VISUOMENĖ
2024.06.28.Pirmasis tarptautinis armigerių sambūris Vilniuje
Vytautas Kvietkauskas
Žurnalistas
Seniausiame Vilniaus viešbutyje „Narutis“ įvyko pirmasis tarptautinis armigerių sambūris. Iškilmingame renginyje, tarptautinės armigerių bendruomenės pirmuoju numeriu pažymėta insignija ir liudijimas lotynų kalba buvo įteikti naujajam bendruomenės valdytojui ir lyderiui vilniečiui Pauliui Vaniuchinui. Jis to tikrai nusipelnė, nes būdamas Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos instituto valdybos pirmininku ir Heraldikos akademijos direktoriumi daug nuveikė heraldijos srityje. Ateinančius penkerius metus Paulius Vaniuchinas vadovaus ne tik tarptautinei armigerių bendruomenei, bet ir Lietuvos armigerių apygardai.
Žodis „arma“ išvertus iš lotynų kalbos reiškia „herbas“, o žodis „armiger“ – „ginklininkas“. Taigi armigeris yra asmuo, turintis teisę pagal paveldėjimą, suteikimą arba patvirtinimą naudoti herbą. Tai gali būti žmogus, giminė, organizacija, miestas, valstybė ir pan.
Iškilmėse inauguruotas naujasis armigerių lyderis P. Vaniuchinas skiriamuosius armigerių ženklus įteikė Škotijos apygardos armigerių atstovui dr. Bruceʼui Durie, Danijos apygardos armigerių atstovui Carl-Thomasʼui von Christiersonʼui, Vokietijos apygardos armigerių atstovams Dirkʼui Weisslederʼiui ir Wolfgangʼui Brozio, Pietų Afrikos apygardos armigerių atstovui dr. Bruceʼui Berryʼiui ir Lietuvos apygardos armigeriams Dariui Krunglevičiui, Andrejʼui Rudanovʼui, dr. Palmirai Zemlevičiūtei, Vytautui Kvietkauskui, Ryčiui Petrikui ir Remigijui Bimbai.
Pirmojo tarptautinio armigerių sambūrio dalyviai. Iš kairės: Vytautas Kvietkauskas, Rytis Petrikas, Andrejʼus Rudanovʼas, Dirkʼas Weisslederʼis, Remigijus Bimba, dr. Palmira Zemlevičiūtė, Paulius Vaniuchinas (antroje eilėje), dr. Bruceʼas Berryʼis, Carl-Thomas von Christiersonʼas, dr. Bruceʼas Durie, Darius Krunglevičius, Wolfgangʼas Brozio. Viktorijos Chorna nuotrauka
Armigerio insignijos mėlyname lauke – sidabrinis, smaigaliu į viršų, ševronas (pranc. chevron – gegnė). Tai viena iš heraldinių figūrų, imta naudoti jau ankstyvojoje heraldikoje. Ją ir matome nuotraukos apačioje.
Herbai atsirado XII amžiuje kaip skiriamieji kariniai riterių ženklai ir iš pradžių vaizduoti skyduose, ant šalmo, apsiausto, vėliavos. Vėliau pateko į monetas, antspaudus, pastatų interjerą ir eksterjerą, antkapinius paminklus, vitražus, tapybos kūrinius, kilimus, kulto ir buitinius indus, rankraščius, knygas.
Herbai kuriami pagal heraldikos taisykles. Svarbiausia herbų dalis yra įvairių formų skydas, vertikaliai, horizontaliai ar įžambiai suskaidytas į laukus. Skydas užpildomas heraldinėmis figūromis (geometriniais motyvais, daiktų, žmonių, žvėrių vaizdais), simbolizuojančiomis herbo turėtoją, kuriuo gali būti asmuo, valstybė, jos sritis ar miestas. Be skydo, herbas dažnai turi šalmą, karūnėlę, arba raištį, šalmo papuošalą, uždangalą, mantiją, skydo laikytojus, įvairius įrašus. Viename skyde kai kada komponuojami keli herbai.
Svarbus herbo elementas – spalva. Klasikinės spalvos: raudona, mėlyna, juoda ir žalia; metalai – auksas ir sidabras. kaip riterių skiriamieji ženklai.
Iš pradžių herbus naudojo tik kilmingųjų luomas ir tos institucijos, kurios turėjo valdovų privilegijas. Šiandien situacija iš esmės yra pasikeitusi.
Heraldikos akademijos teikimu herbus, kurie nereglamentuoti Lietuvos Respublikos įstatymuose ir teisės aktuose, tvirtina, registruoja ir faktą patvirtinančius dokumentus išduoda Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos institutas. Patvirtintų herbų savininkams įteikiama armigerio insignija.
Atgal
.jpg)
.jpg)
