VISUOMENĖ
2024.07.21.Gariūnai, Gariūnai (ar tikrai viskas, kas auksu žiba, blogai…)
Aleksandras Kavoliūnas
Aktyvaus banditizmo laikai lyg ir praėjo – juos pakeitė ramesni laikai. Į mišką verslininkų nebeveža, kiemuose nebesprogdinamos granatos…
Bet jei žmogus prakunta, vis dar atsiranda tų, kurie gviešiasi svetimo gero! Ir jų gana daug.
Tik dabar reketo formos kiek kitokios, dažniausiai psichologinės…
Kodėl apie tai rašom? Dėl tam tikrų insinuacijų kai kurių verslininkų atžvilgiu.
Tai šen, tai ten vis išgirstam apie valdžios, ir ne tik, norus nugriauti, perstatyti, atimti dalį verslaujančių teritorijos ir t. t.
Kas juos – tą valdžią ir kitus, – verčia taip daryti? Ar kad neturi talento susikurti verslo, kuris neštų pelną, ar kad grobikiška godumo dvasia juos užvaldžiusi?!
Panašiai…
***
O dabar apie esmę: talentus, ir ne tik…
Egzistuoja įvairūs talentai – talentas sportui, kūrybai: dailei, rašymui… Visa tai – Dievo dovanos!
Bet taip pat egzistuoja ir talentas verslui – verslavimo dovana. O talentas negali tylėti, jam reikia save realizuoti…
Na, o kas, t. y. kokios savybės galėtų reprezentuoti kokią nors organizaciją, pvz., tarptautinėje parodoje ar kasdieninėje veikloje, kad pademonstruotų savo veiklos lygį: profesionalumą, darbo kultūrą ir t. t.?!
Ar vis naujų statomų pastatų griozdiškumas reprezentuotų jų veiklą? O gal dešimtmečiais nesibaigiančios ir kasmet po kelis milijonus brangstančios statybos atspindėtų reklamuojamą organizaciją?
Turbūt, kad ne.
* * *
…Liaudiška patarlė byloja: ne viskas auksas, kas auksu žiba…
Nors nuo 1971 m. popierinių pinigų kaina nebepriklauso nuo aukso, centriniai bankai vis tiek vertina auksą ir turi didžiules jo atsargas.
Net manoma, kad kuo didesnės valstybės aukso atsargos, tuo geriau. Daugiausia aukso turi JAV, kurios atsargos siekia per 8 000 t, Lietuvos bankas turi 5,8 t gryno aukso. Auksas saugomas Anglijos centrinio banko saugyklose Londone.
Na ir kas?! Na ir nieko…
Auksas, auksas… Bet ar jau taip blogai tas auksas?! Žinia – daug kraujo pralieta dėl jo…
Bet juk svarbu ne pats auksas, kuris pats savaime nėra blogis, bet viską lemia mūsų požiūris į jį… Jei mes iš jo pasidarėme stabą ir vien dėl jo kažką darome – plušame dieną naktį ir t. t., tada tai – blogis!
Na, o jei mūsų širdyse yra noras padėti artimui savo, rūpestis aplinkiniais, ne tik savo šeima, bet kenčiančiais bei ligotais, našlaičiais ir našlėmis, tai tada auksas neapakina nei akių, nei, kas svarbiausia, mūsų širdžių!
* * *
Na, o prie ko čia Gariūnai? – paklaus tūlas. Dėl Gariūnų…
Gariūnai, Gariūnai… O ką – Gariūnai?!?
Ačiū Dievui už Gariūnus, kur darbą rado tūkstančiai. Gal kas dar pasakys: o prie ko čia Dievas? Atsakysiu: Dievas ne prieš sąžiningą verslą.
Taigi, Gariūnai…
Gariūnai yra ta vieta, kur vystomas smulkus ir vidutinis verslas. Ir kur, galų gale, jeigu norit, už padorią kainą gali nusipirkti šeimyninius apatinius.
Na, gerai… O jei pažiūrėti į viską šiek tiek kitu aspektu? Žiūrim!
Ką mes randame žvelgdami į šią unikalaus Verslo parko ir kultūros centro panoramą?!
Kokią veiklą vysto jo administracija, t. y. tie, kurie pradėjo šį darbą, kurie investavo savo pinigus, kurie rūpinosi ir negailėdami savo laiko dieną naktį dirbo ties šiuo projektu, netausodami savo sveikatos bei jėgų.
Statė, statė ir… pastatė! Maža to, kad darbą ten susirado daugybė žmonių, Verslo centro vadovai dar vysto ir kultūrinę veiklą. Kokią?!
Pastatė puikiausią koncertinę salę, kurioje koncertuoja žymiausi mūsų šalies bei užsienio artistai! Jau vien to užtektų pripažinti, jog gerai, kad yra tokie Gariūnai!
Maža to, kai kurie centro vadovai mecenuoja tam tikrus projektus ir renginius net ne jų teritorijoje, be to, padeda ir remia finansiškai rašytojus, dailininkus, muzikantus etc.
