VISUOMENĖ
2024.10.09.PASAULIO TAUTŲ TEISUOLIS IŠ DAUJĖNŲ
Antanas Šimkūnas
Žurnalistas
Dabar, kai gyvųjų ir mirusiųjų ramybę drumsčia įkyrėjusios ir bereikalingos antisemitizmo šmėklos, verta prisiminti jaudinančią istoriją apie Pasaulio Tautų Teisuolį, mano gimtosios Daujėnų parapijos kleboną Feliksą Ereminą, kuris išgelbėjo žydaitę Rachelę Rozenbergaitę, pakrikštijo ją Reginos vardu, išleido į medicinos mokslus, lankydavo ją gydytojavusią Vilniuje, o po klebono mirties jo kapą lankydavo Reginos šeima. Sovietmečiu kiekvieną Vėlinių vakarą prie Daujėnų kapinių sustodavo juoda „Volga“ ir ant kun. Felikso Eremino kapo žydėdavo gėlės.
x x x
Kai 1942 metais mirė pirmasis, ilgametis Daujėnų klebonas Vincentas Baltrušaitis, parapijiečiai ilgai svarstė ir nuogąstavo, kas pakeis pirmąjį kleboną, kuris išplėtė ir išgarsino Daujėnų parapiją, pasikvietęs meistrus iš Lenkijos suremontavo bažnyčią, išsirūpino sklypą naujoms kapinėms, nuo 1904 metų pradėjo vesti metrikų knygas, atliko daug kitų darbų, buvo parapijiečių laukiamas ir mylimas.
Feliksas Ereminas
1943 metų pradžioje mačiau, kaip į Daujėnus atvažiavo naujasis klebonas. Mokiausi tada Daujėnų Prezidento Antano Smetonos pradžios mokykloje. Žaisdami mokyklos kieme pamatėme į miestelio aikštę įriedėjusį arkliu tempiamą vežimą, kuriame sėdėjo dėžėmis ir daiktais apsikrovęs keleivis. Greit pasklido kalbos, kad tai naujasis Daujėnų klebonas, atvykęs iš Karsakiškio. Po kelių dienų turėjome progą arčiau su juo susipažinti. Kunigas Feliksas Ereminas atėjo į mūsų klasę dėstyti tikybos. Greit jis ėmė lankyti parapijiečius, aptarinėti su jais parapijos reikalus. Ilgainiui naujasis klebonas tapo mūsų šeimos draugu. Nes tėvai buvo artimi bažnyčios pagalbininkai. Klebonas Feliksas Ereminas didelėje klebonijoje gyveno su savo pagyvenusia šeimininke, neįgaliąja Stase Zakarauskaite. Netrukus parapijiečiai pastebėjo klebonijoje dar vieną gyventoją – jauną mergaitę Reginą, kalbėjo, jog tai klebono giminaitė. Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, klebonijoj atsirado naujų gyventojų- NKVD karininkų, vadovavusių į Daujėnus atsiųstiems kariniams daliniams. Jie bendravo su klebonu, kuris turėjo daug įvairiausių knygų, prenumeravo „Pravdą“ (sakydavo, jog reikia mokėti skaityti tarp eilučių), sekė politiką. Klebonas tuomet jau buvo pradėjęs rašyti savo garsiuosius dienoraščius, po jo mirties išleistus atskira knyga. Klebonas iš karininkų sužinodavo kai kurias paslaptis apie rengiamus trėmimus, pranešdavo apie tai žmonėms. Kai vėliau okupacinė valdžia išvarė kleboną Feliksą Ereminą iš senosios klebonijos, jis per didelį vargą pasistatė naują kleboniją. Reginos paslaptį išsiaiškinome, kai pradėjome rengti „Daujėnų“ monografiją, rinkti medžiagą apie Daujėnų kraštą. Ekspedicijos darbe dalyvavusi istorikė dr. Aldona Vasiliauskienė surinko daug svarbių faktų apie klebono Felikso Eremino veiklą, apie jo išgelbėtą žydaitę Rachelę Rozenbergaitę Klebonas išrūpino Rachelei naujus dokumentus, pakrikštijo ją Reginos vardu, sovietmečiu išleido į medicinos mokslus, kuriuos baigusi ji dirbo Vilniuje Šv. Jokūbo ligoninėje gimdymo skyriuje, vėliau moterų konsultacijoje. 1950 metais Regina susigrąžino savo buvusią pavardę, tačiau pasiliko kunigo duotą Reginos vardą, ištekėjo už Codiko Shteimano, susilaukė dviejų dukterų –
Linos ir Avivos, kurios, mirus tėvams, išvyko į Izraelį, turi savo šeimas ir augina Reginos vaikaičius. Abi, sekdamos motinos pavyzdžiu, tapo medikėmis. Jos su skausmu prisimena tragišką savo motinos, Rachelės Rozenbergaitės šeimos likimą. Ši šeima 1941 metais gyveno Subačiuje. Prasidėjus karui beveik visi miestelio žydai buvo suimti ir sušaudyti. Tokio pat likimo sulaukė ir Rachelės tėvai bei du broliai. Rachelei vietos gyventojas Povilas Tamošiūnas padėjo pabėgti ir siūlė pasislėpti pas jį. Tačiau ji nenorėjo rizikuoti, slapstėsi pas tolimesnius gyventojus, net Pandėlio ir Biržų rajonuose, kol pagaliau pateko pas Daujėnų kleboną Feliksą Ereminą. Reginos Rozenbergaitės dukros Lina ir Aviva dėkodamos kun. Feliksui Ereminui už motinos globą atsiuntė liudijimą Vilniaus Gaono Žydų muziejui, kad būtų parengti dokumentai dėl Pasaulio Tautų Teisuolio vardo suteikimo kun. Feliksui Ereminui. 2012 m. rugsėjo 10 d. Prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretu kun. Feliksas Ereminas (po mirties) apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Apdovanojimą priėmė Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas.
Atgal.jpg)
.jpg)
