Vyr. redaktoriaus straipsniai
2011 07 27. Sau
Algirdas Pilvelis
„Gyvename tik sau!“ – byloja materialistai, nors tik sau gyventi neįmanoma. Esame susieti su daugeliu žmonių ne vien „verslo ir darbo“ reikalais, bet likimais bei gyvenimu. Įvardis „sau“, tapęs labai populiarus ir vienintelis mūsų politiniuose sluoksniuose. Ši sistema pavadinta UAB „Sau“. Vieninteliai šios firmos „įstatai“, vienintelė „tarnybinė instrukcija“ ir principas yra godumas. Tai netgi kultas ir religija, kur giedama ta pati litanija „sau, sau ir sau“, smilkoma Mamonai. Nuo tų dūmų jau baigia uždusti visa Lietuva. „Sau“ iš tikrųjų yra kiauras maišas, į kurį ką ir kiek bepiltum - auksą ar deimantus, viskas išbyra pro skylę, viskas sugarma į godžią širdį, kurios begalinių ir beprotiškų troškimų patenkinti neįmanoma. Į nesibaigiantį UAB „Sau“ godumą sugarma sumarma visa Lietuva. Padariniai: skurdas, biudžeto deficitas, vis auganti emigracija. Daugybė valstybinių ar oligarchams priklausančių privačių firmų yra vieno to paties UAB „Sau“ akcininkai.
Susiliejęs į vieną branduolį senas klanas, susiraizgęs į „švogerių ryšius“, sovietinės nomenklatūros augintiniai, sukuria savotišką, vieningą sistemą, kuri veikia kažkokios keistos neišvengiamybės principu. Kur pasidairai – visur korupcija. Kyšiai, vagystės. Vienus „nušalina“ už susikompromitavimą, juos pakeičia tie, kuriems „ateina laikas prie lovio“. Taigi UAB „Sau“ dirba pamainomis. Pertraukų ten nebūna.
Krylovo istorija su pratęsimu
Prisimename rusų klasiko Ivano Krylovo pasakėčią, kurioje gulbė, lydeka ir vėžys tempė vežimą. Gulbė veržėsi į dangų, lydeka tempė į vandenį, o vėžys - atvirkščiai, atatupstas. Vežimas - nė krust! Gi šiandien tas „įšaldytas“ vežimas pajudėjo, kai jį tempti ėmėsi UAB „Sau“! Jis juda, dar ir kaip juda, tik visiškai ne į tą pusę. Kažkas tą vežimą prikrovė, kažkas nesutarė, o kažkas atėjo ir nusitempė jį „kur reikia“, sau, kad kitiems netektų. Taigi Ivanui Krylovui tektų rašyti pasakėčios pratęsimą. Ji, ko gero, taip ir vadintųsi - „Sau!“
Bet pasakėčiose slypi žymiai gilesnė išmintis, negu iš pradžių galvojama. Juk ir senovės Romoje gyvenęs „pageriantis vergas“ Ezopas, pasakojęs neva anekdotus, pelnė net žymių romėnų simpatijas, mat „klouno“ istorijose jie įžvelgdavo labai gilią išmintį. Prancūzų rašytojas Žanas Lafontenas, sueiliavęs dešimtį tomų pasakėčių, vienas tiesiog atpasakojęs iš Ezopo, kitas pats kūręs, garsėjęs kaip išminčius. Krylovo pasakėčios atpasakoja ir Ezopą, ir Lafonteną. Tik ką visų pasakėčių pirmtakas Ezopas stengėsi „užmaskuoti“, Krylovas kaip tik išryškino. Ir ten aiškiai matomos tam tikros idėjos. Pavyzdžiui, į dangų kylanti gulbė reiškia utopines, nepraktiškas idėjas, bet ir ji turi nemažai įtakos, todėl jos bendrininkai ir negali vežimo patraukti tiesiu keliu. Jeigu bent lydeka ir vėžys suremtų pečius! Kartais tai primena Lietuvos Seimo kalbas... Gi lydeka, tempdama į vandenį vežimą, kuris turi važiuoti keliu, elgiasi su juo taip, lyg jis būtų kokia valtis. Čia matome ir „praktišką idėją“, bet tuo pačiu ir visišką nekompetenciją, visišką situacijos nesupratimą, tiesiog „kvailą projektą“. Vėžys gi kupinas ambicijų, jis nesirengia klausyti oponentų. Visiškoje „opozicijoje“ jam nesvarbūs jokie argumentai, jis tik siekia atvirkščio kitų norų varianto. Puikiai pažįstama situacija! Juk Lietuvos Seimą paprastai ir sudaro tokios trys „gulbės“, „lydekos“ ir „vėžio“ partijos. Be jokios kompetencijos, be racionalaus mąstymo jos ir gali būti suvienytos tik principu „sau“, įsteigti UAB „Sau“, ir tada vežimas - rieda. Juk už jų banalių „idėjų“, kai reikia „sutarti“ į aikštę išlenda elementariausias godumas. Tai ir tampa šių padrikų „vežėjų“ sutarimo pagrindu. Susitariama, kiek kas pavogs iš to vežimo, ir jis rieda...
