VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ

2024.10.09.VIDURAMŽIAIS PASAULIS BUVO KOLONIZUOTAS, LIETUVA – NE

Rimvydas Žiliukas

Istorikas

Kristoforui Kolumbui 1492 metais atradus Ameriką, į naujai atrastą žemyną ėmė plūsti ispanų ir portugalų, o kiek vėliau dar ir prancūzų, olandų bei anglų kolonizatoriai. Visos Šiaurės Amerikos, Pietų Amerikos ir Australijos gentys, tautos ir valstybės sugniužo po kolonizatorių smūgiais. Išliko tik tie indėnai, kurie galėjo pasislėpti kalnuose, džiunglėse ar dykumose. O juk galimybės joms išlikti buvo daug palankesnės, negu lietuviams, nes nuo grobikų juos saugojo milžiniški atstumai, platūs vandenynai, kuriuos kolonizatoriams tekdavo įveikti menkais to meto laivais. Kolonizatoriams tekdavo ištverti kelių mėnesių plaukimus vandenynais ir šimtus ar net tūkstančius kilometrų sausumos žygius, atremiant vietinių gyventojų pasipriešinimą. Bet nepaisant to, visos Šiaurės Amerikos, Pietų Amerikos bei Australijos tautos buvo užkariautos.

Europiečiai sėkmingai kolonizavo ir Afrikos žemyną, ir Pietų Aziją, Netgi Kinijoje ir Japonijoje ilgainiui ėmė šeimininkauti europiečiai. Bet japonų ir kinų buvo tiek daug, kad galutinai kolonizuoti jų taip ir nepavyko. Na, o Tibetas eruropiečių nedomino, nes europiečiams buvo nepriimtinos gyvenimo sąlygos tokiuose aukštuose kalnuose, kuriuose netgi trūko oro normaliam kvėpavimui. Bet Andų kalnus europiečiai tarpusavyje pasidalino. Mūsų kaimynai latviai, prūsai, estai taip pat buvo kolonizuoti Kryžiuočių ir Livonijos ordinų. Išimtis čia buvo tik lietuviai. Lietuva trukdė kryžiuočiams iš Malburgo atvykti į Latviją. Juk į Prūsiją privažiavo vokiečių, susisodinusių į vežimus savo žmonas ir vaikus, susikrovusių mantą, dar prisirišusių prie vežimų karves. Tad ilgainiui prūsų neliko. O į Latviją šitaip su vežimais važiuoti trukdė (kad ir siauras) Lietuvos pakrantės ruožas ties Palanga. Šis, nesugebėtas iš Lietuvos atimti Palangos pajūris ir išgelbėjo latvius nuo žūties. 

Taigi, kolonizuota buvo didžioji pasaulio dalis. Kodėl neužkariauti liko kinai ir japonai, galima suprasti: jie jau seniai turėjo didžiules savo valstybes, kuriose kaip ir šiandien gyveno daugiau gyventojų, negu visoje Europoje. Be to šios šalys nebuvo atsilikusios moksle. Pavyzdžiui, parakas ir šaunamasis ginklas Kinijoje atsirado daug šimtmečių anksčiau, negu Europoje. O be to, norint nuplaukti į Kiniją ir Japoniją, reikėjo perplaukti per tris vandenynus: Atlanto, Indijos ir Didyjį, įveikiant atstumą, didesnį, nei pusę žemės rutulio. Rusija ir Mongolija liko neužkariautos todėl, kad iki jų prisibrauti trukdė Lietuva, užstojanti europiečiams kelią į rytus. Dar liko neužkariauta Osmanų imperija.

Bet kodėl liko neužkariauti lietuviai – nesuprantama. Nuo kryžiuočių sostinės Malburgo iki mūsų žemių tebuvo tik du šimtai kilometrų, kuriuos kryžiuočiai neskubėdami galėjo be vargo įveikti per kelias dienas. O kitiems kolonizatoriams – danams, olandams, prancūzams, anglams – iki Lietuvos irgi tebuvo vos tūkstantis – pusantro tūkstančio kilometrų. Bet nepaisant to, mes, lietuviai, porą šimtmečių atlaikėme kryžiuočių ir kitų kolonizatorių antpuolius. Mūsų kunigaikščių išminties bei tautos stiprybės dėka, apgynusi savo valstybę nuo kolonizavimo, Lietuva yra pasaulio išimtis. Kaip sakoma, taip būti niekaip negalėjo, bet taip buvo!!! Jūs, mokiniai ir jų tėveliai, apie tai nei radijuje girdit, nei televizijoje matot, nei laikraščiuose skaitot. Tad dabar, perskaitę apie tai šioje knygoje, papasakokit apie tai savo draugams, pažįstamiesiems. Tegul sužino, kad daugelyje sričių lietuviai buvo tarp pasaulio lyderių, o kai kuriose buvom netgi vieninteliai!

 

Atgal