Vyr. redaktoriaus straipsniai
2010 12 04. Ciniškos manipuliacijos „Mažeikių nafta“
Algirdas Pilvelis
„Mažeikių naftos“ (MN) istorijos taptų anekdotu, jei ne kraupios potekstės, kaip buvusio direktoriaus Gedemino Kiesaus nužudymas, prarasti milijardai, siaubinga korupcija, pagaliau galutinai prarandama įmonė. Šių metų gale – kitų pradžioje Lenkijos įmonė „PKN Orlen“ turės nuspręsti „Lietuva Orlen“ likimą, prie kurio senojo pavadinimo „Mažeikių nafta“ visi jau buvo taip pripratę. Ne vien su pavadinimu dings ir galai į vandenį. Klausimas: ar tikrai „Mažeikių nafta“ bus parduota rusams? Ir šis klausimas iš tikrųjų turėtų būti juokingas. Ypač kai jį taria premjeras Andrius Kubilius. „Mažeikių nafta“ bus parduota rusams, ir niekam daugiau! Šis variantas galėjo būti nesunkiai numatytas iš anksto, dar prieš parduodant ją lenkams. Atrodo, tik tai ir buvo daryta, kad MN būtų „parengta pardavimui“, būtent rusams ir niekam kitam. Juk Lietuvos spauda beveik nieko nerašė apie vadinamąjį „Orlengeitą“, apie KGB pulkininko Vladimiro Alganovo ir buvusio Lenkijos prezidento Aleksandro Kvasnevskio „nuotykius“, nieko nerašo ir dabar apie Zijavudino G. Magomedovo, neabejotinai rusų slaptųjų tarnybų statytinio, vaidmenį, visą „PKN Orlen“ koncerną aprūpinant rusiška nafta. Įdomu, kad Lietuvos pusėje šiandieniame MN išparceliavime dalyvauja tie patys žmonės, kurie savo gėdos ir korupcijos epopėją pradėjo dar skandalinguoju „Williams“ sandoriu. Tad gal ir premjero pasakymas „nieko nežinau“ nėra toks jau naivus, kaip vyro, kuris paskutinis sužino, kad jo žmona miega su kitu? Gal tas vyras griežtai prisakė, kad žmona „intymiai“ bendrautų su „reikalingu žmogumi“? Tik kas čia tas reikalingas žmogus? Arba struktūra, kuri užsiima nešvariausiais milijardiniais sandoriais? Bent jau Lietuvai tai mažiausiai naudinga. Netgi labai žalinga.
Seniausia ir kvailiausia istorija
Visiems jau dabar žinoma, kad „Williams“ tyčia permokėdavo už barelį 3,5 JAV dolerio ir iš to „grupė žmonių“ tiesiog klestėjo. Tik kur plaukė tas nešvarus pelnas, gautas iš įmonės žlugdymo? Daugybė jo kelių liko nežinoma... O juk viskas prasidėjo nuo akivaizdaus melo, esą MN yra „metalo laužo“ krūva ir per metus patyrė 100 mln. litų nuostolio! Tai buvo melas, kurį skleidė ne vienas dabartinių konservatorių. Ir matysime, kad tų ir dabartinių laikų melas labai neįtikėtinai sutampa. Kalbant apie tų laikų padėtį, tai MN nebuvo joks metalo laužas, o normaliai veikianti didžiulė naftos perdirbimo įmonė. Antra, buvo ne 100 mln. litų nuostolio, o pelno, taigi duomenys pateikti „su minusu“. Kas tai žinojo? Buvęs MN direktorius G.Kiesus, o subliuškus visam burbului jis būtų buvęs pavojingiausias liudininkas, galintis „paskandinti“ ne vieną‚ „reikšmingą“ Lietuvos politiką. Juk direktorius savo įmonę gerai pažinojo! Dėl to iki logiško „Williams“ burbulo sprogimo ir neišgyveno. O tie, kurie vis dėlto sukėlė tą didįjį skandalą, tegalėjo paskelbti vien dalinę informaciją. Kitokios jie neturėjo. Jos ir dabar nėra, nes jokia teisėsaugos institucija rimtai netyrė MN bylos, juk ir ta dalinė informacija buvo pakankamai išsami ir tereikėjo tas žinias praplėsti. Bet pasielgta kitaip. Kurį laiką pasidžiaugus pelninga įmone, ji „stumtelėta“ lenkų naftos koncernui „PKN Orlen“. Neva patikimiausias sandoris. Ir vėl visais kanalais pasakojama pasakėlė, kad „Ivanas neprieis prie vamzdžio“. Ivanas jau priėjo ir dar tada priėjo, ir netgi realius pinigus kažkam mokėjo, bet jie aplenkė Lietuvą. Tik „Ivano“ interesai buvo kitokie, kad dalis pinigų keliautų „kitur“, nes iš naftos turi gyventi Rusijos slaptosios tarnybos, todėl tam tikra dalis būtinai keliaus kitais keliais. Pagalvokime, kodėl anuomet atsisakyta sandorio su kazachų „Kaz Munai Gaz“? Nes... Niekas negali paaiškinti! O juk Azijos įmonė su „langu į Europą“ buvo patikimiausias partneris! Pasirinktas „PKN Orlen“, dar „nenusiprausęs“ po vadinamojo „Orlengeito“, tikro grandioziško slaptųjų tarnybų spektaklio. Ir štai šiandieninis premjeras tikriausia „nieko nežinojo“? Juk visa lenkų žiniasklaida tiesiog skardėjo nuo jo, nes ten buvo įpainiotas net tuometinis šalies prezidentas A.Kvasnevskis!
