VISUOMENĖ
2024.05.24. NACIONALIZMAS – TAUTOS INTERESŲ GYNIMAS
Rimvydas Žiliukas,Istorikas
Dabar žiniasklaidoje tapo madinga tyčiotis iš meilės savo kraštui. Prisidengus kova prieš nacionalizmą, ir šiam žodžiui suteikiant nacizmo prasmę, imama niekinti viskas, kas susiję su Tėvynės meile. Bet kuo gi užkliūna tas nacionalizmas? Enciklopedijose aiškinama, kad „Nacionalizmas yra ideologija, kuri gina savo tautos interesus“. Tai kas gi yra blogo tame, jei tauta gina savo interesus? Juk žemdirbiams, rašytojams, žvejams, sportininkams ir visoms kitoms visuomenės grupėms yra visuotinai pripažįstama jų teisė susijungti į bendrijas, unijas, bendruomenes, sąjungas ir ginti savo teises. Ir tame nėra nieko blogo. Priešingai, tai ir yra demokratijos pagrindas. Nes tik susivienijusios visuomeninės grupės ir gali ginti savo teises. Juk demokratinės visuomenės pažanga ir remiasi būtent įvairių bendrijų, grupių, įmonių tarpusavio konkurencija, nes konkurencija yra pažangos variklis.
Enciklopedijose dar teigiama, kad „nacionalizmo politinė nuostata yra siekti suverenios tautinės valstybės, o suverenią valstybę jau turint – siekti ją išlaikyti“. Tai kas gi tame blogo? Šie teiginiai vienokiais ar kitokiais žodžiais yra užfiksuoti visų savarankiškų demokratinių valstybių konstitucijose. Tad tiems, kurie smerkia nacionalizmą, derėtų reikalauti, kad būtų pakeistos beveik visų nepriklausomų valstybių konstitucijos... Netgi Jungtinėse Amerikos valstijose, kurios susideda iš valstijų, yra pripažįstama šių valstijų teisė į autonomiją. Visos JAV valstijos naudojasi savo autonominėmis teisėmis ir niekas tame neįžiūri jokio pavojaus demokratijai. O juk Europos Sąjungą sudaro ne autonominės valstijos, bet nepriklausomos valstybės. Tai kas gi yra blogo tame, kad tos nepriklausomos Europos valstybės – Europos Sąjungos narės – reiškia savo nuomonę, gina savo interesus? Juk taip ir turi būti demokratinėje Europos Sąjungoje. Tame ir yra demokratijos esmė.
.jpg)
Išdrįsome paskelbti nepriklausomybę ir dabar už mūsų nugaros stovi ne tik Europos Sąjunga, bet ir NATO
Pastaraisiais metais pastebimas nepaprastas geopolitinės kovos paaštrėjimas, kurios vienas iš pagrindinių kovos veikėjų yra Rusija, apiplėšinėjanti buvusias sovietines respublikas. Šiuo metu Rusijos kariuomenė veržiasi į Ukrainos žemes. Rusijos kuriami istoriniai pasakojimai yra reikalingi pagrįsti jos pretenzijas į įtakos zonų teritoriją. Šiandien Europos Sąjunga blaškosi, neapsisprendžia, o globalistai laikosi stalinistų požiūrio į nacionalizmą, dėl to, kad kaip teigiama enciklopedijoje „nacionalizmas gina savo tautos (nacijos) interesus“. Suprantama, kad stalinistai negalėjo pakęsti bet kokių jėgų, trukdančių jų diktatūrai. Bet pasirodo, kad ir globalistams demokratija taip pat yra nepriimtina. Iš to seka, kad globalistai nori tokios sistemos, kurioje įvairios visuomenės grupės (tame tarpe ir tautinės) savo interesų ginti negalėtų. Iš to seka, kad globalistai, neigdami tautų (nacijų) teisę į nepriklausomybę, tęsia absoliutinių monarchijų, komunizmo bei fašizmo tradicijas. Bet tokias absoliutinės monarchijos, komunizmo, fašizmo ir panašias diktatorines sistemas Europa jau pergyveno, ir į ją dauguma Europos žmonių tikrai nenori grįžti.