Klausimas (ne)retorinis: o ką sukūrė tie, kurie tik garsiai rėkia ir gviešiasi ne savo rankomis uždirbto svetimo turo!?
***
Taigi, vis dėlto, kad ne taip ir blogai tas auksas. Ar taip?!
Teko būti ne vienose, atsargiai skaičiuojant, laidotuvėse, bet nė viename grabe nebuvo įdėta pinigų… Kodėl? Todėl, kad jų reikia čia, žemėje. O jei kas planuoja jų pagalba patekti į Dangų, tai ten gatvės auksinės!
…Yra tokie žodžiai, tapę daugeliui šūkiu: žygiais, o ne žodžiais mes Tėvynę mylim! Jei paprasčiau, tai mintis tokia – ką pasėsi, tą ir nupjausi!
Veikiau, kas šykščiai sėja, šykščiai ir pjaus, o kas dosniai sėja, dosniai ir pjaus (plg. 2 Korintiečiams 9, 6).
O Gariūnai ir yra ta vieta, kur sėjama! Ir pjaunama. O kaip kitaip? Visam pasaulyje mokamas atlyginimas už darbą.
Juk net Šventasis Raštas moko: „Neužrišk kuliančiam jaučiui nasrų“, ir: „Darbininkas vertas savo užmokesčio“ (1 Timotiejui 5, 18).
O jei žmonės dar rūpinasi kitais, o ne vien savo gerbūviu, tai negali taip būti, kad investicijos į kitus liktų be atsako!
* * *
O štai dar atsiliepimai apie Gariūnų verslo parke įkurtą Koncertų salės veiklą:
,,Puikūs koncertai ir spektakliai, ačiū organizatoriams ir rėmėjams…“
,,Puikūs, aukšto lygio koncertai, gera akustika, maloni ir jauki aplinka“.
,,Didžiausia padėka, ačiū, kad esate!“
Geri, palankūs atsiliepimai, – rodos, ko daugiau ir bereikia…
Bet, ne! Kažkas kažkam neįtiko, nepatiko, ar pavydas, persipynęs su godumu, apėmęs: griausim, drausim ir, apskritai, kas jiems leido šią veiklą ir t. t. ir panašiai?!
Bet tiek to! Nelįskim į pavyduolių, kurie patys nieko nedaro, tik planuoja, atimdami iš kitų, pasipelnyti, liūną…
Kai kas gal paklaus, o iš kur atsiranda toks beribis godumas, pavydas? Atsakysiu Kristaus žodžiais: iš vidaus, iš žmonių širdies, išeina pikti sumanymai, godumas, pavydas, išdidumas, kvailystė. Visos tos blogybės išeina iš vidaus (plg. Morkaus 7, 20–23).
* * *
Tad dar kartą: ne pinigai, t. y. ne auksas yra blogybė, bet požiūris į juos: auksą ir pinigus – Mamoną.
„Niekas negali tarnauti dviems šeimininkams: arba jis vieno nekęs, o kitą mylės, arba vienam bus atsidavęs, o kitą nieku vers. Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai (pinigų dievas – stabas)“ (Mato 6, 24).
Štai ir atsakymas kai kuriems…
Dar apie pinigus…
Ar dėl turto žmogus visuomet degraduoja? Nėra vienareikšmiško atsakymo. Gali būti labai turtingas ir labai doras žmogus. Taip pat gali būti neturtingas ir labai nedoras.
Turtas išbando žmogų, ko jis yra vertas.
Kristaus patarimas labai aiškus: su turimu turtu reikia elgtis labai atsakingai ir jį naudoti ne vien savo reikmėms, bet ir geriems darbams. Mylėk savo artimą kaip save patį! Tuo viskas ir pasakyta.
Jėzus dar pamokė, ką reikia daryti, kad turtas netaptų žmogaus gyvenimo griovėju. Jis kalbėjo: „Darykitės bičiulių neteisiosios Mamonos dėka, kad, galui atėjus, jie priimtų jus į amžinuosius namus“ (Luko 16, 9).
Kaip tai suprasti? Principas toks: daryk dėl kitų daugiau, nei darytum dėl savęs!
Todėl nekraukime vien tik sau turtų žemėje, kur kandys ir rūdys ėda, kur vagys įsilaužia ir vagia. Bet kraukime turtus Danguje, kur nei kandys, nei rūdys neėda, kur vagys neįsilaužia ir nevagia, nes kur tavo turtas, ten ir tavo širdis (plg. Mato 6, 19–21).
P. S. Visiems mums šiame pasaulyje reikia meilės, nė vienas mūsų per daug nemylėjo. Yra daug žmonių, kurie nori, kad juos mylėtų, bet patys tos meilės nėra pasėję. Todėl nesantaiką, pavydą, kerštą, simpatijas ir antipatijas palikim nuošaly.
Pradėkime sėti užuojautos, gailestingumo, gėrio sėklas, ir kas žino, gal tos pasėtos sėklos sudygs daugelio žmonių širdyse ir gyvenimuose!
,,Blogio triumfui reikia tik vieno – kad geri žmonės nieko nedarytų“ (Edmundas Burke).
Tad darykime gera, kol dar yra laiko…