Nutylėta, vadinasi, tikrasis interesas
Paprastai nutylimi svarbiausi dalykai. Pavyzdžiui, Lietuvoje negalėjai išpešti nė iš vieno ūkio ministro, kiekgi skiriasi rusiškos naftos kainos vidaus rinkoje ir eksportinės? O juk čia ir buvo šuo pakastas! Ir visa paini situacija tampa labai paprasta. Štai rusiška nafta pagal vidaus kainas patenka į perdirbimo įmonę. Žinoma, tos kainos bus taikomos, jei įmonė bus rusiška. Ir naftos produktus reikia parduoti Lietuvoje pagal pasaulines, o ne vidaus kainas. Iškart pelnas pašoka daugiau negu dvigubai! Taigi užtenka neturėti „tarpininkų“ tarp naftos šaltinio ir rinkos užsienyje. Elementariau negali būti! Štai iš kur tas Rusijos interesas veržtis į naftos perdirbimo įmones užsienyje, štai kodėl taip „prastai“ veikia naftotiekis „Družba“ (kažkodėl neveikia). Pagal vadinamąjį rusišką modelį - kaip valdoma įmonė, kam priklauso, kokie ryšiai tarp vienos ir kitos naftos įmonės... Viskas iš tikrųjų vienose rankose! Viršuje valstybė, „siūlai“ iš apačios sueina į Vladimiro Putino rankas, kiekviena įmonė - ar valstybinė, ar privati - kontroliuojama aukšto rango (ne žemesnio laipsnio kaip pulkininkas) slaptųjų tarnybų veikėjų. Ir taip esama galimybės „plėstis“, kurios neturi, tarkime, arabai, izoliuoti nuo Europos. Rusams užtenka vien plėsti tinklą į Vakarus ir bandyti supirkti naftos perdirbimo įmones. Ir jei naftos kainos nuo to vargu ar pakils „monopoliškai“, kaip teigia kai kurie lietuvių „ekspertai“, to ir negali įvykti dėl arabų konkurencijos, bet visas, absoliučiai visas pelnas plauks į vienas rankas be jokių tarpininkų. Štai ir visas „rusiškas interesas“.
Antras melas – tai tas, kurį skleidė „PKN Orlen“. Tiesa, ten keli melai, pateikiami taip subtiliai, kad niekas melais ir neįtaria. Žinoma, jei nutylėjimą pavadinsime melu. Gal per daug? Bet nutylėjimas atneša daugiau naudos negu laužti iš piršto faktai. Taigi lenkai linkę ne meluoti - begėdiškai ir įžūliai, pernelyg išdidūs mokytis iš „jaunesnių brolių“ lietuvių, bet tai, ką reikia nutylėti, visada geba. Pavyzdžiui, teigiama, kad pardavus MN už milijardą litų bus didžiuliai nuostoliai, nes pirkta už 2,5 mlrd. Lt, tik ne visai taip. Lenkai tik Lietuvai sumokėjo už akcijas, o MN jie išleido beveik 8 mlrd. litų, nes reikėjo išpirkti rusų akcijas, arba „Jukos“, dalį. Šiandien visa suma niekur nefigūruoja. Kodėl? Juk neįtikėtina, kad įmonės kaina per trumpą laiką kristų beveik 8 kartus! Kai pasaulyje nafta tik brangsta... Jeigu reali kaina kitokia, kokiais būdais ji bus gauta? Lenkijos žiniasklaida rašo, kad mainais gali būti atiduodamos kai kurios naftos perdirbimo įmonės Vidurio Europoje, tai gali būti Čekijoje arba Vengrijoje. Kas patikrins tada, kas ir kiek kainavo, jei tai bus atskiri sandoriai tik vieno koncerno ribose? O juk „rusų pusėje“ gali dalyvauti net keli koncernai, kad būtų sumėtytos pėdos, nes „kontrolierius“ yra vienas, nes tai yra V.Putinas.