Kitaip čia ir būti negali.
Jau nuvažiavusio vežimo padariniai
Iš tikrųjų tas vežimas jau niekur nerieda. Jis nutemptas, išvogtas ir tuščias guli viduryje kelio. Tokia šiandieninė Lietuvos padėtis. Lietuvoje daugiau kaip 600 tūkst. žmonių gyvena žemiau skurdo ribos, kuri siekia 2 300 litų per metus! Iki 2005 m. kaime skurdo trečdalis Lietuvos žmonių, dabar jau beveik 60 proc. atsidūrė skurde! Mūsų šalyje skursta kas penktas vaikas. 2003 m. buvo 17 proc. skurdžių, 2008 m. jų jau atsirado 27 proc. Taip per penkerius metus pasiekti neįtikėtini žmonių apiplėšimo tempai. Ir visa tai tik spartėja. Akivaizdi žymė - pajamų skirtumas tarp turiningų ir vargšų. Lietuva Europos Sąjungoje užima gėdingą antrąją vietą. Ją lenkia tik Portugalija.
Pavyzdžiui, Švedijoje, Nyderlanduose ir Liuksemburge per pastaruosius dešimt metų iš skurdo sugebėjo išbristi net pusė nepritekliuje gyvenančių žmonių! Akivaizdu, kad mūsų „vežimas“ rieda visiškai į kitą pusę tempiamas oligarchų ir valdžios aparato, tarnaujančio ir plėšikų interesams, ir pačiam plėšiančiam. Be visų tų „statistikų“ dar trečdaliui Lietuvos žmonių kyla grėsmė atsidurti skurde. Jei dar 2008 m. 48 tūkst. Lietuvos žmonių buvo priversti gyventi iš pašalpų, tai 2010 m. šis skaičius išaugo iki 183 tūkst.! Per dvejus metus vos ne keturgubai! Skurdo mastas parodo, kad net 43 proc. Lietuvos žmonių gaudavo vienokias ar kitokias pašalpas, taigi buvo susidūrę su rimtais ekonominiais sunkumais. Kaip dar pasikeistų skurdo statistika į blogąją pusę, jei skurdo riba mūsų šaly nebūtų žemiausia visoje Europos Sąjungoje? UAB „Sau“, vadinasi, vežimą su turtais nusitempė toliau už visus!
Matoma, kad Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje pagal emigraciją ir nepamainomi „lyderio marškinėliai“ jai tenka jau dešimtį metų! Ar nedvokia siaubingai valdžia tuo sunkiu lenktynių prakaitu, ar ne laikas nusimesti tuos dvokiančius pastipusia žiurke, dešimt metų nekeistus, „marškinėlius“, nueiti į pirtį? Tik ar pirtyje, betrinant nugarą, po purvo sluoksniu neatsirastų kita apranga – plėšikaujančio bolševikų matroso „telniažka“?