Prisiminkim savo bejėgę padėtį XIX amžiuje, kai Rusija mūsų proseneliams uždėdavo didžiules baudas už surastą lietuvišką knygą. O jeigu tokių lietuviškų knygų rasdavo ne vieną – už tai sodindavo į kalėjimą arba ištremdavo. Prisiminkim tuos laikus, kai mūsų proseneliams bažnyčiose buvo draudžiama melstis lietuviškai, kai nemokėdamas svetimų kalbų negalėjai rasti darbo savo Tėvynėje. Ir baigusiems mokslus lietuviams negalima buvo dirbti Lietuvoje, išskyrus kunigus ir teisininkus. Gyvenimas Lietuvoje lietuviams buvo paverstas pragaru. Bet lietuviai ėmė burtis nacionaliniu (tautiniu) pagrindu ir sukūrė savo nacionalinę, kitaip tariant, tautinę valstybę, kuri gyvuoja ir šiandien.
Sąvokai nacionalizmas yra labai artima sąvoka patriotizmas. Tik patriotizmas labiau tinka kalbant apie ištikimybę valstybei, o nacionalizmas – kalbant apie ištikimybę tautai. Globalistai negali paneigti šių faktų, negali paneigti to, kad tik remdamiesi nacionalizmo (tautiškumo) idealais mes savo, lietuvių, žemėje atkūrėme teisingumą ir lietuvių teises. Tad dabar globalistai sąvoką nacionalizmas (tautiškumas), reiškiančią tautų teisių gynimą, bando iškraipyti, suteikdami šiai sąvokai nacizmo (neapykantos kitataučiams) prasmę.
Betgi sąvokos nacionalizmas ir nacizmas skiriasi viena nuo kitos, kaip diena nuo nakties: nacionalistai (tautininkai) gina visų nacijų (tautų) teises turėti savo valstybę ir ginti savo tautos teises, o naciai (hitlerininkai) save laiko išrinktąja tauta, nekenčia kaimyninių tautų, siekia jas užgrobti ir sunaikinti. Pagal globalistus išeitų, kad jeigu Tu myli žemę, kurioje gimei, jeigu Tu myli savo Tėvynę, tai Tu nekenti kitų tautų, taigi sąvokasnacionalistas ir nacionalizmas bandoma iškraipyti, suteikiant joms klaidingas prasmes – nacistas ir nacizmas. Bet juk tai absurdas! Lygiai taip apgaudinėjo žmones ir stalinistai.
Globalistai, fanatiški nacionalizmo nekentėjai, man primena Staliną. Tasai nuoširdžiai nekentė kitataučių ir žudė juos milijonais. Beje, Stalinas savo neapykantą žmonėms pagrįsdavo neapykanta nacionalistams. Tiesa, Stalinas ir stalinistai suprato, kad žodis nacionalistas yra nepakankamai blogas, todėl prakeikdami tuos, kurie gindavo žmonių teises ir tautų lygiateisiškumą, juos vadindavo ne nacionalistais, o buržuaziniais nacionalistais. Bet juk negalima Tėvynės meilės (nacionalizmo) tapatinti su neapykanta kitoms tautoms (nacizmui)! Tai juk skirtingi dalykai. Jeigu sutiktume su šiuo absurdišku sulyginimu, tai tada reikėtų pasmerkti mamą ir tėtį, kurie myli savo vaikutį. Tada reikėtų pasmerkti ir tuos, kuriems brangus miestas, kuriame jie gimė ir užaugo. Tada ir sporto varžybose sirgaliams reikėtų uždrausti palaikyti savąją komandą. Apkaltinus tokius ypač karštus sirgalius nacizmo propagavimu, pagal globalistus išeitų, kad tokius karštus sirgalius reikėtų išvesdinti iš sporto salės ir iškelti jiems baudžiamąją bylą, arba bent jau išreikalauti iš jų solidžias baudas... Prisiminkim, kai 1940 metų liepą Stalino kariuomenė įsiveržė į Lietuvą, tai po Stalino kirviu pirmiausiai papuolė mokytojai, nes jie diegė vaikams meilę savo tautai, savo valstybei, auklėjo juos meilės savo kraštui, savo tautai dvasia. O stalinistai įrodinėjo, kad meilė savo Mamai, savo Šeimai, savo Tautai, savo Tėvynei yra blogis.
