VISUOMENĖ
2024.11.08. ŽYDĖTI
.jpg)
Juozas Šikšnelis, Prozininkas, dramaturgas, skulptorius
Kas tik gyva tas gali žydėti, kas pasimirė gali tik supūti.
Žydėjimas prasideda pavasarį, atšilus orui. Baigiasi subrandinus vaisius, kuriuose slypi nauja gyvybė.
Pienės kenkia daržininkams ir padeda sveikuoliams
Žydi pievose gėlės, daugiausiai pienės, kurios nėra gėlės tiesiogine prasme, bet paradoksalios piktžolės, nes kenkia daržininkams ir padeda sveikuoliams.
Kai kur miestuose žydi narcizų ar tulpių laukai. Tai priklauso nuo miesto biudžeto, jei jame nėra skylių – valdžia leidžia žydėti gėlių laukams.
Kai kurie augalai žydėdami kvepia – bitės, orientuodamosi į tą kvapą, atskrenda, siurbia nektarą ir tuo pačiu apdulkina augalą.
Yra ir dvokiančių žyduolių, tarkime amorfalas, kurio trumpalaikis žydėjimas skleidžia pūvančio lavono tvaiką ir traukia muses bei kitus vabalus.
Apie moteris, kurios nedeklaruoja savo amžiaus ir netoleruoja kai tai daro kiti, sulaukusias antrosios jaunystės (po keturiasdešimtmečio), sakoma: ji žydi, jei moka savimi rūpintis.
Apie vyrus kartais sakoma: jis pačiame žydėjime.
Žydi net žemė, anot dzūkų, žadėdama grybingus metus.
Kažkada buvo dainuojama ir deklamuojama apie žydinčią ir klestinčią tautų draugystę, kol jas slėgė geležinė bolševikų ranka, kai geležis surūdijo, pavirto plėnimis, tautos išsiskirstė kas sau, draugystė nustojo žydėti ir perėjo į kitą lygmenį.
Žydi ilgai pastovėjęs vanduo. Ilgiau pastovėjęs vynas vertinamas gurmanų, o vanduo tetinka laistyti daržus.
Ne kiekvienas žiedas virsta vaisiumi, kaip ir ne kiekvienas žmogus virsta doru piliečiu.
Žydintys bulvienojai suteikia viltį sulaukti šviežių bulvių.
Gausiai žydintys sodai, negarantuoja gausaus derliaus, gamta turi savo išskaičiavimų ir kartais patvarko taip, kad žiedus ir vaisius užpuola kenkėjai – amarai arba šalnos vasaros prieangyje.
Gamtoje nėra amžinai žydinčių augalų, o žmonių tarpe – amžinai žydinčių individų, viskam savo laikas: pažydėjai ir užteks, laikas nuvysti ir duoti vaisius.
Atgal