Iki 2008 m. iš Lietuvos buvo išvykę pusė milijono žmonių. Valstybei, turėjusiai vos 3,5 mln. gyventojų, tai baisus nuostolis. Kuriamos emigracijos „stabdymo“ programos, kurios veikia kaip tas pats gulbės, lydekos ir vėžio vežimas... klasikiniame Krylovo variante! 2009 m. buvo sumuštas emigracijos rekordas, kurį Lietuva jau „gerino“ vien iš „sportinių ambicijų“ niekur neturėdama „lygiaverčių varžovų“ – savo išvykimą deklaravo 22 tūkst. žmonių. Per mėnesį... Tai lyg masinis bėgimas po stichinės nelaimės. Ir tai vyksta šalyje, kur rimtesnių stichinių nelaimių dėl švelnaus klimato niekada nebūna! Ketvirtadalis Lietuvos žmonių teigia, kad nori palikti šalį ir kur nors bėgti nuo skurdo. Apie 80 proc. žmonių teigia, kad jų giminėje yra išvykusių dirbti į užsienį. Taigi emigracija palietusi keturis penktadalius šeimų! Ir tik 17 proc. emigrantų sako, kad vyksta „dėl geresnių perspektyvų“. Visi kiti Lietuvoje negali išgyventi. Atlyginimų vidurkis šalyse, kur bėga lietuviai, viršija mūsiškį 3 – 6 kartus. Atsižvelgus į kainas ir bendrą pragyvenimą, ekonomine prasme išsivysčiusiose Europos šalyse gyvenama 2 - 3 kartus geriau. Kainų vidurkis lenkia Lietuvą 1,4 karto, kiek kartų pajamos – minėjome. Maisto produktai ir buitinė technika jau brangesnė negu daugelyje išsivysčiusių Europos šalių. Taigi plėšimui nėra ribų. Nėra ribų godumui.
Vietoje gyvenimo pagerėjimo planavimo girdime prognozes, kad lietuviai apskritai išnyks kaip tauta. Planuoti nėra realaus pamato, o auganti skurdo ir emigracijos dinamika kalba tik apie galimą tautos išnykimą. Kol veiks UAB „Sau“, tas niekada nebankrutuojantis „uabas“, verčiantis bankrutuoti milijonus Lietuvos žmonių, o kartu ir visą Lietuvą, tol niekas nesikeis.
Vis augantys biudžeto deficitai dengiami paskolomis iš užsienio. Palūkanas turės atidavinėti net anūkai. Visais biudžeto „pinigėliais“ naudojasi tik UAB „Sau“, pasiglemždama ir visas ES struktūrinių fondų lėšas. Ir nežiūrint visų „laimėjimų“, kurių prifantazuoja valdžia, Lietuva artėja prie Rumunijos, Bulgarijos ar Moldovos lygio. Taigi baigiame pasivyti skurdo lyderius. O lyderių pozicijas užimame visose šio „sporto šakose“. Tuo tarpu daugelyje kitų valstybių į „pirmąsias vietas“ patenkama tik kai kuriose srityse. Vadinasi, „komandinėje taškų įskaitoje“, jei statistai į vieną suvestų visus faktorius, neabejotinai pirmautume. Štai kokia vieninga UAB „Sau“ komanda tempia tą vežimą!
Pagal Mamonos planą
Tarptautinėse ataskaitose vis dažniau atsiranda teiginių, kad skurdas yra „ne socialinė, bet moralinė problema“. Beveik visose skurstančiose šalyse susiduriama vis su tuo pačiu reiškiniu – biurokratų klano ir oligarchų viršūnėlės neįtikėtinu lobimu. Iš tiesų tai yra dorovinė problema, kitaip jos negali įvardinti. Suprantama, šis visais laikais akivaizdus faktas konstatuojamas jau per vėlai.
Evangeliniame mokyme skelbiama - nesielk taip, kaip nenorėtum, kad kitas su tavimi elgtųsi. Ir tai yra bet kokio skurdo, bet kokios kitos diskriminacijos esmė. Ar oligarchas norėtų, kad su juo būtų elgiamasi taip, kaip jis elgiasi su skurdžiais? Bet juk nuo tokio pavojaus pastarąjį apsaugo „artimi ryšiai“ su valdžia, visaip ginančia jo interesus. O jam pačiam per godumą neužtenka vaizduotės suprasti, kaip gyvena skurdžiai, bėgantys iš Lietuvos. Jam neužtenka jautrumo pajusti, kaip jie iš tikrųjų gyvena. Mamonos tarnas elgiasi būtent taip, kaip jis nenorėtų, kad būtų su juo elgiamasi. Jis apimtas nežaboto egoizmo.