Man ir šiandien nepriimtini kraštutinumai (ekstremizmas). Politikoje man nepriimtinas nei kairysis, nei dešinysis ekstremizmas. Galingiausių Europos valstybių vadovai pagaliau suprato, kad du pasauliniai karai sužlugdė Europą. Galingiausiomis pasaulio valstybėmis buvusios Britanija, Vokietija, Prancūzija prarado savo lyderystę, tapusios tokių pasaulio milžinų, kaip JAV, Sovietų Sąjunga, o dabar dar ir Kinija, pastumdėlėmis. Atgauti savo įtaką Europa galėjo tik susivienijusi, todėl Europos Sąjungos įsikūrimą aš sutikau su džiaugsmu. Dar didesnį džiaugsmą pajutau, kai į Europos Sąjungą buvo priimta Lietuva. Globalizaciją vertinu, kaip teigiamą reiškinį. Atsidarė sienos, galima laisvai važinėti po Europą, susitikinėti su draugais, giminaičiais. Nebeliko daugelio muitų mokesčių ir dėl to atpigo prekės. Europos Sąjunga tapo vienu iš galingiausių pasaulio svorio centrų, tad su mumis, europiečiais, vėl reikia skaitytis ir mus gerbti. O man svarbiausia yra tai, kad Europos Sąjungoje jau atrodo neįmanomais tapo tarpusavio karai tarp Europos Sąjungos narių. Dabar jau sunku įsivaizduoti, kad mūsų broliai lenkai, paskutinius kelis šimtmečius nuolat grobę Lietuvos žemes, galėtų ir šiandien tai daryti. Jau aštuntą dešimtmetį Europos Sąjungoje įsivyravo taika. Tiesa, griūvant Jugoslavijai, prasidėjo nacistinės pjautynės, bet palyginus su niokojusiais Europą dviem pasauliniais karais – tai gan nereikšmingas įvykis. O šių pjautynių organizatoriai buvo nuteisti, taip pademonstravus visai Europai, kas laukia galimų nacistinių nusikaltėlių, jei tokių dar atsirastų.
Deja, į tas buvusias Sovietų Sąjungos respublikas, kurios neįstojo į Europos Sąjungą, Rusija įvedė savo karines pajėgas, dalį jų teritorijų aneksavo. O Lietuva, išdrįsusi paskelbti nepriklausomybę ir išstojusi iš Sovietų Sąjungos, o taip pat Lietuvos pavyzdžiu pasekusios Latvija bei Estija, nepražiopsojom progos ir dabar už mūsų nugaros stovi ne tik Europos Sąjunga, bet ir NATO. Tad aš nesuprantu, kodėl aš turėčiau nekęsti lenkų ar latvių, vokiečių ar danų, ispanų ar italų, ar kitų Europos Sąjungos šalių gyventojų ir vadinti juos nacionalistais, suteikiant, šiam žodžiui reikšmę nacistai. Na, argi, pavyzdžiui, lietuviai yra nacistai? Juk lietuviai visada pasižymėdavo ne tik Tėvynės meile, tautos meile. Visa mūsų istorija liudija ir tai, kad mes visais laikais išsiskirdavom ypatinga pagarba kitoms tautoms, jų kalboms, jų religijoms. Todėl mes, lietuviai, tikrai negalime būti kaltinami nacizmu.