Kitas dalykas, kurį lenkai nutyli, tai iš kur pas juos tokie dideli nuostoliai. Argumentų pateikiama daug, bet nutylimas kitas dalykas. Nafta į MN perkama ne tiesiogiai iš rusų, o iš savų antrinių įmonių Lenkijoje, kurioms mokama porą dolerių už barelį brangiau negu Roterdamo biržoje. Taigi matome, kad PVM nusėda į Lenkijos valstybės iždą, o Lietuvoje - vien nuostolis. Taip nuostolis vis didėja. Bet tai reiškia, kad būsimas pirkėjas šitaip išvengia pelno mokesčio. Keletas Lietuvos politikų tai jau „teikėsi pastebėti“ (ryšium su pamažu pradedama rinkimų kampanija?).
O jei būtų įsigyta ir „Klaipėdos nafta“, tai MN apskritai tampa lobiu, užtenka ir vėl paleisti „Družbą“... Spustelės Lietuvą nauja krizė kartu su šaltukais... Atrodo, kad buvusios MN kaina čia ne mažėja, o auga. Argi atsitiktinis 10 proc. akcijų atsisakymas už 85 mln. litų?
„Orlengeito“ atgarsiai nerimsta iki šiol
Nors tas skandalas drebino Lenkiją 2002-2003 metais, bet jo atgarsiai netyla iki šiol. Štai tada Lenkijos saugumo tarnybos atsekė, jog Vienoje tarp KGB pulkininko Vladimiro Alganovo ir lenkų milijardieriaus Jano Kulčyko įvyko slaptas susitikimas, kuriame tartasi, kad artimas tuometinio Lenkijos prezidento Aleksandro Kvasnevskio aplinkai žmogus, beje, turtingiausias Lenkijoje (jo turtas šiuo metu siekia 6,4 mlrd. zlotų), „įtakos“ šalies vadovą, ir šis pritars Gdansko naftos perdirbimo įmonės pardavimui „Lukoilui“. Kalbėta ir apie milijoninius kyšius, o prezidento žmonos Jolantos įkurtas ir vadovaujamas labdaros fondas pradėjo gauti iš J.Kulčyko „paramą“. Štai tada valstybės saugumas ir paskelbė pokalbių įrašus. Įvyko neregėtas skandalas.
To skandalo atgarsiai nenurimsta iki šiol. O gal lėktuvo avarija, kurioje žuvo prezidentas L.Kačinskis, kaip nors siejasi su „Orlengeito“ byla? Versijų daug. Bet J.Kulčykas iškart pareiškė, kad „nieko tokio nesakęs“ ir net nežinojęs, kuo užsiima V.Alganovas, nors tai esą vienas pavojingiausių Rusijos šnipų. Nors Lenkijos saugumo tarnybų įrašai liudijo ką kita, akivaizdu, kad kalbama apie šalies prezidentą. O pasibaigus skandalui, J.Kulčykas pradėjo aktyviai dalyvauti naftos versle.
A.Kvasnevskis teisinosi, kad visa tai yra V.Alganovo „fantazijos“, esą jis tyčia taip parengė, kad tos „nesąmonės“ patektų lenkų saugumui į rankas ir kiltų politinis skandalas. Bet tokie pasiteisinimai atrodė juokingi. Pirma, kilus skandalui, vargu ar būtų likę rusams kokių nors vilčių nusipirkti Gdanske naftos perdirbimo įmonę. O juk tai buvo vienas Rusijos tikslų! Antra, po šitokio skandalo vargu ar galėtų tikėtis būti išrinktas kitai kadencijai, kai jam ant kulnų mynė labai stiprus varžovas – tuo metu būsimas Lenkijos prezidentas L.Kačinskis, tai reikštų atiduoti labai stiprų politinį kozirį opozicionieriui į rankas, o Rusijai palankiai nusiteikusį A.Kvasnevskį paversti politiniu lavonu. Taip ir atsitiko. Po „orlengeito“ mažai kas Lenkijoje abejojo, kad A.Kvasnevskis pralaimės rinkimus. Ir mažiausiai prezidento kalbėta apie profesionalų lenkų valstybės saugumo tarnybų darbą.
