaką turi kontrabandininkai. Ten už balsą mokama nuo 10 iki 30 Lt, apie tai aukščiausi Lietuvos politikai ir teisėsaugininkai žino, bet apsimeta nematą ir kažkodėl nesiunčia ten specialiųjų tarnybų darbuotojų. Nesiunčia galbūt todėl, kad labai daug lėšų ir operatyvinių darbuotojų reikia kovai su visuomenininkais. Vadinasi, kovai su kontrabanda, mokesčių slėpimu, PVM grobimu, papirkinėjimais rinkimų metu valdžiai ir nebelieka išteklių.
Gerbiamas Seimo nary, dėkodamas už interviu pabrėžiu - esate vienas ryškiausių asmenybių TS-LKD partijoje. Juk laimėjote Seimo nario mandatą, Klaipėdoje ir įveikėte vienamandatėje aukštai reitinguotą socialdemokratą aiškia persvara. Tikiu, kad toje pačioje vienmandatėje Klaipėdos apygardoje Jūs vėl laimėsite aiškia persvara, nes įgijote dar didesnį rinkėjų pasitikėjimą. Malonu, kad esate nuolatinis valstybės laikraščio „Lietuvos Aidas“ skaitytojas ir prenumeratorius. Tikiuosi, kad Tėvynės sąjungos nariai suras lėšų LA prenumeratai ir paseks Jūsų pavyzdžiu. Linkiu Jums kuo geriausios sėkmės!
Atgal