Visada ir visur (na, beveik visur) aš laikausi aukso vidurio taisyklės. Ypač politikoje. Tad mane stebina šiandieninių kraštutinių globalistų pareiškimai apie neapykantą kitaminčiams, pravardžiuojant juos nacionalistais, suteikiant šiai sąvokai prasmę – nacistas. Bet sąvoka nacistas reiškia, kad šis žmogus niekina kitas tautas, tuo pagrįsdamas savo tautai teisę kitas tautas aneksuoti, terorizuoti ir netgi žudyti. Bet lygiai taip mane gąsdina ir tie, kurie ragina niekinti kitas tautas, nekęsti jų, pravardžiuojant jas nacionalistais (suteikiant šiam žodžiui priešingą prasmę – nacistai).
Klaidinga manyti, kad žodis nacionalizmas yra blogas dėl to, kad jo šaknis nacional- reiškia blogį. Remiantis tokia globalistų „logika“ reikėtų likviduoti nacionalinį banką, nacionalines valiutas, nacionalines gvardijas, uždrausti nacionalinius patiekalus, nacionalinius drabužius, nacionalinius teatrus, nacionalinę olimpinę rinktinę, nacionalinius papročius ir apskritai visas nacionalines vertybes. Taip pat tektų prakeikti ir visas tautas: italų naciją, japonų naciją, brazilų naciją, kanadiečių naciją, žydų naciją, turkų naciją ir visas kitas pasaulio nacijas. Štai prie kokių nesąmonių mes prieitume, jei laikytumės dvigubos globalistų logikos: vienoms sąvokoms taikyti vienas gramatikos taisykles, o kitoms – priešingas. Štai kokias nesąmones mums siūlo globalistai: kalbant apie globalistų draugus žodį nacionalinis laikyti gėriu, o kalbant apie globalistų priešus – keiksmažodžiu.
Beje, globalistų programa niekuo nesiskiria nuo Lenino, Stalino, Brežnevo planų. To nežinantiems ar tai užmiršusiems priminsiu, kad lygiai tokia buvo ne tik Stalino, bet ir pokaryje Sovietų Sąjungą ilgiausiai valdžiusio Brežnevo programa, jo programoje buvo įrašyta ir kalama žmonėms į galvas, kad dabartinė Sovietų Sąjungos žmonių karta gyvens komunizme. O komunizme tautų nebus, nes bus tik viena sovietinė liaudis, kalbanti rusų kalba. Ta rusų kalba tiek Stalino, tiek Brežnevo laikais viešai buvo vadinama didžiąja rusų kalba. Kuo tai baigėsi, mes žinom. Tautos (nacijos) ir jų kalbos išliko, o Sovietų Sąjungos nebėr! Ir Europos Sąjunga taip pat sugrius, jei ji nueis stalinukų, hitleriukų ar brežneviukų siūlomu keliu. Tai pademonstravo Anglija, kai jai buvo bandoma primesti globalistų žaidimo taisykles. Rezultatas: Anglijos piliečiai pareiškė norintys išlaikyti savitumą ir todėl išstojo iš Europos Sąjungos. Ir kam dėl to geriau? Juk dėl to pralaimėjo visi: ir Anglija, ir Europos Sąjunga. Dėl to, kad Anglija išstojo iš Europos Sąjungos, džiaugiasi tik Rusija.
Man nacizmas, kuris niekina kitas tautas ir siekia jas išnaikinti. yra blogis. Bet globalizmas, kuris taip pat siekia tautas išnaikinti, taip pat yra blogis. Juk šiandieninės Europos Sąjungos globalistai taip pat eina Stalino ir Hitlerio keliu, kurie taip pat kūrė „šviesų rytojų“, kuriame nebus tautų, bus viena valstybinė kalba (Stalino imperijoje – rusų, o Hitlerio imperijoje – vokiečių kalba). Mano nuomone globalizmas nesiskiria nuo nacizmo. O man visos tautos, kalbos ir rasės yra gerbtinos ir turi teisę egzistuoti.
