VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ

2024.11.08. Pacai: nauda ne sau, o kraštui

 

Česlovas Iškauskas

Politikos apžvalgininkas

Daugiašakė ir plati Pacų giminė – viena garsiausių, seniausių, įtakingiausių, turtingiausių, Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei labiausiai nusipelniusių didikų dinastijų, turėjusių grafų titulą. Ji lyginama su Sapiegų ar Radvilų kunigaikščiais. Rašytiniuose šaltiniuose Pacai pirmąkart paminėti XIV a. Daug vėliau, po 1831-ųjų sukilimo, prasidėjus rusų carinėms represijoms, jie išsibarstė visomis pasaulio kryptimis.

Visi mes – iš romėnų?

Manoma, kad Pacų kilties vieta – Gardino ir Lydos apylinkės. Kaip ir daugelis kitų Lietuvos didikų giminių, Pacai nuolat pabrėždavo savo romėniškos kilmės legendą. Šią įdomią Pacų kilmės versiją yra iškėlusi mokslininkė Aušra Baniulytė savo tyrime „Pacai ar Pazzi? Nauja Palemono legendos versija LDK raštijoje“. Jis paskelbtas 2004 m. veikalo „Senoji Lietuvių literatūra“ 18-oje knygoje. Ji rašo, kad XVII  a. užgimė  tradicija  Lietuvos  Pacų  giminę  kildinti  iš  Italijos. Pagal šią kilmės istoriją Pacai giminystės ryšiais imti sieti su Florencijos  patricijais  Pazzi‘ais,  kurių  vienas  šeimos  narys  kartu  su  legendiniu  Palemonu  ir  kitais  romėnų  karvedžiais  atvykęs  į  Lietuvą. 1322 m. Marco Pac, Varrone Pazzi proproanūkis, buvęs paskirtas Trakų vaivada.  Pasak šios  autorės,  nuo  1322  m.  ir  prasidėjusi  Lietuvos  Pazzi‘ų giminės raida. Tyrime minima Palemono legenda tyrinėtojams leidžia teigti, kad galbūt ne tik Pacų giminė, bet ir visi mes arba bent visa didžioji lietuvių didikų dalis kilusi iš romėnų…

Tačiau Vilniaus Valdovų rūmų parodoje, kuri buvo atidaryta spalio 29 d., pranešėjai šios versijos nesureikšmino. Joje pateikta Pacų giminės istorija, kurioje galima atrasti šios svarbios šeimos kilmės raidą ir jos per šimtmečius suformuotas giminės tradicijas, jų palikimą ateities Lietuvai. Kaip atidaryme sakė vienas iš parodos kuratorių, Nacionalinio muziejaus LDK valdovų rūmų generalinis direktorius dr. Vydas Dolinskas, „šiai parodai Valdovų rūmų muziejus rengėsi trejus metus. Eksponatus skolino pusšimtis institucijų ir privatūs kolekcininkai iš Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos, o vaizdinę medžiagą parodai ir rengiamam išsamiam jos katalogui pateikė dar daugiau nei dešimt kitų atminties institucijų iš Lietuvos, Lenkijos, Italijos, Ispanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Turkijos“.

Vilniaus Valdovų rūmų parodoje pateikta Pacų giminės istorija  

Grafai Pacai reiškėsi daugelyje Lietuvos valstybės ir visuomenės gyvenimo sričių. Jie dažnai išsiskyrė kaip įžvalgūs politikai ir diplomatai, talentingi karvedžiai, stropūs ganytojai, Bažnyčios rėmėjai, dosnūs meno mecenatai, sumanūs žemvaldžiai. Nuo XV a. Pacų atstovai net aštuoniolika kartų buvo tapę Lietuvos ir Lenkijos senatoriais, vienuolika kartų užėmė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ministrų postus, dvidešimt vieną kartą buvo skiriami aukštais Lietuvos valstybės dignitoriais, net penki giminės atstovai buvo vyskupais.

Prienų krašto perlai

Įspūdinga, kad Kristupas Zigmantas Pacas mecenavo vieną nuostabiausių baroko architektūros deimantų Vidurio Europoje – Pažaislio bažnyčios bei kamaldulių vienuolyno ansamblį, kurį būtų galima palyginti su ispaniškuoju Eskorialiu.

Bet parodoje buvo galima aptikti ir kitą, Prienų krašto žmonėms svarbų akcentą: minėtas Pacų mecenatas iniciavo ir barokinio stiliaus Jiezno miestelio bažnyčią. Šis garsus LDK veikėjas Jiezne turėjęs ir rezidencinius rūmus, kurie buvę bene didžiausi visoje Abiejų Tautų Respublikoje. Deja, iš šio didžiulio turtingo dvaro šiandien neliko beveik nieko. Kaip prieš metus rašyta Vilniaus galerijos svetainėje Vilniausgalerija.lt, šiuo metu viename ir rūmų pastatų gyvenantis vietos menininkas, kukliai save staliumi vadinantis Vytautas Gusas saugo XVII – XIX a. klestėjusių rūmų istoriją: jo rankomis atkurtas įspūdingų rūmų maketas, heraldika, iš medžio išdrožtos netgi barokinės Vytauto namų-rūmų sienos.