Toks požiūris suvokia tik vieną dalyką - „aš“. Induistų religiniai mokymai teigia, kad bet koks blogis remiasi formule „aš, man, mano“. Kitokio supratimo paprasčiausiai nebelieka. Tai UAB „Sau“ modelis. Žmogus psichologiškai skirsto pasaulį į tris dalis: „aš“, „artimi“ ir „visai kiti“. „Aš“ visada apsprendžia savo poreikius, nepriklausomai nuo kitų žmonių. Jei kiti žmonės negerbiami, „aš“ poreikiai pasidaro nežaboti. Ir jie niekada nėra nepatenkinami, nes su kiekvienu patenkintu poreikiu atsiranda vis naujas, kitaip nė nebūtų „ką veikti“. Vadinamame „artimųjų rate“ – vien giminės ir „bendro intereso“ atstovai, arba tiesiog UAB „Sau“ bendrininkai. Taip atsiranda lyg sąmokslo „brolija“, „slaptas ordinas“, kuris rūpinasi tik siauros grupelės interesais, o jo „slapti mokymai“ nežinomi niekam iš „pasauliečių“. Bent jau stengiamasi, kad nieks nežinotų. Taigi UAB „Sau“ veikia kaip slapta ir uždara sekta, tarnaujanti Mamonai. Tie „visi kiti žmonės“ tėra vien „žaliava praturtėjimui“. Beje, ir gamtiniai ištekliai tokioje sistemoje švaistomi lygiai taip pat besąlygiškai. Labai dažnai tiek gamtos gėrybės, tiek žmonės ekonomistų pranešimuose pavadinami tuo pačiu žodžiu -„ištekliai“.
Krikščionybėje kiekvienas „kitas“ yra vadinamas „artimu“, todėl atsiranda draudimas su žmogumi elgtis kaip su „ištekliu“. Tai ne tik pagarba kitam žmogui, bet ir meilė jam. Juk pagrindinis krikščionybės postulatas - „Mylėk savo artimą kaip pats save“! Ir būtent tai vadinama vieno, tikro Dievo garbinimu. Juk visi žmonės to paties Dievo vaikai... Ir kiekvienas kitas žmogus vertas meilės ne mažiau už tave. „Broliai ir seserys!“ – kreipiasi apaštalai į savo pasekėjus, nors iš tikrųjų yra didžios, dieviškos išminties atstovai, bendravę su pačiu Kristumi. Jie turėtų būti „labai dideli ponai“. Tačiau dėl širdies jautrumo pamirštami statusai, pranašumas, ir kreipiamasi į kiekvieną krikščionį „broliai ir seserys“.
Ir tai visai kita, jau dvasios vertybių sistema. Juk sakoma, kad „pats didžiausias tarnas sėdi Dievo dešinėje“. Taigi vertybių sistema egzistuoja. Tai ne chaosas, ne anarchistinis modelis, kur visi laksto be jokios hierarchijos. Tai dvasinė vertybių sistema, dvasinė, sudaranti visai kitokią hierarchiją.
Kita galimybė
Ta kita vertybių hierarchija ir yra visai kitokia galimybė. Visuomenės galimybė, kurioje sveikas protas ir pagarbūs žmogaus santykiai su žmogumi įveikia godumo apsėdimą, įveikia patį Mamoną, kiek jis pats save ir savo galią bešlovintų visame pasaulyje. Ir pavyzdžių atrastume užtektinai, jei sugebėtume tai įvertinti, nepraeitume pro šalį, negalvotume vien apie UAB „Sau“.
Lietuvoje Elenos Kubilienės įsteigta organizacija „SOS-Vaikai“ paremta tik gera valia. Gera valia UAB „Sau“ ir nevertinama, bet kiek iš tikrųjų ji gero padaro iš tikrųjų! Ir pasaulyje tokių žmonių daug. Daug tokių pavyzdžių. Ir ta valia palaiko visą pasaulį. Jeigu ne ji, pasaulis jau būtų sunaikintas godumo bei karų, įvairių „naftos interesų“, tautų kiršinimo ir „taikdarių misijų“. Tik ta valia yra visų žmonių jėgos šaltinis, nes ji iš tikrųjų yra dieviška. Ir tik joje galima įgauti stiprybės prieš blogį bei jį įveikti.
Atgal
