VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ

2024.06.27.LOTI

Juozas Šikšnelis, Prozininkas, dramaturgas, skulptorius

Tikriausiai nėra nė vieno, kuris nežinotų elementarios tiesos: šunys loja, o karavanas eina. Kodėl nereaguoja? Priežasčių galybė. Lojimą vėjas nuneša į šalį, todėl karavanas negirdi, neįtikinamai grėsmingai skamba lojimas, karavanas pasitiki savo jėgomis, žino savo tikslą ir nekreipia dėmesio į pašalinius garsus. Be to, dažniausiai, šunys pradeda loti, ne karavanui pajudėjus iš vietos, bet jau įsilingavus. Todėl  išgąsdinti apgailėtinu lojimu, panašesniu į inkštimą, nesiseks. Prireiktų sunkiosios ginkluotės, bet NATO turi kam ją skirti.

Straipsnelio įžanga dabartiniam Justino Marcinkevičiaus pjudymui labai tinka, nes viskas vyksta gerokai pavėluotai (karavanas seniai nuėjęs ir savo tikslus pasiekęs). Kas iš jūsų pastangų sutrypti Poetą, jei į Atgimimą minios tautiečių plūdo su „Laisve“ lūpose ir pasiryžimu sielose būti laisviems. Kad ir kiek purvo bedrabstytumėte ant Poeto asmens, jums nepavyks atimti iš mūsų to dvasinio pakylėjimo, kurį jis sužadino savo kūryba.

Justinas Marcinkevičius | Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos rinkinio nuotr.

Jūsų absurdiški kaltinimai apie sovietų valdžios inspiracijas jo kūrybos tematikai yra stačiai juokingi, nes panašu, kad jūsų svarstymuose Justinas Marcinkevičius virsta dirbtiniu intelektu, kuriam galima užsakyti tam tikros pakraipos ir tematikos kūrinį. Tarsi tas žmogus neturėtų sąžinės, sielos, savigarbos ar supratimo. Panašu, kad šiuo kaltinimu jūs patys save išduodate, nes kuo pats kvepi, tuo kitus tepi.

Ar mums jau pakilusiems, jau nutviekstiems Marcinkevičiaus talento šviesos, yra svarbu, kur, kada jis buvo siūlomas į LKP CK ar Aukščiausiąją tarybą, toli ar arti nuo komunistų partijos sekretoriaus jis sėdėjo prezidiume. Į klausimą kaip jis, anot jūsų, uoliai tarnaudamas sovietų valdžiai, galėjo rašyti tokius keliančius patriotiškai dvasią ir skatinančius laisvės potroškius kūrinius,  turite atsakymą: valdžia jam leido. Buki tarybiniai ideologai negalėjo numatyti, kokį poveikį turės jos inspiruoti Marcinkevičiaus posmai? Ar niekam iš jų nepasirodė, jog tai bus laisvės džinas paleistas iš butelio?

O ar jums, purvų drabstytojai nė akimirkai nepasirodė, kad Marcinkevičius su savo kūryba buvo sovietų valdininkų tarpe išsikovojęs toleruotino ir netgi gerbtino ideologinio priešininko vardą, todėl buvo prisibijoma jį liesti?

Panašu, kad visi puolantys Poetą, neatskrido iš kitų planetų, bet gimė, augo ir buvo ugdomi čia, kur siautėjo tarybų valdžia, ir lygia greta turėtų vadintis tarybiniais rašytojais, filosofais, mokytojais. O jei likimas jiems buvo maloningas ir šį nuodėmingą pasaulį jie išvydo jau po Lietuvos atgimimo tai irgi turėtų sveiku protu suvokti Justino Marcinkevičiaus indelį laisvę ir nepriklausomybę.

Tai uždaryk mane Tėvyne savyje,

Kaip giesmę gerklėje mirtis uždaro...  

Tad nustokite loti, nes karavanas seniai nuėjo, o vietos ant Olimpo jums neatsiras.

Atgal