O kažkada rūmuose buvo daugiau nei 10 salių, virš 50 menių ir, kas įdomiausia, 365 langai (pagal dienų skaičių metuose). Rūmų vidų  puošė retas ir prabangus tam metui marmuras, garsių meistrų freskos, baldai  iš visos Europos, prašmatnūs veidrodžiai, netrūko aukso dekoro.  Visą rūmų kompleksą sudarė septyni korpusai: vienas triaukštis pastatas su bokštais centre ir šeši dviaukščiai  pastatai šonuose. Viską supo didžiulis parkas su tvenkiniais bei kaskadomis, veikė oranžerija ir koplyčia. Tokie rūmų vaizdai išlikę ir Vladislovo  Sirokomlės piešiniuose.

Parodoje rasime ir Užuguosčio šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios fasadą. Turinčius baroko elementų medinius Dievo namus iš naujo pastatė vienas paskutiniųjų vyriškosios Pacų giminės atstovų Jiezno grafas Liudvikas Pacas, palaidotas Turkijos Izmiro šv. Polikarpo bažnyčioje esančiame kape. Spaudoje rašyta, kad Liciškėnų kaimas laikomas antruoju Pacų žemės valdų lauku, o kiti kaimai aplink Jiezną taip pat priklausė Pacams.

Kodėl – lelijos?

Tarptautinės parodos pavadinime „Pacai. Istorijos sodo lelijos“ visame pasaulyje žinoma gėlė pasirinkta neatsitiktinai. „Naujajame simbolių žodyne“ rašoma, kad, dar prieš tapdama simboliu, lelija jau buvo ypač vertinama senovės Egipte, Kretoje, Romos imperijoje. Ji figūruoja mituose, legendose, tapo dažna antikos dailininkų, architektų, namų puošybos ir dizaino elementų. Tai tyros meilės, taikos, gyvybės simbolis. Pasak mito, lelija išaugo iš Heros pieno, kuris nulašėjo ant žemės, ir tuomet atsirado Paukščių takas. Krikščionys leliją laiko Dievo Motinos gėle. Budizme su šiuo žiedu siejasi nušvitimas. Mokslinis šios gėlės pavadinimas yra „Nymphaea“. Jis kilęs iš graikiško žodžio „nimfa“, o pagal graikų mitologiją jis reiškia moterišką dvasią, kuri gyvena vandens telkiniuose.

Kaip buvo aiškinta parodos atidaryme, penki lelijos augumo periodai reiškia visus žmogaus gyvenimo tarpsnius: sodinamas svogūnėlis, išauga trapus daigas, stiebas tampa gyvybės stuburu, ant jo sukraunamas žiedas, brandinantis naują pradžią – sėklą, bet galiausiai žiedas nuvysta ir miršta. Nebe reikalo liaudies simbolikoje nuo seno lelija yra ne tik skaistumo, bet ir „blyškiosios mirties“ simbolis.

Pacų giminės filosofijoje skambėjo lakus posakis „Žinokite, kad mirsite“. Ką tai reiškia? Tai tarsi perspėjimas, kad – skubėkite daryti gerus darbus čia ir dabar, nes netrukus nuvysite kaip ta lelija… Šio priesako stropiai laikėsi Pacų giminė. Kaip sakė pranešėjai, šios dinastijos ypatybė ta, kad jie savo naudai turto (dvarų, žemių, brangenybių) beveik nepaliko, o viską kūrė kraštui, Bažnyčiai ir žmonėms. Būtent todėl šiandien mes visi galime lankytis ir grožėtis daugybe jų statytų ir puoselėtų maldos namų, didingų valstybės rūmų, tautai paliktų vertybių, liudijančių ne tik praeitį, bet ir ateitį.

Keletas faktų:

  • Tarptautinė paroda „Pacai. Istorijos sodo lelijos“ buvo rengta bemaž trejus metus.
  • Organizuojant parodą dalyvavo 52 organizacijos ir įstaigos iš Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos.
  • Penkiose muziejaus erdvėse yra apie 300 eksponatų.
  • Vienoje ekspozicijoje – rėmuose tėra tik juodas fonas: Rusija yra pagrobusi daugybę Pacų vertybių.
  • Paroda veikia beveik tris mėnesius – nuo lapkričio 30 iki 2025 m. sausio 26 d.
  • Daugiau informacijos www.valdovurumai.lt .

 

Atgal