Skirtingai nuo rusų slaptųjų tarnybų, nesibaidančių šantažo ir politinių žmogžudysčių ir tuo primenančių Savos Morozovo laikų teroristines organizacijas, lenkų slaptosios tarnybos beveik nepalieka jokių veiklos pėdsakų. Telefonų pasiklausymai, kompiuterių išnaršymas, kodų „sulaužymas“, dokumentų dingimas keisčiausiu būdu, slapti susitikimai, kurie dėl „atsitiktinai“ susiklosčiusių aplinkybių kažkodėl įvyksta patalpoje, kurioje įrengta pasiklausymo aparatūra... Pagaliau rusų FSB rimtai bijosi tik vienintelių savo „kolegų“ Vidurio Europoje – būtent lenkų.
Ir čia galima tiktai numatyti, jei ne savalaikis lenkų saugumiečių įsikišimas, kas galėjo įvykti. Jei A.Kvasnevskis būtų paėmęs kyšį neva tik iš J.Kulčyko, milijardieriaus „šeimos draugo“, kuriam tik atlieka naudingą paslaugą, tai būtų atsidūręs rusų superšnipo V.Alganovo rankose kaip eilinis rusų mafijos „autoritetas“. Juk A.Kvasnevskis nieko nežinojo apie J.Kulčyko ir KGB pulkininko slaptą susitikimą! Tuomet mainais „už tylą“ V.Alganovui, kuris tuo metu buvo paskirtas vienu „Lukoilo“ vadovų, būtų turėjęs išparduoti visą Lenkijos energetikos ūkį.
„Orlengeito“ atgarsiai Lenkijoje girdisi ir šiandien. Kas toliau?
Naftos fronte – nieko naujo
Šiandien kalbama, kad „Mažeikių naftą“ norėtų pirkti Rusijos naftos koncernas TNK-BP. Atrodo, kad „Lukoilo“ pėdsakus užpusto smėlis ar sniegas. Plocko įmonę, per kurią pereina beveik visi „PKN Orlen“ naftos pirkimai, aptarnauja „Summa Telepom“, gana netikėtai naftos bizniu užsiėmusi kompanija, kuriai vadovauja Zijavudinas G.Magomedovas, aprūpinantis finansais ir FSB, ir kai kuriuos jėgos struktūrų padalinius. Tai viena vadinamųjų kontroliuojamų figūrų, kuriai bet kada galima prikišti kriminalinę praeitį. Sistema suskirstyta dar į dvi antrines firmas – Lichtenšteine registruotą „Souz Petroelum“ ir Šveicarijoje registruotą „Mercuria Energy Group“. Naftos tiekimo sutartys siekia keliolika milijardų dolerių. Firma „Summa Telecom“ yra globojama paties V.Putino.
Taigi naftos fronte vyksta įnirtinga kova, šiame fronte nieko naujo. Mūsų regione aktyviai veikiantis rusiškas modelis gana paprastas. Nėra stambesnės įmonės, kurios valdyboje nebūtų slaptųjų tarnybų aukšto rango karininkų. Netgi jei įmonė skelbiama „100 proc. privati“. Kai kuriems svarbiems padaliniams vadovauja kriminalinio pasaulio autoritetai, dažniau skelbiama „buvę“. Ir tai lengviausiai „pažeidžiami darbuotojai“. Suprantama, kad būtent jie turi aklai vykdyti visus slaptųjų tarnybų bosų nurodymus. Paklusti visiškai aklai. Juk juos bet kada galima „pašalinti“, liaudiškai tariant, „užversti“, ir viskas bus nurašyta į konkuruojančių gangsterių sąskaitą, paleisti „kompromato“ srautai, ištraukti iš slaptų archyvų. Tokios manipuliacijos tampa vis labiau būdingos pasauliniam naftos bizniui.
Ir didžioji Lietuvos politikų klaida įvyko tuomet, kai buvo nuspręsta suklastoti „Mažeikių naftos“ pardavimą, paskelbti ją nuostolinga įmone ir metalo laužu. Štai tada prasidėjo tie nešvarūs globaliniai žaidimai, į kuriuos įtraukta ir MN, kuo toliau, tuo daugiau manipuliuojama. Ar nežinota? Ar pasielgta vien iš kvailumo? O gal kuo nors taip pat buvo manipuliuojama ir tas jau negalėjo elgtis kitaip?
Atgal