Visai Europai ir netgi visam pasauliui gražų pavyzdį rodo Šveicarija, kurioje be daugumą sudarančių vokiškai kalbančių kantonų yra ir prancūzakalbių bei italakalbių kantonai. Šveicarijoje yra netgi trys retoromanų kantonai, kuriuose valstybinė kalba yra retoromanų. Dar daugiau kalbančiųjų retoromanų kalba buvo Italijoje, tačiau ilgainiui jie ten buvo nutautinti, ir tuose rajonuose įsivyravo italų kalba, nes retoromanų kalba nebuvo valstybinė. O Šveicarijos vos trijuose kantonuose gyvenantys retoromanai ir šiandien tebekalba retoromaniškai, nes ši kalba tuose kantonuose yra valstybinė. Taip yra todėl, kad Šveicarijoje yra gerbiama nuo amžių ten gyvenančių tautų teisė į valstybinę kalbą. Ir kiek ten beatvažiuotų kitakalbių žmonių, šveicariški principai reikalauja gerbti juos priimančių vietinių gyventojų kalbą, kuri yra valstybinė tame kantone.
Žmonijos pažangos varikliu visą laiką buvo konkurencija. Tik konkurencijos tarp tautų dėka įvyko tokia stulbinanti mokslo ir technikos pažanga. Bet sąžininga konkurencija yra galima tik ten, kur yra gerbiamos visos tautos, visos kalbos. Tos valstybės, kuriose atsirasdavo vienas diktatorius ir konkurencija būdavo pradedama slopinti, imdavo atsilikti nuo pasaulio lyderių. Į priekį išsiverždavo kitos valstybės. Mokslo ir technikos pažangą ir visos ekonomikos augimą, skatina tautų bei valstybių konkurencija (bet ne konfrontacija!). Jei būtų įgyvendinta komunistų, hitlerininkų ir globalistų programa išnaikinti tautas ir valstybes, tai būtų žmonijos tragedija. Žmoniją ištiktų stagnacija. Mokslas ir technika būtų pažengę labai toli į priekį, bet valstybės santvarka būtų Egipto faraonų santvarkos lygio: jokių žmogaus teisių, visi žmonės sukišti kiekvienas į savo narvelį. Pasaulyje įsigalėtų Stalino, Hitlerio, Mao, Brežnevo ar Egipto faraonų tipo diktatūra, kurioje viską sprendžia visų protingiausias, visų išmintingiausias, viską išmanantis valdovas ir jo pataikūnai.
Toks pasaulis primintų skruzdėlyną. Kiekviena tokios valstybės skruzdėlė dirbtų jai nurodytą darbą, atėjus laikui tranai būtų pribaigiami, kaip savo darbą jau atlikę ir tapę nereikalingais. Kurie dar reikalingi, būtų palikti gyventi iki jam paskirto laiko. Tokiu keliu eina Kinija. Nežinau kaip Jūs, bet aš nenorėčiau gyventi tokioje „visuotinės laimės“ šalyje. Globalistai supranta, kad jie kvailai atrodys, kaltindami Tėvynę mylinčius žmones, nes juk meilė yra kilnus jausmas, iškeliantis žmogų virš gyvulių pasaulio. Bet kaltinti žmogų dėl to, kad šis kažką myli, yra absurdiška. Todėl jie įrodinėja, kad jei žmogus kažką myli, tai reiškia, kad jis nekenčia kitokių. Bet taip mąstant išeitų, kad nedora yra mergina, kuri myli savo išrinktąjį, nes tai „nedemokratiška“. Pagal globalistus išeitų, kad mergina privalėtų vienodai mylėti visus vyrus. Tad išeina, kad globalistams ideali mergina yra prostitutė.
Atgal
